- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- 2-153-482/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01800-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., A. D., I. G., S. D.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant pareiškėjai G. D., suinteresuotiems asmenims V. M., A. D., I. G., S. D., A. D., žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio K. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti mirusiojo turtą ( b.l.4-5).
Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad ji kreipiasi į teismą, nes buvo reikalinga pasidaryti žemės planus. K. D. dokumentuose rado, kad jis turėjo 3 ha žemės. Ji nežinojo, kad jis turėjo žemės, išsiaiškinus, paaiškėjo, kad jos sutuoktinio seserys tą žemę pasidalinę ir palikę tik 68 arus prie namų. Kai reikėjo pasidaryti planą, tai pas notarą pasakė, kad ji laiku nesikreipė, bet ji nežinojo, kad K. D. turi tuos 3 ha. Vyras mirė 2008 metais. Dokumentai įrodo, kad Keturvalakių taryba vyrui buvo skyrusi tą žemę, bet ji nežinojo. Ar vyrui buvo atkurtos nuosavybės į žemės sklypą, ji nežinojo. Ji nuomoja iš valstybės 3 ha žemės sklypą, mokesčius moka. Po vyro mirties palikimo nepriėmus, prieš jo mirtį šešis metus jau negyveno su juo, bet nebuvo santuoka nutraukta. Vyro žemės ji nesinaudojo. Ji nesinaudoja ta žeme, kur Keturvalakių apylinkės tarybos sprendimu buvo skirta vyrui. Iš jo 3 ha jai liko tik 68 arai, o kitą jo seserys pasidalino. Vyro 68 arais (duomenys neskelbtini) kaime nesinaudojo. Vyrą palaidojo jo seserys. Vyro palikimo ji nepriėmė, nei daiktais, niekuo. Mokesčių kvitai pridėti yra už tą žemę, kur ji naudojasi tais 3 ha. Prašo teismo jai priteisti 68 arus vyro palikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. G. paaiškino, kad ji sutinkanti, kad mamai ( pareiškėjai) atitektų 0,68 ha žemės sklypas. K. D. jos tėtis. Jis gyveno tėvų name, o apie žemę sužinojo po jo mirties. Tėvo seserys sakė, kad tėvas buvo sakęs, kad jai atiduotų tą žemę. Sakė, kad tėvas turėjo žemę, tuos 3 ha. Suklaidino jos ir sužinojo jau po kelių metų. Tėvo seserys sakė, kad prie kaimo, už upės, (duomenys neskelbtini) kaime buvo 3 ha žemės tėvo. Ta žeme naudotis ūkininkui leido tėvo seserys, o tais 68 arais tėvas gal naudojosi. Tuos 3 ha ūkininkui leido naudotis seserys, jos turėjo dokumentus. O tie 68 arai buvo prie namų. Dabar tuose senelių namuose nieko nėra, tik tėvo sesers mergaitės sutvarkė namą, remontavosi. Apie 68 arus sužinojo po tėvo mirties, gal po trijų-keturių metų.
Suinteresuotas asmuo S. D. paaiškino, kad sutinka, kad 0,68 ha žemės sklypas atitektų pareiškėjai. K. D. buvo jo tėvas. Jis gyveno tėvų sodyboje, turėjo gyvulių ir 3 ha žemės. Tą žemę tėvo seserys pasiėmė ir liko 68 arai. Žino, kad kol gyveno, tai turėjo gyvulių ir žemės. Kai tėvas numirė, tai sužinojo, kad jis turėjo 3 ha žemės. Nuvažiavo į apylinkę ir sakė, kad yra žemė, po to sakė, kad nėra dokumentų. Po to seserys pasidalino. Mama ta žeme (duomenys neskelbtini) laime po tėvo mirties nesinaudojo. Kas ja naudojosi, jis nežino.
Suinteresuotas asmuo A. D. paaiškino, kad sutinka, kad 0,68 ha žemės sklypas atitektų motinai, pareiškėjai. K. D. buvo jo tėtis. Jis gyveno senelių namelyje, turėjo gyvulių, o apie žemę nebuvo kalbos, jis nežinojo. Kiek dabar žino, tie 68 arai yra prie namų. Kas po tėvo mirties naudojasi ta žeme, nežino. Tėvą laidojo jo seserys. Tėvai iki tėvo mirties šeši metai negyveno kartu. Kad tėvas būtų turėjęs kitą žemę, jis nežino.
Suinteresuotas asmuo A. D. paaiškino, kad sutinka, kad 0,68 ha žemės sklypas atitektų motinai. K. D. jo tėvas, kuris turėjo pora gyvulių ir gyveno tėvų name. Gyvulius jis pardavė dar būdamas gyvas, o kas su namu buvo, jis nežino. Kad tėvas turėjo žemės, išsiaiškino po tėvo mirties, jau buvo praėję gal keturi metai. Žemė prie namų, dabar jos yra 68 arai. Kas ta žeme naudojasi po tėvo mirties nežino. Tėvą laidojo jo seserys. Tėvai jau šeši metai iki mirties negyveno kartu, bet buvo neišsiskyrę. Mama laidotuvėse dalyvavo, bet tėvo daiktų nepasiėmė.
Suinteresuotas asmuo V. M. paaiškino, kad sutinka su pareiškimu, kad mamai būtų priteistas 0,68 ha žemės sklypas ir 3 ha valstybinės žemės. Po tėčio mirties kur liko žemė, tai ji nieko nežino. Žino, kad valdiškos 3 ha yra ir kai po tėčio mirties nuvažiavo į apylinkę,ten sakė, kad tėvo seserys pasiėmė po hektarą ir liko tik 68 arai nuosavos, o nuomojama žemė iš valstybės, tai ją visą laiką nuomojosi mama. Mama (duomenys neskelbtini) kaime nuomojasi, moka mokesčius, o tėtė turėjo nuosavos žemės, pasidalino ir jis turėjo 3 ha, o po mirties liko 68 arai jo nuosavos (duomenys neskelbtini) kaime. Tai ta pati, kur atkurtos nuosavybės teisės. Kas ta žeme naudojosi, ji nežino, ten buvo senelių Dženkauskų sodyba, ūkis ir buvo ta žemė, o kas ja naudojosi nežino. Iki nuosavybės teisių atkūrimo ar ta žeme kas naudojosi nežino. Kol tėtė gyvas buvo, tai jis naudojosi, buvo 3 ha ir jis naudojosi. Jo seserys sakė, kad tėvas naudojosi ta žeme.
Liudytoja R. R. paaiškino, kad 3 ha žemės, esanti netoli jos ganyklų (duomenys neskelbtini) kaime, yra dirbama, nušienauta, gyvuliai ganomi. Ta žemė kiek žino priklauso G. D., ji nuomojama iš valstybės. K. D. pažinojo, apie jo turtą, žemes nežino, jis gyveno ne jų kaime, jo tėviškė kitur. Žino, kad G. D. turi 3 ha, o ar K. D. turėjo žemės nežino. G. D. žemė nuomojama iš valstybės.
Liudytojas V. J. paaiškino, kad jis mato, kad 3 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, naudojama. Žeme naudojasi G. D.. Kiek metų ja naudojasi, nežino, nesidomėjo. K. D. pažinojo, ar jis turėjo žemės, nežino.
Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys T. D. ir J. D., kuriems teismo procesiniai dokumentai įteikti ( b.l.19, 23), atsiliepimai nėra gauti. Teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį suinteresuotam asmeniui T. D. neįteiktas ( b.l.25), tačiau teismo šaukimas buvo išsiųstas paskutiniu teismui žinomui adresu, todėl laikytinas įteiktu ( CPK 121 str.2d.). Suinteresuotam asmeniui J. D. teismo šaukimas išsiųstas paskutiniu žinomu jo adresu, duomenų apie įteikimą iki teismo posėdžio pradžios negauta, sutinkamai su CPK 121 str. 2d., laikytinas įteiktu.
Teismo proceso metu rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. D., tai yra pareiškėjos sutuoktinis ( b.l.7,8). Marijampolės apskrities viršininko 2004-01-08 įsakymu Nr.ŽV-9 K. D. atkurtos nuosavybės teisės į 0,68 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( b.l.10). Vilkaviškio rajono Keturvalakių apylinkės tarybos 1994-03-29 1 šaukimo 9 sesijos sprendimu K. D. paskirta 3 ha asmeninio ūkio žemės ( b.l. 11). Kvito kopija patvirtina, kad G. D. 2011-11-15 ir 2013-10-17 sumokėjo 52,50 Lt, 65,51 Lt nuompinigių už valst. žemės ir vandens telkinių nuomą fiz. asmenims, mokėtojo adresas (duomenys neskelbtini) ( b.l.12). Notaro liudijimas patvirtina, kad dėl K. D. turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių nesikreipė (b.l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t.y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-251/2012; 2012-07-03 nutartis c.b. 3K-3-366/2012). Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs ir tai, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą būtent nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto; 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-586/2007).
Pareiškimu buvo prašoma nustatyti, kad palikimą faktiškai priimdama paveldimą turtą valdyti priėmė pareiškėja G. D.. Civilinio kodekso ( toliau- CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.Tačiau kaip pripažino pati pareiškėja, ji po vyro K. D. mirties, jokio paveldėtino turto faktiškai valdyti nepradėjo, neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pareiškėja kaip įpėdinė pradėjo valdyti mirusiojo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, priešingai, nustatyta, kad apie turėtą sutuoktinio žemę sužinojo, paėjus keliems metas po sutuoktinio mirties, iki sutuoktinio mirties jau šeši metai kartu negyveno, jokio daikto nepasiėmė, jokiais veiksmais nepradėjo rūpintis mirusiojo turtu. Šią aplinkybę patvirtino suinteresuoti asmenys bei liudytojai. Kadangi pareiškėja per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti faktiškai nepradėjo paveldimo turto valdyti, t.y. pagrindo nustatyti jos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą nenustatyta, todėl pareiškimas atmestinas (CK 5.50 str. 2, 3 d., CPK 178 str., 185 str.).
Iš pareiškėjos priteistinos pašto išlaidos valstybei, kurias sudaro 27,93 litai ( CPK 96str.2d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str.2d., 259-260str., 268str., 270str.,279str., 448str., CK 5.50 str.2, 3d., 5,51 str.1d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei 27,93 litus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.