Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovams D. O., L. B. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

V. O.

gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai gimimo įraše nurodyti motina B. B., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas – D. O., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi dar du vaikus – D. O., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. O., gimusį (duomenys neskelbtini) , kurių tėvas gimimo įrašuose nurodytas D. O..

Atsakovas L. B. ir atsakovas D. O. ieškovės ieškinį pripažįsta pilnumoje. Abu atsakovai pripažįsta ieškinį visiškai, todėl surašytini sutrumpintini motyvai (Civilinio proceso kodekso 268straipsnio 5 dalis).

Atsakovė turėjo intymius santykius su atsakovu L. B., su juo nuo 2012 metų gyveno (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, vėliau (duomenys neskelbtini), kartu iki 2014 m., vėliau prieš mėnesį prieš dukters V. O. gimimą, išvyko į užsienį. Šias aplinkybes patvirtino duotais paaiškinimais pats atsakovas L. B. ir atsakovas D. O..

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011), o štai tėvystei nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 1 dalies (nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas) ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies (jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą) taikymo sąlygų. Taigi, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus. Byloje surinkti įrodomieji faktai sudaro pagrindą nustatyti, kad atsakovas D. O. negali būti vaiko tėvas, nes tuo metu atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Ieškovė minėtu laikotarpiu gyveno su atsakovu L. B., vaiko susilaukė, tačiau prieš mėnesį iki vaiko gimimo atsakovas L. B., paliko ieškovę ir išvyko į užsienį. Žinojo, kad jis yra vaiko tėvas, tačiau dukters nelankė, jai išlaikymo neteikė. Tai pripažino duotais paaiškinimais pati ieškovė B. B., atsakovas L. B., bei atsakovas D. O..

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis – ne tik vadinamosios „biologinės“ tiesos konstatavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip ir kiekvienoje byloje, taip ir šiuo atveju, ypač svarbu įvertinti vaiko santykį su tėvu, jų požiūrį vienas į kitą.

Šioje byloje, sprendžiant tėvystės ieškovės dukros atžvilgiu nuginčijimo klausimą, svarbu yra tai, kad vaikas yra 5 metų, jis gimė ne santuokoje ir gyveno kartu su motina, o biologinis tėvas L. B. ja nesirūpino, ką pripažino duotais paaiškinimais teismo posėdyje.

Byloje nustatyta, kad tarp dukters ir atsakovo L. B. nebuvo susiklostę tėviški santykiai, nes duktė vėliau augo tik su motina. Atsakovas L. B. ja nesirūpino ir neteikė jai išlaikymo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, kaip kad nagrinėjamu atveju, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. E. Ž. Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund v. Suomija (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI) nurodė, kad visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais. Teismas paminėtoje byloje atmetė pareiškėjo argumentą, kad biologinio tėvo ir vaiko ryšio apsaugos reikšmė nusveria būtinybę ginti socialinį šeimos institutą; o tokios būtent pozicijos bylos nagrinėjimo metu laikėsi ieškovas, t. y. kad nuginčyti jo tėvystę ir dukrai sužinoti biologinį tėvą yra būtina dėl galimų kraujomaišos aspektų ir pan.

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Nagrinėjamu atveju duktė V.gyvena su motina.

Ieškovė visą gyvenimą gyveno žinodama, kad atsakovas L. B. yra vienintelis jos tėvas. Todėl atsakovas, pripažinęs tėvystę, privalo prisiimti atsakomybę ir prisiimti visas su tėvystės nustatymu susijusias teises bei pareigas tolimesniame dukros socialiniame gyvenime dėl per ilgą laiką nesusiklosčiusio socialinio santykio (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-16908-1050/2018).

Iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai ieškovai nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją (pareiškimo Nr. 34308/96); 2007 m. sausio 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje P. K. prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 39277/06); 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08); ir kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Šiuo atveju vaikas gimė ne santuokoje, jo tėvu laikomas– atsakovas L. B. (CK 3.140 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, ieškovės reikalavimas nuginčyti tėvystę tenkintinas.

Todėl, ieškovei ir atsakovui atsisakius atlikti DNR tyrimą, atsakovui L. B. pripažįstant esant vaiko tėvu, atsakovui D. O. pripažįstant šį faktą, tenkintinas reikalavimas – nustatytina, kad D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, bei nustatytina, kad V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Civilinio kodekso 3.150 straipsnis, 3. 151 straipsnis).

Nesant ginčo, kad atsakovas L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra dukters V. O. tėvas, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ( CK 3.192 straipsnis 2 dalis).

Atsakovui L. B., sutinkant teikti išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 eurų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, šis reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo L. B. priteistinas išlaikymas V. O., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 eurų periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-12-11 iki jos pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-12-07 iki 2018-12-07 - 3600 eurų, t. y. po 100 Eurų išlaikymo įsiskolinimą kiekvieną mėnesį, jį sumokant per 36 mėnesius. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė B. B..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomis iš atsakovų į valstybės biudžetą, proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimų daliai ( CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovų priteistina po 156 eurą ( vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus ) iš kiekvieno – bylinėjimosi išlaidų (už žyminį mokestį) – valstybei.

Ieškovė gavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nustatyta tvarka teiktą jai sprendimais Nr. 2.1(NTP-2)-18-T-4593-16979 ir Nr. 2.1.-(NTP-18-T2748 teisinę pagalbą, kurios suma sudaro 326,30 Eurų. Todėl iš atsakovo L. B. priteistina 326, 30 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų - valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą -188659752.

Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimų apimtį, į procesinį tiek nesąžiningą ieškovės B. B. elgesį, kuriuo ji nuslėpė nuo savo atstovės advokatės duomenis apie atsakovą L. B., tikslu veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą, melagingai nurodant 2013-03-19 teismo posėdyje, kad atsakovo L. B. nėra Lietuvoje, bei jai po teismo posėdžio pačiai susisiekus su atsakovu L. B. telefonu Nr. 860269060, jį informavus apie proceso eigą, bei žinant, kad jis yra Lietuvoje, ir meluojant teismo posėdyje, tiek abiejų atsakovų elgesį, kai vienas jų D. O. šeštą kartą atlikėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, o iš jos išėjęs dirbo nelegaliai (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje, kur įsidarbino per savo tėvą P. O., tai yra nesistengė keisti savo elgesio, ką pripažino pats duotais paaiškinimais telekonferencijos būdu, o atsakovas L. B. būdamas tris kartus teistas, nevyko į teismo posėdžius, nors apie juos žinojo, jam buvo skelbiama Kauno apylinkės teismo priimta nutartimi paieška bei atvesdinimas pagal paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kitais galimais adresais - (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl tokiais nesąžiningais veiksmais, sąmoningai veikiant prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, gaišinamas tiek teismo, tiek policijos pareigūnų, atliekančių paiešką ir atvesdinimą, tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirtos advokatės darbo laikas, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo darbo laikas, todėl už sąmoningą šalių veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, iš ieškovės B. B., iš atsakovo L. B., iš atsakovo D. O. priteistina po 100 eurų – valstybei ( CPK 95straipsnis).

Teismas šioje byloje turėjo 17,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įteikimu) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios priteisiamos iš atsakovų, po 8,92 eurus iš kiekvieno valstybei ( CPK 88 straipsnio 1dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš L. B. dukrai V. O., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-12-11 iki jos pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė B. B..

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) išlaikymo nepilnametei dukrai V. O., gimusiai 2014-02-19, įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-12-07 iki 2018-12-07, išdėstant jo mokėjimą po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvieną mėnesį, sumokant juos per 36 mėnesius, pradedant juos skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų – valstybei, 8,92 Eur (aštuonis eurus 92 ct) pašto išlaidų, iš atsakovo D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, 8,92 Eur (aštuonis eurus 92 ct) pašto išlaidų (šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 326, 30 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą -188659752.

Priteisti iš ieškovės B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. B. – po 100 Eur (šimtą eurų) iš kiekvieno už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą -188659752.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.