- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- eI3-4142-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00142-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
2021 m. kovo 30 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą bei patikslintą skundą pareiškėjui A. R. (A. R.) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. AG2-194/16-2020 ir pareiškėjo A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pagal pareiškėjo skundą Komisijoje buvo išnagrinėtas ginčas dėl Administracijos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. D3-R-2073r-3659 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo. Komisija 2021 m. sausio 11 d. sprendimu nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinimo skundžiamą sprendimą. Komisija sprendimą motyvavo aplinkybe, jog Administracija nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo neužtikrino visų aplinkybių įvertinimo, netinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą. Komisijos vertinimu Administracijos pozicija, kad formavimo ir pertvarkymo projektu nauji žemės sklypai neformuojami, kai teritorijoje yra parengtas ir galiojantis detalusis planas, negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo prašymo išnagrinėjamu, kadangi pareiškėjos siekia suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, o ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu padalinti, atidalyti, sujungti ar perdalinti žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, jog su Komisijos 2021 m. sausio 11 d. sprendimas yra nepagrįstas bei naikintinas. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį akivaizdu, jog į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta išsamiai bei aiškiai. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato, kad formavimo ir pertvarkymo sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami arba perdalijami. Pareiškėjas nesiekia minėtų veiksmų, tačiau nori suformuoti naują žemės sklypą valstybinėje žemėje. Atsakovės nuomone minėti argumentai įrodo, jog skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti skundą ir panaikinti Komisijos 2021 m. sausio 11 d. sprendimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. R. atsiliepime į atsakovės skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka su Komisijos sprendime išdėstyta pozicija, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų esminių reikalavimų, keliamų viešojo administravimo subjekto priimamiems administraciniams sprendimams, nes nebuvo atsižvelgta į esamą faktinę padėtį ir nenurodytas teisinis esamos situacijos sprendimo kelias galiojančio detaliojo plano sprendinių ribose. Atkreipia dėmesį, jog 2021 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovę ir pasiūlė susiklosčiusios situacijos teisinį sprendimą nekeičiant galiojančio detaliojo plano, tačiau atsakovė su pasiūlymu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. AG2-194/16-2020.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 13 d. atsakovei pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme nurodoma, jog pareiškėjas siekia suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, su tikslu išsinuomoti naujai suformuotą valstybinės žemės sklypą, reikalingą prekybos paviljono eksploatacijai. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog pareiškėjas inicijuodamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą siekė dviejų tikslų: 1) iš valstybinės žemės suformuoti naują žemės sklypą, skirtą prekybos paviljono eksploatacijai; 2) suformavus naują valstybinės žemės sklypą, jį išsinuomoti.
Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. lapkričio 13 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė prašymo netenkinti. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad planuojamas žemės sklypas patenka į Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu, teritoriją. Pabrėžiama, jog Taisyklių 3 punkto ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos suponuoja, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nauji žemės sklypai neformuojami, kai teritorijoje yra parengtas ir galiojantis detalusis planas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti 2020 m. lapkričio 13 d. prašymą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
Įvertinus cituojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką darytina išvada, jog iš esmės nagrinėjamos bylos ginčo dalyku yra Administracijos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. D3-R-2073r-3659 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (ginčui aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2021-01-01), Viešojo administravimo įstatymas ir Taisyklės.
Žemesnės instancijos teismas
Atvejus kada yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai reglamentuoja Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatos. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas teigia, jog projektas rengiamas kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punktu asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei anksčiau nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog pareiškėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir, kadangi ginčo teritorija yra miestams priskirtoje teritorijoje (Palangos mieste), jis prašymą organizuoti projektą pateikė tinkamam subjektui. Pažymėtina, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Taisyklių 2 punktu projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.4 papunktis numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Taigi vadovaujantis aukščiau išdėstytu akivaizdu, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu nauji žemės sklypai, skirti statiniui eksploatuoti, gali būti formuojami tik tuo atveju, kai statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, priešingu atveju nebūtu įmanoma nustatyti statinio naudojimo paskirties.
Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad prekybos paviljonas, kurio eksploatavimo reikmėms tenkinti pareiškėjas siekia suformuoti valstybinės žemės sklypą, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Teismui yra pateikta UAB „Geosprindis“ parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, tačiau jos turinys neįrodo, kad statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, kadangi nėra įrodymų leidžiančių teigti, jog kadastrinių matavimų byla yra teisės aktų nustatyta tvarka patikrinta bei patvirtina.
Pažymėtina, jog atsakovė savo skunde nurodo, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-3055-583/2020, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas ir teismas minėtoje byloje konstatavo, jog Administracija pagrįstai atsisakė organizuoti žemės sklypo prie pastatų formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi teritorijoje yra parengtas ir galiojantis detalusis planas.
Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo bei atsakovės nurodomos administracinės bylos ginčo aplinkybės nėra tapačios. Vertinant administracinėje byloje Nr. eI-3055-583/2020 nustatytas aplinkybės matyti, jog šioje byloje prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikęs asmuo nuosavybės teisės pagrindu valdė Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, ginčo teritorijoje galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 113 „Dėl detaliųjų planų“ 1.4 punktu patvirtinta Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros sprendiniai, patikslinantys Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį ir buvo rengiama minėto detaliojo plano koregavimo procedūra, t. y. ginčo teritorijoje galiojo kito detaliojo plano sprendiniai, buvo vykdoma jo koregavimo procedūra ir statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre. Įvertinus anksčiau minėtą akivaizdu, jog administracinėje byloje Nr. eI3-3055-583/2020 išnagrinėto ginčo aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nagrinėjamam ginčui.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis teigia, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 (nagrinėjam ginčui aktualios įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos) straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų, bei, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendrojo pobūdžio taisyklės, kurios taikytinos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Tam, kad individualus administracinis aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinas teisės normas, teisinį nustatytų faktų vertinimą. Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (pvz., 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz., 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).
Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu ir nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika konstatuotina, jog viešojo administravimo subjektas priimdamas individualų administracinį aktą privalo atlikti nustatytų faktinių aplinkybių tyrimą, nurodyti taikytinas teisės normas ir pateikti teisinį nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Administracinio akto motyvai turi būti aiškus, pagrįsti ir suprantami ne tik administracinį aktą priėmusiam subjektui.
Vertinant skundžiamo sprendimo turinį matyti, jog Administracija faktinių aplinkybių tyrimą atliko abstrakčiai, kadangi neatkreipė dėmesio, jog prekybos paviljonas, kurio eksploatavimo tikslams buvo prašoma suformuoti naują žemės sklypą, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra plačiau pasisakoma koks yra šios aplinkybės reikšmingumas sprendžiamam klausimui. Skundžiamame sprendime yra cituojamos Taisyklių ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos ir apibendrinant nurodoma, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas nenumatytas formuojant naujus žemės sklypus, kai teritorijoje yra parengtas ir galiojantis detalusis planas, nors iš cituojamų teisės normų turinio nėra galima padaryti tokios kategoriškos išvados.
Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2021 m. sausio 11 d. sprendime Nr. AG2-194/16-2020 pagrįstai nurodė, jog skundžiamas sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, todėl yra naikintinas.
Kartu paminėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (šiuo aspektu žr., pav., 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-691-1062/2019 ir kt.).
Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuojama, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. AG2-194/16-2020 pagrįstai ir teisėtai panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. D3-R-2073r-3659 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. R. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos skundas bei patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą bei patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.