- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1045-1092/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34760-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Pareiškėjas
- E. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2286-1019/2019 (toliau – Nutartis) 4 punkto ir priteisti jos naudai iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 2023 m. rugpjūčio 25 d. atvyko pasiimti vaiko į suinteresuoto asmens A. M. gyvenamąją vietą taip, kaip tai numatyta Nutartyje, tačiau vaiko ten nebuvo. A. M., pažeisdamas Nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, vaiką pasiėmė į vestuves, po kurių vaiko neatvežė iki pareiškėjos namų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą su prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Po 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki šiol, t. y. beveik metus laiko, pareiškėja nesikreipė į teismą ir neprašė išduoti vykdomojo rašto dėl nutarties 4 punkto (ne)vykdymo, kol teismas pagal šį nutarties punktą neišdavė vykdomojo rašto A. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktu nustatytos motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, taip pat priteisė iš suinteresuoto asmens A. M. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėja pateikė įrodymus apie patirtas 800 Eur atstovavimo išlaidas (už konsultaciją, prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą). Prašoma priteisti 800 Eur atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų advokatų paslaugų įkainių (8.16 punktas), todėl, tenkinęs pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 800 Eur atstovavimo išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš suinteresuoto asmens A. M. pareiškėjos naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo A. M. taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundžiamos teismo nutarties analizę ir atskirojo skundo surašymą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis prasilenkia su proporcingumu bei bendraisiais civilinės teisės principais, reglamentuojamais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje, t. y. teisingumu, protingumu ir sąžiningumu.
5.2. Teismas neatsižvelgė į surašyto pareiškėjos dokumento sudėtingumą ir kitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus kriterijus, kuriais remiantis yra sprendžiami bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai. Rekomendacijų 11 punkte reglamentuota, jog teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Pareiškėjos procesinis dokumentas tiek savo turiniu, tiek apimtimi negalėjo būti vertinamas pagal Rekomendacijų 8.16 punkto standartus.
5.3. A. M. taip pat patyrė mažesnes išlaidas už atsiliepimo į prašymą surašymą, kuris, manytina, nebuvo mažiau vertas nei pareiškėjos prašymas. Išnagrinėtoje byloje pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos dvigubai viršija suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Neaišku, kaip pareiškėjos atstovas apskaičiavo atlygį už teiktas teisines paslaugas, kadangi prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nurodyta, kad pareiškėja už susitikimą, situacijos aptarimą, dokumentų analizę, prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo rengimą sumokėjo iš viso 800 Eur. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai, todėl 800 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja E. B. atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą prašo atmesti A. M. atskirąjį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4. Atitinkamai, 2024 m. liepos 12 d. sąskaitos išrašymo dieną maksimali priteistina suma už prašymą, kuriame pareikštas savarankiškas reikalavimas išduoti pareiškėjos naudai vykdomąjį raštą, sudarė 864,40 Eur, t. y. mažiau, nei buvo priteista pareiškėjos naudai.
6.2. Vien tai, kad A. M. remiasi klaidingu Rekomendacijų punktu, nepaneigia ginčo situacijai taikytino aktualaus reglamentavimo.
Šalies argumentai
6.3. Ginčo atveju įvyko susitikimas, situacijos aptarimas, prašymo dėl vykdomojo rašto parengimas, kas pareikalavo laiko sąnaudų, tai detalizuota pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vien formalus lapų skaičius, kaip bandoma pristatyti atskirajame skunde, niekaip nėra susijęs su visu sugaištu laiku rengiant prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
6.4. Priteisiamos laimėjusios šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriklauso nuo pralaimėjusios šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. A. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos niekaip neriboja pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų fakto ir dydžio.
6.5. Bylinėjimosi išlaidos savo esme yra nuostoliai (išlaidos), kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų.
6.6. Lietuvos ir Europos teismų praktika formuojama remiantis visišku patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl ginčo esmės
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktu nustatytos motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, taip pat priteisė iš suinteresuoto asmens A. M. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. A. M. nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria teismas iš jo priteisė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai. A. M. įsitikinimu, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka proporcingumo ir bendrųjų civilinės teisės principų. Teismas neatsižvelgė į surašyto pareiškėjos dokumento sudėtingumą ir kitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus kriterijus, kuriais remiantis yra sprendžiami bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai. Pareiškėjos procesinis dokumentas tiek savo turiniu, tiek apimtimi negalėjo būti vertinamas pagal Rekomendacijų 8.16 punkto standartus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su suinteresuoto asmens argumentais.
10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).
11. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).
12. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo tikslu CPK yra nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir EŽTT praktikoje (žr. EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18, 65 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 22 punktas). Galimybės prisiteisti turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 22 punktas).
13. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
14. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 19 punktą). Tačiau kasacinis teismas taip pat pabrėžia, kad remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023). Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, manydama, kad A. M. nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir tokiu būdu pažeidžia jos ir nepilnamečio vaiko teises, pasinaudojo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise pasirinkti advokatą G. Č., kuris gintų jos interesus. Kaip matyti iš pareiškėjos 2024 m. liepos 19 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo esančios suteiktų paslaugų detalizacijos, pareiškėja už 2024 m. liepos 1 d. susitikimą su advokatu, situacijos aptarimą, dokumentų analizę, prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo rengimą iš viso patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias apmokėjo pagal 2024 m. liepos 15 d. sąskaitą tos pačios dienos bankiniu pavedimu.
18. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartis, kuria pareiškėjos prašymas buvo tenkintas ir išduotas pareiškėjai vykdomasis raštas, taip pat aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo A. M. neskundė šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, patvirtina, jog pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko teisės iš tiesų galėjo būti pažeistos. Tuo tarpu suinteresuoto asmens A. M. pateikti prieštaravimai dėl pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą rodo A. M. priešingą pareiškėjai suinteresuotumą bylos baigtimi. Vadinasi, būtent A. M. veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjos patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, į kurių atlyginimą pareiškėja įgijo teisę pirmosios instancijos teismui tenkinus jos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
19. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2024 m. liepos 15 d. užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 161 Eur.
20. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentą, kuriame buvo suformuluotas prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Pateiktame dokumente buvo pateikti argumentai, kodėl pateiktas toks prašymas. Taigi, priešingai, nei teigia A. M., tokiam pareiškėjos pateiktam dokumentui turi būti taikomas Rekomendacijų 8.16 punktas.
21. Remiantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už advokato parengtą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4 arba 864,40 Eur (2 161 Eur x 0,4). Vadinasi, pareiškėjos patirtų 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nesiekia Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio.
22. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didžiąją teismui pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo dalį sudaro kitų teismo procesinių sprendimų citatos, taip pat tam tikrų faktinių aplinkybių išvardijimas. Teismui pateiktame prašyme nebuvo keliami sudėtingi teisės ar fakto klausimai, prašymui parengti specialių ar kompleksinių teisinių žinių ar reikšmingesnių laiko sąnaudų, apeliacinės instancijos teismo manymu, nereikėjo. Juolab kad advokatas G. Č. atstovavo pareiškėją E. B. ir civilinėje byloje Nr. e2VP-11369-1019/2024, kurios duomenimis remiamasi prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iš išrašo iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo taip pat matyti, kad E. B. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatų profesine bendrija Č. ir partneriai sudarė dar 2023 m. gegužės 4 d.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, taip pat įvertinęs aptariamo procesinio dokumento turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtų aplinkybių apimtį, kad byla nebuvo sudėtinga, byla buvo nedidelės apimties, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su suinteresuotu asmeniu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma iš dalies neatitinka pagrįstumo ir protingumo kriterijaus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sumažina pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstos 600 Eur sumos. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinkamai pakeičiama.
24. Pareiškėja patyrė 600 Eur išlaidų už atsiliepimo į A. M. atskirąjį skundą parengimą. Suinteresuotas asmuo A. M. patyrė 200 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Minėtos sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir, teismo manymu, yra protingos ir pagrįstos. Suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą tenkinus 50 proc., pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, o suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartį pakeisti, sumažinant iš suinteresuoto asmens A. M. pareiškėjai E. B. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 600 Eur.
Priteisti iš suinteresuoto asmens A. M. pareiškėjai E. B. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš pareiškėjos E. B. suinteresuotam asmeniui A. M. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.