Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Svetlanos Jurgaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. R. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu V. R. paskirtos bausmės iš dalies pridėtos prie 2022 m. gruodžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės dalies, V. R. paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme išbūta 1 (viena) diena.

V. R. skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš V. R. konfiskuota Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate saugoma 40 Eur suma.

Likusius iš V. R. kratos metu paimtus 720 Eur, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate – nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. R..

Nuspręsta iš kaltinamojo G. M. valstybės naudai išieškoti 368,34 Eur advokato atstovavimo procese išlaidas.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti daiktinius įrodymus (po tyrimo likusias narkotines medžiagas, augalinės kilmės medžiagų mišinį, voką su dviem tuščiais folijos gniužulais, kompaktinius diskus ir tyrimo objektų pakuotes).

Skundžiamu nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens nepaduotas

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. R. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) 10.15 val., savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir taip gauti neteisėtas pajamas, laikė 18,684 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra nuo 5,7 % iki 19,6 %, kurių dalį – du folijos gniužulus su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė 2,977 g, Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 16,7 %, (duomenys neskelbtini) apie 18.30 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 40 Eur sumą neteisėtai pardavė G. M., o likusį kiekį – 15,707 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 10.15 val. iki 10.50 val. atliktos kratos metu jo (V. R.) gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, V. R. nuteistas už tai, kad jis, ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) 10.15 val., savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėm laikė augalinės kilmės medžiagų mišinį, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga Δ9 – tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis yra 0,0020 g (3,4 %), narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė yra 0,364 g, kol (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 10.15 val. iki 10.50 val. atliktos kratos metu jo (V. R.) gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta tos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, patikrinus ir įvertinus pirmosios instancijos teismo ištirtus V. R. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, konstatuojama, jog pagrįstai nustatyta šio asmens kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas (BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1dalyje).

15. Apžiūrėjus iš G. M. paimtą telefoną, jame rasti kontaktai su asmeniu, pavadintu ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta tai V. R. naudojamas abonento numeris), kurie įvyko (duomenys neskelbtini) 15 val. 4 min. (pokalbis truko 37 s) ir 18 val. 19 min. (pokalbis truko 12 s) (1 t., b. l.32 – 33). Šie duomenys taip pat suteikia pagrindo G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertinti kaip patikimus. Be to, iš elektroninių ryšių operatoriaus pateiktos informacijos analizės matyti, jog V. R. telefonas (duomenys neskelbtini) nuo 16:03 jungėsi prie GSM bokšto, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), į kurio veikimo zoną patenka V. R. gyvenamoji vieta (1 t., b. l. 130–137).

16. Būtent dėl šių duomenų (tiek G. M. nurodytų aplinkybių apie asmenį, iš kurio įgijo narkotines medžiagas, tiek iš jo telefone rastų kontaktų), jau kitą dieną (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata V. R. gyvenamojoje vietoje, kur rastos narkotinės medžiagos, elektroninės svarstyklės ir smulkintuvas (1 t., b. l. 51–68).

18. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nustatytas V. R. ir G. M. (duomenys neskelbtini) 15 val. 04 min. įvykusio pokalbio turinys, iš kurio matyti, jog G. M. klausia V. R. ,,gal jis su draugeliu“ susitiks, į ką V. R. atsako, ,,aš kaip tik varysiu iki jo šiandie, tai duosiu žinot aš tau kažką“, į ką G. M. atsako ,,tai gerai, jei kas pora“. Tą pačią dieną, 16 val. 30 min. V. R. paskambinęs G. M. klausia ,,du rutuliukus ar vieną rutuliuką“, kai ,,turėsiu rankose, pasuksiu“ (1 t., b. l. 193). Šių pokalbių turinys pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog G. M. su V. R. tarėsi dėl dviejų rutuliukų, o įvertinus tai, jog pas G. M. sulaikymo metu kanapės buvo rastos supakuotos į du folijos gniužulus, akivaizdu, jog tartasi buvo būtent dėl šių dviejų pakuočių su narkotinėmis medžiagomis.

20. Taigi, kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nesiremti G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo tinkamai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų ištirti teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka ir panaudoti tik kaip priemonė kitiems įrodymams patikrinti, o ne kaip savarankiškas įrodymų šaltinis.

21. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog narkotines medžiagas G. M. įgijo iš V. R., teisingai ir pagrįstai įvertino bylos duomenis ir padarė teisingą išvadą.

22. Nors skunde nesutinkama su kriminalinės žvalgybos metu fiksuotu susirašinėjimo citavimu, teigiant, jog neapklausus A. K. brolio nėra pagrindo teigti, jog įrodymai, kuriais remiamasi nuosprendyje atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, neaišku, jog susirašinėjimas vyko būtent dėl narkotinių medžiagų (o ne pluoštinių kanapių), tačiau ir su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

23. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis pirmosios instancijos teismas rėmėsi darydamas išvadą, jog V. R. turėjo tikslą narkotines medžiagas platinti. Iš nuosprendyje aptartų duomenų matyti, kad V. R. į jo mobilųjį telefoną (Nr. (duomenys neskelbtini) skambina asmenys, užšifruotai klausia, ar V. R. turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tariasi dėl susitikimo. Asmenys informuoja, kad atvyksta, už kiek laiko bus. V. R. informuoja asmenis, kada jis yra namuose, kada jie gali atvykti, įvardina norimus įsigyti kiekius bei pinigus. Pvz.; 2022 m. gruodžio 7 d. asmuo, skambinęs iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad privažiuos apie antra valandą, pasako, ,,mažu pora duok“, į ką V. R. atsako, ,,vieną tikrai... ai bendrai viskas gerai, pasiimsiu, nulėksiu, pasiimsiu“ (1 t., b. l. 151). Tas pats asmuo 2022 m. gruodžio 12 d. ,,paklausęs, ,,o pietukus, hmm kaip su pietukais? Ir gavęs atsakymą ,,nu tai prasuk“, pasako, jog ,,gerai“ (1 t., b. l. 152). Kitas asmuo, skambinęs iš telefono abonento (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 13 d. nurodo ,,galvoju, gal prabėgčiau pro tave“, į ką V. R. atsako ,,nu tai prabėk“ (1 t. b. l., 154). Taip pat iš pokalbių matyti, kad su skambinusiu V. R. kalba apie pinigus: asmuo nurodo, jog ,,rytoj viską išsilyginu. Gerai?“, į ką V. R. atsako ,,nieko nelauksiu“ (...) ,,jokių rytoj“ (...) ,,ne jokia kortele (...) kitaip nebus, nežaisim čia“ (1 t., b. l. 158). Analogiško turinio pokalbiai yra fiksuoti A. K. naudojamu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Jų metu V. R., kalbėdamas su moterimi, kai ši pasako, jog pati negalės ateiti, o ateis kitas asmuo, išsako nepasitenkinimą, jog nenori ,,kad čia nieks matytų ir kad čia nieks, nes, žinai (...) nu pati supranti (...) paskui šnektos prasideda“. Kito pokalbio metu, galimai A. K., nurodo, jog ,,padarom mes tau iš karto pervedimą į sąskaitą pinigus, o tu, žinai, ką jeigu gali, pravažiuotai pro namus į pašto dėžutę įmestai. Galim taip susitart“, į ką V. R. atsako, jog ,,negaliu ... sąskaitoj turėt pinigų ir negaliu niekur važiuot“, toliau kalbama apie pinigų padavimą ir daiktų perdavimą.

24. Taigi, šie duomenys sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, jog V. R. su nurodytais asmenimis kalbėjo būtent apie narkotinių medžiagų jiems perdavimą už pinigus, kas pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog narkotinėmis medžiagomis V. R. disponavo, turėdamas tikslą jas platinti. Jam nebuvo pareikšti kaltinimai ir jis nenuteistas už tai, jog narkotines medžiagas platino A. K., jos broliui ar kitiems su juo bendravusiems asmenims, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas rėmėsi duomenimis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų yra visiškai nepagrįsti. Tikslas platinti narkotines medžiagas gali būti nustatomas ne tik liudytojų ar kaltinamojo parodymais, bet ir kitais objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022).

25. Nagrinėjimu atveju taip pat neaktualu, ar fiksuotuose pokalbiuose buvo įvardijamas konkretus narkotinių medžiagų pavadinimas bei jų sudedamosios dalys, kadangi visi pokalbiai yra konspiracinio pobūdžio, todėl natūralu, jog juose nekonkretizuojamas perkamas / parduodamas dalykas.

26. Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, jog liudytojas L. G. nenurodė, jog įgijo narkotines medžiagas iš nuteistojo, o tik teigė, jog kartu parūkydavo, tačiau, kokias kanapes rūkydavo, nurodyti negalėjo. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, šis liudytojas be to, jog nurodė kartu su V. R. rūkęs kanapes, patvirtino ir kitus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis buvo smulkiai nupasakojęs, kokiu būdu, kokiu dažnumu jis narkotines medžiagas įgydavo iš V. R.. Tai, jog šis liudytojas nenurodė medžiagų sudėties, teigdamas, jog nežino kokias kanapes rūkė, ir tai, jog L. G. neinkriminuotas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, niekaip nepaneigia jo nurodytų aplinkybių, kad narkotines medžiagas jis įsigydavo iš V. R.. Šiame kontekste nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, jog pagal L. G., jokio poveikio nuo kanapių nebuvo, kadangi, priešingai, nei nurodoma skunde, jis teigė, kad kanapių rūkymas jam padėdavo nusiraminti, t. y. teigė, jog poveikis buvo juntamas.

27. Pasisakant dėl liudytojai A. K. daromo spaudimo, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie įrodytų, jog ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai siektų pakenkti V. R., siektų jį nepagrįstai apkaltinti arba pasinaudodami tarnybine padėtimi darytų įtaką kitiems asmenims. Be to, skundžiamame nuosprendyje įrodinėjant tikslą platinti narkotines medžiagas, kaip jau buvo minėta, remiamasi ne minėtos liudytojos parodymais, o kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis klausantis nuteistojo su A. K. (o taip pat ir su kitais nenustatytais asmenimis) pokalbių.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir juos vertindamas būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus visų byloje surinktų įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje itin išsamiai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus, apelianto manymu, jį teisinančius duomenis, todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

29. Nuteistojo teigimu, pas G. M. rastoje narkotinėje medžiagoje Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis skyrėsi nuo pas V. R. bute rastų narkotinių medžiagų Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekio, kas, V. R. manymu, įrodo, jog G. M. narkotines medžiagas įsigijo ne pas jį. Taip pat, apelianto nuomone, tikslo platinti neturėjimą įrodo ir tai, kad pas jį namuose nebuvo rasta narkotinių medžiagų fasavimo priemonės, o būtent folija.

30. Iš tiesų, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, V. R. namuose nebuvo rasta pakavimo medžiaga analogiška tai, į kurią buvo supakuotos pas G. M. rastos kanapės. Tačiau tai nepaneigia fakto, jog narkotines medžiagas G. M. įgijo būtent iš V. R.. Kaip matyti iš šių asmenų (duomenys neskelbtini) pokalbio turinio, V. R. G. M. perduotą medžiagą važiavo pasiimti, nurodydamas, ,,aš kaip tik varysiu iki jo šiandie, tai duosiu žinot aš tau kažką”, o po valandos V. R. paskambinęs G. M. dar kartą pasitikslino ,,du rutuliukus ar vieną rutuliuką?“. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog G. M. perduota narkotinė medžiaga buvo paimta (supakuota) kitoje vietoje nei yra V. R. gyvenamoji vieta, todėl akivaizdu, jog veikliosios medžiagos kiekis skyrėsi nuo medžiagų, rastų V. R. gyvenamojoje vietoje, veikliosios medžiagos kiekių ir natūralu, kad pakavimo folija namuose nerasta. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, jog ir kitos V. R. namuose rastos narkotinės medžiagos viena nuo kitos skyrėsi narkotinių medžiagų Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekiu.

31. Visiškai nepagrįstas skundo argumentas, jog neaišku apie kokias narkotines medžiagas – pluoštines ar narkotines kanapes – kalbama bylos medžiagoje: cituojamuose kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos protokoluose, liudytojo L. G. parodymuose ir kt. 2023 m. vasario 1 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje (1 t., b. l. 28–30) konstatuota, jog pas G. M. paimta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės jų dalys), o 2023 m. vasario 6 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje (1 t., b. l. 82–87) nurodoma, jog pas V. R. namuose rastose augalinės kilmės medžiagose ir šių medžiagų mišiniuose yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos – kanapės (antžeminės jų dalys). Abejoti specialistų išvadomis, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog disponuojama buvo ne pluoštinėmis kanapėmis, ir dėl to skirti skunde prašomą ekspertizę, jokio pagrindo nėra, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, jog V. R. disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis jų dalimis). Įvertinus tai, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties visuma V. R. buvo realizuota, apeliantas suprato į ką yra kėsinamasi ir norėjo taip elgtis, todėl jo išteisinimui ar veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – pagrindo nėra.

32. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kokių priežasčių narkotinių medžiagų laikymas ir pardavimas buvo išskaidytas į dvi atskiras nusikalstamas veikas pagal laikomų medžiagų kiekį. Su šiuo skundo argumentu teisėju kolegija nesutinka. Iš tiesų V. R., kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas ir nuteistas ir už tai, jog jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti savo reikmėm laikė augalinės kilmės medžiagų mišinį, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga Δ9 – tetrahidrokanabinolis bei kanapių dervą. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo V. R. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nustatęs, jog narkotinėmis medžiagomis – kanapių antžeminėmis dalimis jis disponavo turėdamas tikslą jas platinti, tačiau jokių duomenų, kad nuteistasis būtų platinęs medžiagų mišinį su sudėtyje esančia psichotropine medžiaga bei kanapių dervą ar turėjęs tokį tikslą, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – negauta. Kratos, atliktos V. R. namuose metu buvo rastos elektroninės svarstyklės, ant kurių buvo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų, tačiau kanapių dervos ar kokios nors psichotropinės medžiagos pėdsakų ant jų nerasta. Taip pat kanapių dervos ir psichotropinės medžiagos nerasta ir smulkintuve, nors jame rastos kanapės (antžeminės dalys). Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog jokių veiksmų, susijusių kanapių dervos ar psichotropinės medžiagos rūšiavimu, svėrimu, pakavimu V. R. neatliko, taip pat apie jas nei su vienu jam skambinusiu asmeniu nebendravo. Taigi, nenustačius tikslo platinti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, nuteistojo V. R. veika dėl disponavimo šiomis medžiaga pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

33. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo nemotyvavo ir nuteistajam liko neaišku dėl kokių priežasčių teismas nusprendė, kad bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti tik skyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nors iš apeliacinio skundo turinio neaišku, ar nuteistasis skundžia tik bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau, įvertinus tai, jog skundu prašoma jį išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl bausmių, paskirtų už abu BK straipsnius.

34. Kolegijos nuomone, skiriant bausmę nuteistajam, bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį (padarytas vienas sunkus ir vienas nesunkus tyčiniai nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs). Taip pat V. R. ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl dviejų baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, baustas administracine nuobauda, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės atėmimo bausmė bei teisingai nustatė šios bausmės dydį. Nors iš tiesų V. R. yra dirbantis, tačiau vien ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta minimali BK 260 straipsnio sankcijoje numatyta bei mažesnė nei BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis bausmė, neatitinka teisingumo principų. Paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos, vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 1 punktu taikant bausmių apėmimą.

35. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu bausmių bendrinimu, kadangi mano, jog yra atlikęs Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl juo paskirta bausmė negalėjo būti subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau su tokiu skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas subendrino su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu skirta bausme (2024 m. balandžio 4 d. nutartimi ištaisęs nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą). Kaip matyti iš nuosprendžio įžanginės dalies ir LITEKO programos, V. R. iš tiesų buvo nuteistas 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, paskiriant jam 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurią jis pradėjo atlikti (duomenys neskelbtini). Iš to seka, jog naujos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) jis buvo neatlikęs daugiau kaip keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, todėl prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridėdamas neatliktos bausmės dalį, pirmosios instancijos teismas BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų bausmių bendrinimo taisyklių bei BK 65 straipsnyje numatytų bausmių keitimo taisyklių nepažeidė.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

36. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2024 m. gegužės 21 d. Pažymoje nurodyta, kad V. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro patikslinta 211,75 Eur.

37. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2023 m. liepos 3 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 25). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju V. R. yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl jo galimybė užsidirbti ir padengti turimus skolinius įsipareigojimus yra apribota. Nors nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau jis buvo išnagrinėtas vieno posėdžio, trukusio apytiksliai pusvalandį, metu. Apelianto gynėjas trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų gynėjas iš viso nepasisakė, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš V. R. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš V. R. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.