Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas G. B. ir jo atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovas papildomai paaiškino, kad apie tai, kad 2013-04-28 vyks visuotinis būrelio narių susirinkimas jam telefonu pranešė V. M., tačiau susirinkimo darbotvarkė jam nebuvo žinoma. Nežinojo, kad šiame susirinkime bus svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš medžiotojų būrelio. Susirinkime jis nedalyvavo. Kitą dieną po susirinkimo sužinojo, kad susirinkime buvo nuspręsta pašalinti jį iš medžiotojų būrelio narių. Niekas jo neprašė pateikti kokio nors pasiaiškinimo. Kiek jam žinoma susirinkime būrelio pirmininkas K. B. supažindino būrelio narius su ūkininko K. L. pareiškimu, kuriuo ūkininkas piktinosi, kad yra vykdoma medžioklė jo žemėje, mindoma jo pieva. Po to, būrelio pirmininkas pasiūlė balsuoti už jo (G. B.) pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių. Dėl incidento, kuomet jis su sūnumi buvo sumedžiojęs stirtiną prie ūkininko K. L. sodybos, administracinė byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Jokių būrelio įstatų nepažeidė, laiku moka nario mokestį, dalyvauja susirinkimuose, šeria žvėris, vykdo kitas pareigas, todėl mano, kad nebuvo pagrindo šalinti jo iš būrelio. Be to, visuotinis būrelio susirinkimas gali pašalinti narį, kai balsuoja nemažiau 2/3 visų būrelio narių. Susirinkime dalyvavo 24 nariai, o balsavime tik 23, už balsavo 17, mano, kad šio skaičiaus nepakanka, nes Antazavės medžiotojų būrelyje yra 47 nariai pagal sąrašą.

Teismo posėdžio metu atsakovo (duomenys neskelbtini) pirmininkas K. B. su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis vadovauja jau 50 metų. Būrelio įstatai nereglamentuoja tvarkos kaip turi būti pranešama būrelio nariams apie susirinkimą, tačiau burelyje priimta, kad apie susirinkimą būrelio nariams žodžiu praneša grupių vadovai. 2013-04-28 visuotinis būrelio narių susirinkimas vyko Avilių k. kultūros namuose. Susirinkime dalyvavo 24 nariai, prieš balsavimą vienas narys išvyko. Šaukiant susirinkimą darbotvarkės nepranešė, klausimai buvo keliami susirinkimo metu. Iš anksto neplanavo svarstyti klausimo dėl G. B. pašalinimo. Jis perskaitė ūkininko K. L. pareiškimą, kuriuo buvo skundžiamasi dėl G. ir G. B. vykdomos medžioklės netoli jo sodybos. B. nebuvo pasiūlyta pasiaiškinti dėl savo elgesio. Buvo nutarta balsuoti dėl G. ir G. B. pašalinimo iš būrelio narių. Siūlymui pašalinti G. B. nebuvo pritarta, o už G. B. pašalinimą iš būrelio narių balsavo 17 iš 23 susirinkime dalyvavusių narių, todėl pagal įstatų 3.3 punktą buvo nuspręsta G. B. pašalinti iš būrelio. Visuotinis būrelio narių susirinkimo sprendimai galioja, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvavusių narių, o ne viso būrelio narių. Medžiotojai iš būrelio pašalinami tam pritarus 2/3 būrelio narių visuotiniame susirinkime.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR CPK 178, 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) (toliau – būrelis) šiuo metu veikia, vadovaudamasis įstatais, priimtais (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9), kurie buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre (b.l. 50-51). Būrelio įstatai numato būrelio narių teises ir pareigas, būrelio valdymo organų sprendimų priėmimo tvarką, narių priėmimo bei pašalinimo iš būrelio tvarką. Ieškovas G. B. nuo 1983 metų buvo (duomenys neskelbtini) narys. 2013-04-28 (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo nutarimu ieškovas G. B. buvo pašalintas iš būrelio narių (b.l. 6).

Dėl materialiųjų pašalinimo pagrindų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 konstatavo, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui.

Iš būrelio įstatų matyti, kad būrelis yra visuomeninė organizacija, veikianti juridinio asmens teisėmis (įstatų 2.1. p.). Šiuo metu galioja LR asociacijų įstatymas (visuomeninės organizacijos turėjo persitvarkyti teisinį statusą – tapti asociacijomis), kuris buvo priimtas 2004 m. sausio 22 d. Minėto įstatymo 18 straipsnis numatė, kad visuomeninių organizacijų, įsteigtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams ir iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotos visuomeninės organizacijos yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo.

Asociacijų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal šio įstatymo 12 str. 1 ir 2 d. asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. (duomenys neskelbtini) Įstatų 3.3 punkte yra numatyta, kad medžiotojai iš būrelio narių pašalinami tam pritarus 2/3 būrelio narių visuotiniame susirinkime. 2013-04-28 visuotiniame būrelio narių susirinkime, svarstant klausimą dėl ieškovo pašalinimo, nebuvo nurodytas konkretus įstatų punktas ar teisės aktas, kurį ieškovas pažeidė. Šalys nepateikė rašytinių įrodymų, kuriuose būtų aiškiai suformuluotas ieškovo pašalinimo iš būrelio pagrindas, tačiau iš susirinkimo darbotvarkės ir protokolo matyti, kad ieškovas buvo svarstomas už tai, kad medžiojo netoli ūkininko K. L. namų ir išgąsdino jo vaiką ir gyvulius, be to, važinėjo po ganyklą su automobiliu. Iš susirinkimo protokolo taip pat matyti, kad jokie kiti ieškovo galimai padaryti pažeidimai nebuvo aptariami bei vertinami ir susirinkimo metu. Bylos nagrinėjimo metu kiti medžioklės taisyklių pažeidimų faktai, nebuvo įrodyti. Atsakovo atstovas K. B. parodė, kad G. B. ir anksčiau pažeidinėjo medžioklės taisykles, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl jo parodymai šioje dalyje negali būti vertinami kaip įrodymai (CPK 177 str. 1 d.).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybės aplinkos apsaugos inspektorius 2012-08-24 surašė G. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2012-07-06, apie 20.30 val., kartu su sūnumi G. B., (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, Zarasų rajone, netoli K. L. sodybos, medžiojo draudžiamu būdu – iš transporto priemonės. Tas pats pareigūnas 2012-09-20 nutarimu G. B. pripažino kaltu, padarius LR ATPK 85 str. 4 d. nustatytą administracinio teisės pažeidimą, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – teisės medžioti atėmimą dvejiems metams. G. B. su šiuo nutarimu nesutiko ir kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą. Zarasų rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutarimu G. B. skundą tenkino ir bylą jo atžvilgiu nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šis nutarimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta, kad G. B. būtų pripažintas kaltu ar jo atžvilgiu būtų vykdomas tyrimas dėl kitų medžioklės taisyklių pažeidimų.

Dėl procedūrinių pašalinimo aspektų

Ieškovas nurodo, kad buvo pažeista susirinkimo organizavimo tvarka, ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai pasirengti ir atsikirsti į kaltinimus. Ieškovas neginčija, kad apie šaukiamą susirinkimą jam buvo pranešta, tačiau nurodo, kad jam nebuvo žinoma susirinkimo darbotvarkė. Be to, ieškovas nurodo, kad būrelyje yra 51 narys, o 2013-04-28 visuotiniame būrelio narių susirinkime dalyvavo ir balsavo tik 23 nariai, todėl pagal būrelio įstatus toks susirinkimas buvo neteisėtas ir jame priimti sprendimai turi būti panaikinti.

Atsakovo atstovo manymu procedūrinių pažeidimų, pašalinant ieškovą iš būrelio narių, nebuvo padaryta, visiems būrelio nariams apie įvyksiantį visuotinį susirinkimą buvo pranešta, visuotiniame susirinkime iš 47 būrelio narių dalyvavo 24 nariai, todėl kvorumas buvo ir priimti sprendimai yra teisėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką (2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-470/2009), kurioje aiškiai nurodoma, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie 2013-04-28 įvyksiantį visuotinį būrelio narių susirinkimą, jo darbotvarkę ir klausimus, kurie bus svarstomi. Atsakovo atstovas patvirtino, kad šaukiant susirinkimą darbotvarkės nariams nepranešė, klausimas dėl G. B. pašalinimo iš būrelio narių buvo iškeltas susirinkimo metu, G. B. nebuvo pasiūlyta pasiaiškinti dėl savo elgesio. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai nepranešė ieškovui apie 2013-04-28 visuotinį būrelio narių susirinkimą bei posėdžio darbotvarkę. Tokiu būdu ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti teise pateikti pasiaiškinimus, atsikirtimus, pasiruošti gynybai.

Būrelio įstatų 5.1. punktas numato, kad būrelio susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ būrelio narių. Atsakovo atstovas pateikė būrelio narių sąrašą iš kurio matyti, kad būrelyje yra 47 nariai (b.l. 26-27). Ieškovas nurodė, kad būrelyje yra 51 narys. Pažymėtina, kad byloje, be atsakovo atstovo pateikto būrelio narių sąrašo, nėra kitų duomenų (būrelio visuotinio narių susirinkimų nutarimų ar kitų priimtų dokumentų) iš kurių būtų galima spręsti apie būrelio narių skaičių. Šalys sutaria, kad būrelyje yra ne mažiau 47 narių. 2013-04-28 būrelio visuotinio narių susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 24 iš 47 narių, o balsavo 23 nariai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, kad vykstant 2013-04-28 susirinkimui vienas narys išvyko ir balsavime nedalyvavo. Esant šiai aplinkybei akivaizdu, kad pasišalinus vienam nariui ir susirinkime likus dalyvauti 23 nariams, susirinkimas neturėjo kvorumo ir negalėjo priimti jokio sprendimo, tame tarpe ir dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių.

Pažymėtina, kad net ir esant teisėtam susirinkimui, t.y. susirinkus daugiau kaip pusei visų būrelio narių, medžiotojų pašalinimas iš būrelio narių turi būti sprendžiamas vadovaujantis ne bendra tvarka (įstatų 5.1. p.), o įstatuose tam skirta specialia norma, t.y. 3.3. p., kuris nurodo, kad „medžiotojai iš būrelio narių pašalinami tam pritarus 2/3 būrelio narių visuotiniame susirinkime“. Iš šios normos turinio galima spręsti, kad pasiūlymui dėl būrelio nario pašalinimo turi pritarti 2/3 visų būrelio narių, o kiti klausimai dėl kurių priėmimo įstatuose atskirai nepasisakyta, priimami bendra tvarka jam pritarus 2/3 susirinkime dalyvavusių narių (įstatų 5.1. p.).

Išnagrinėjus bylą teismas laiko, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas buvo laiku ir iš anksto per protingą terminą informuotas ne tik apie numatomą visuotinį narių susirinkimą, bet ir apie jo pašalinimo svarstymą bei numatomo pašalinimo pagrindą. Be to, visuotiniame būrelio narių susirinkime, kuriame buvo priimtas ginčijamas sprendimas, dalyvavo mažiau nei pusė visų būrelio narių, todėl pagal būrelio įstatus šis susirinkimas buvo neteisėtas. Minėtų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus aukščiau minėtus bendro pobūdžio standartus. Minėtų pažeidimų visuma sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių yra neteisėtas jau vien dėl procedūrinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų pašalinimo pagrindų buvimo. Spręsdamas ieškovui taikytinos kraštutinės drausminio pobūdžio priemonės klausimą atsakovas turėjo nepriekaištingai laikytis procedūrinių reikalavimų, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, yra pagrindas konstatuoti, kad šalinant ieškovą iš būrelio narių buvo pažeisti tiek materialieji, tiek procesiniai pašalinimo pagrindai, todėl yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-27 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.2)-SP1-01251, ieškovui G. B. suteikta 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, taip pat ieškovas 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų, su bylos nagrinėjimu susijusių, bylinėjimosi išlaidų (b. l. 10). Iš byloje pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad G. B. sumokėjo 50 procentų žyminio mokesčio – 72,00 Lt (b.l. 15), ir 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 200,00 Lt (b.l. 41). Teismui taip pat pateikta pažyma dėl valstybės išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui, kurioje nurodyta, kad šioje byloje už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 200,00 Lt (b.l. 64).

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Patenkinus ieškinio reikalavimus iš atsakovo (duomenys neskelbtini) priteistina 200,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 72,00 Lt žyminio mokesčio – valstybei, bei 272,00 Lt – ieškovui (LR CPK 80 str. 1 d. 5 d., 82 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 96 str.). Be to, iš atsakovo priteistina ieškovui 15 Lt, sumokėtų (b.l. 66, 67) VĮ „Registrų centras“ už medžiotojų būrelio įstatų kopijos išdavimą (LR CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.).

Teismo turėtos pašto išlaidos (3,65 Lt) neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Zarasų rajono (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), visuotinio narių susirinkimo 2013 m. balandžio 28 d. nutarimą dalyje dėl G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pašalinimo iš šio būrelio medžiotojų narių.

Priteisti iš Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) 287,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. B..

Priteisti iš Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) 72,00 Lt žyminio mokesčio valstybei, kuris mokamas banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą – valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.