Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 89-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra (toliau – ir Nutarimas) nuteistajam M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL (263,62 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per penkis mėnesius, bei įpareigojimus – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje, nebendrauti su D. J. ir nukentėjusiąja, vienerius metus ir šešis mėnesius būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi M. B. paskirtas papildomas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi nuteistajam M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės vykdymo pradžia - 2017 m. lapkričio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gruodžio 16 d. (užskaityti 1 metai ir 24 dienos), 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2018 m. gegužės 15 d. Neatliktos bausmės dalis šio nutarimo priėmimo dienai yra 5 mėnesiai ir 6 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, apsvarsčiusi nuteistojo M. B. prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, 2019 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 89-22 nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis M. B. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas antrą kartą. Nuteistasis Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2019 m. balandžio 11 d. Komisija, atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 75 balus, didelį teistumų skaičių, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu probacijos sąlygų nesilaikymą, teismo skirtų įpareigojimų pažeidinėjimą, galimą bedarbystę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, pasidavimą aplinkinių įtakai, smurtinį elgesį susijusį su alkoholio vartojimu, impulsyvumą ir agresyvumą, nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti motyvacinėje elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

Nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas įvykdė nepilnai. M. B. užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje. Jam nuo 2019 m. vasario 12 d. atliekant paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas Vilniaus pataisos namuose, jis dalyvavo resocializacijos procese. Per ataskaitinį laikotarpį dalyvavo individualiose pokalbiuose, diskutavo apie alkoholio vartojimo pasekmes ir užimtumo problemų sprendimo būdus, buvo supažindintas su galimybe naudotis pataisos įstaigos bibliotekoje įrengta riboto interneto prieiga ir ja naudojosi. Tačiau nuteistasis dalinai įvykdė 2019 m. balandžio 9 d. Lygtinio paleidimo komisijos rekomendaciją, nes nepraėjo programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Nuteistasis paaiškino, kad jis norėjo dalyvauti minėtoje programoje, tačiau šią programą vedantys specialistai dėl trumpo laikotarpio nespėjo jam jos pravesti. Tad šiuo atveju teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad nuteistasis šios programos nebaigė dėl savo nenoro joje dalyvauti.

Taip pat iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje M. B. skatintas nebuvo, tačiau net 11 kartų buvo baustas. 2017-11-30 jam skirtas perkėlimas į kamerų tipo patalpas (toliau - KTP) 10 parų, nes 2017-11-29, apie 17.15 val., kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 5-me būryje; 2017-12-29 skirtas perkėlimas į KTP 5 paroms, nes 2017-12-28, apie 17.10 val., kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 5-me būryje; 2018-01-04 skirtas pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, nes 2018-01-03, apie 17.20 vai., būdamas kontroliniame praleidimų punkte (toliau - KPP) Nr. 3 pareiškė, kad atsisako gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 5-me būryje; 2018-01-30 skirtas pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, nes 2018-01-29, apie 11.30 val., atvykęs konvojumi kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 10-me būryje; 2018-01-30 perkeltas iš paprastosios į drausminę grupę 6 mėnesiams, nes apie 10.15 val., vykdant paskirtą nuobaudą - pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymą išplauti 2 būrio koridorių; 2018-01-31 skirtas pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, nes 2018-01-30, apie 17.00 val., būdamas KPP Nr. 3 kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 21-me būryje 4-oje brigadoje; 2018-01-31 perkeltas į KTP 6 mėnesiams, nes apie 10.30 val., vykdant paskirtą nuobaudą - pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymą sutvarkyti laikino sulaikymo kamerą; 2018-08-01 perkeltas iš paprastosios į drausminę grupę 12 mėnesių, nes kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 6-me būryje; 2018-08-02 skirtas perkėlimas į KTP 6 mėnesiams, nes 2018-08-01, apie 9.15 val., kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 21-me būryje 4-je brigadoje; 2019-02-01 skirtas pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, nes 2019-01-31, apie 20.25 val., būdamas KPP Nr. 2 kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 21-me būryje 4-oje brigadoje; 2019-02-04 perkeltas į KTP 6 mėnesiams, nes apie 10.00 val., vykdant paskirtą nuobaudą - pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymą KPP-3 sutvarkyti laikino sulaikymo kamerą. Iš asmens byloje esančių M. B. paaiškinimų matyti, kad toks jo elgesys buvo nulemtas tuo, kad jis bijojo dėl savo saugumo, norėjo būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, su visomis paskirtomis nuobaudomis sutiko, pats prašė būti laikomas KTP, nes serga liga (nuteistojo teigimu, jo galvoje yra auglys bei jis serga epilepsija), dėl kurios turėtų kuo mažiau pergyventi bei nervuotis, o smurtas gali sukelti ligos protrūkius. Nors Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija neturėjo jokių duomenų, dėl kurių nuteistasis M. B. negalėtų gyventi jam skirtuose būriuose, tačiau atsižvelgus į tai, kad jis buvo nuteistas už išžaginimą, taip pat į televizijoje, internetinėje erdvėje bei spaudoje pasirodančias publikacijas apie nuteistųjų smurtą Pravieniškių pataisos namuose ir šių atitinkamus sunkumus, administracijai vykdant savo funkcijas, siekiant užkirsti tam kelią, neatmestina galimybė dėl tokio nuteistojo M. B. elgesio motyvų – t. y. baimė dėl savo saugumo, siekis apsaugoti save nuo gresiančio smurto. 2019 m. vasario 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu Nr. NN-99 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, M. B. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus tęsti tolesnę bausmę už sistemingus ir itin piktybiškus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Pažymėtina tai, kad atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose kamerų tipo patalpose, nuteistasis M. B. laikėsi vidaus tvarkos taisyklių dienotvarkės ir režimo reikalavimų nepažeidinėjo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iki nuteisimo M. B. piktnaudžiavo alkoholiu ir alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Nuteistojo teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. lapkričio 9 d., jis alkoholio nevartoja ir alkoholio vartojimo faktai pataisos įstaigoje nebuvo užfiksuoti.

Susipažinus su asmens bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Vilniaus pataisos namai M. B. vykdomųjų raštų neturi. Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su tėvais V. ir M. B., su seserimi I. B., su sūnumi K. B., laiškais, pasiskambindamas telefonu. Pasimatymų metu nelankomas. Teigia, kad bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo aplankytas sugyventinės. Su buvusia žmona S. B., su kuria susilaukė sūnaus K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), jis yra išsiskyręs, tačiau turi sugyventinę L. J., su kuria palaiko gerus santykius, susirašinėja laiškais. Iki suėmimo M. B. gyveno pas draugę L. J.. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos vyktų gyventi pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav. Nuteistasis pateikė savo tėvų notariškai patvirtintą sutikimą, kuriame jie sutinka priimti gyventi savo sūnų M. B. jų nuosavybės teise priklausančiame bute. 2019 m. gegužės 11 d. nuteistasis sutiko, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. 2019 m. gegužės 3 d. gautoje pažymoje iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pažymima, kad nuteistojo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Švenčionėlių m., Švenčionių r., nenustatytos technines priežastys, dėl kurių nebūtų galima taikyti intensyvios priežiūros M. B..

Nuteistojo teigimu, būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis iš karto susirastų darbą, nes jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje yra daug bendrovių, kuriose jis galėtų įsidarbinti arba darbo ieškosis per užimtumo tarnybą. Iki suėmimo jis taip pat dirbo, tačiau iš paskutinės darbovietės buvo atleistas dėl ligos (epilepsijos), tuomet registravosi darbo biržoje, lankė paskaitas „Atrask save“, parduotuvėje atlikinėjo praktiką. Bausmės atlikimo metu M. B. nedirbo, nes administracija jam darbo nesiūlė, vėliau dirbti negalėjo dėl ligos (epilepsijos).

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei - 74 balai, iš jų 26 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 48 balai- dinaminiai (yra galimybė mažinti). Po ankstesnio svarstymo prieš du mėnesius nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nepakito. Iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų matyti, kad M. B. yra diagnozuota epilepsija, galvoje yra 4,5x8 mm cista su kalcinatais.

Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis M. B. atliko didžiąją dalį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, į nedidelę neatliktą bausmės dalį (nutarimo priėmimo metu - truputį daugiau nei 5 mėnesiai), į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas vykdytas priemones, vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, realistiškus ateities planus, diagnozuotus susirgimus, lygtinio paleidimo atveju turimą nuolatinę gyvenamąją vietą taikant intensyvią priežiūrą, teismas sprendžia tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 89-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. B..

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Šiuo atveju M. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teismo vertinimu, būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 24-28 straipsniais, teismas,

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 89-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B., gimusiam 1991 m. balandžio 25 d.

Taikyti nuteistajam M. B. intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui nustatyti nuteistajam M. B. šias pareigas iki 2019 m. gruodžio 16 d.:

- tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programose;

- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.