Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutarties, kuria nuteistojo T. M. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2016 m. sausio 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2016 m. gegužės 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. rugsėjo 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams ir 26 MGL dydžio (979 eurų) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. T. M. įpareigotas jam paskirtą 26 MGL dydžio (979 eurų) baudą sumokėti per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, T. M. į atliktą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. kovo 17 d. ir visas bausmės, atliktos pagal 2016 m. gegužės 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį, laikas: laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d. (dvi dienos) ir suėmimo laikas nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d.

2017 m. birželio 1 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas T. M. ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė.

2019 m. liepos 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gauti nuteistojo T. M. prašymai, kuriais nuteistasis prašė atsižvelgiant į atnaujintas BK 55, 67, 70, 71, 75 straipsnių nuostatas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.

BK 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tokio įstatymo taikymo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Taigi, pagal BPK nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BPK 362¹ straipsnio tvarka ir tik tada, kai reikia taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Teismas, nustatęs, kad prašymas arba teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis).

Apygardos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo T. M. prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, yra teisėta ir pagrįsta.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, nuo 2019 m. liepos 6 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 5, 7, 8, 14 ir 16 straipsniai įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d. Minėtuose straipsniuose nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio, 50 straipsnio 3 dalies, 51 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio ir 92 straipsnio pakeitimai, tačiau jie įsigalioja tik 2020 m. liepos 1 d. Taigi, šiuo atveju nėra galiojančių BK pakeitimų, kurie galėtų turėti įtakos T. M. paskirtos bausmės švelninimui.

Nuteistojo skunde minima 2019 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis (teikimas Nr. T-770-1015/2019) nagrinėjamu atveju neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir sprendžiamų klausimų (spręstas lygtinio paleidimo klausimas tvirtinant pataisos įstaigos komisijos nutarimą), todėl aukštesnės instancijos teismas šia apylinkės teismo nutartimi nesivadovauja.

Pažymėtina, kad nuteistasis T. M. skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju šis įstatymo pakeitimas nuteistojo teisinės padėties taip pat nelengvina. Nors laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, t. y., BK 75 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nuostatos gali būti taikomos, kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmos ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis T. M. buvo priimtas 2016 m. lapkričio 23 d., t. y., jau galiojant BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcijai Nr. XII-1554. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. M., atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis T. M. apeliacine tvarka Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendį skundė Šiaulių apygardos teismui, tačiau šio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi jo skundas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo buvo atmestas. Šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi juridinio pagrindo nuteistajam T. M. taikyti BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554) nuostatų.

Be to, T. M. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinių sunkių (BK 180 straipsnis 2 dalis) ir nesunkių (BK 289 straipsnis) nusikaltimų kategorijai priskiriamų nusikalstamų veikų įvykdymą ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Atsižvelgus į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), bei T. M. būnant nuteistam už tyčinius nusikaltimus didesne negu 4 metų galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, taikyti T. M. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra įstatyminio pagrindo.

Taip pat nuteistasis T. M. skundu prašo nustatyti jam paskirtą bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad bausmės atlikimo vietos nustatymas yra išimtinė baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė. BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad T. M. jam paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija nuo 2019-07-06) 62 straipsnio 1 dalis numato keturias pataisos įstaigų rūšis: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės. Po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (BVK 65 straipsnis). Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius (BVK 69 straipsnio 5 dalis). Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus, taip pat dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo (2019 m. sausio 24 d. Nr. V-43 redakcija) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. V-148 „Dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą“). Atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą nuteistojo T. M. prašymas nustatyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikti atviroje kolonijoje negali būti tenkinamas.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės: būdamas įkalinimo įstaigoje „degraduoja“, jo šeima labai kenčia, kad jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę, turi šeimą, mažametį sūnų, turi pastovią gyvenamąją vietą, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, ar jo žmona R. M. kreipiasi su skundais į įvairias institucijas, skųsdama pataisos įstaigos administracijos darbą, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta keisti ar naikinti pagrįstą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutartį nuteistojo T. M. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. M. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.