Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-10-19 · Civilinė byla Nr. e2-1766-236/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-10-19Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-06Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-01-18Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-03-13Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-08-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-19
Bylos Nr.
e2-1766-236/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00974-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
viešosios įstaigos Žydų religinių bendruomenių
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“, uždarosios akcinės bendrovės „IRDAIVA“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kodas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1766-236/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00974-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės viešosios įstaigos Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-2602-658/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IRDAIVA“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kodas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Statybų kodas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondui, prašydama įpareigoti atsakovę nutraukti „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimo“ procedūras, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimo“ procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017-08-24 nutartimi nutarė ieškovės UAB „Statybų kodas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, sustabdyti atsakovės VšĮ Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondo vykdomo pirkimo „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 189015) procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – stabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis, 95 straipsnio 5 dalis) ir užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Tačiau viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.).

Teismas pažymėjo, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, nagrinėjamu atveju pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetas turi būti taikomas tai vertybei, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

Teismas nustatė, kad atsakovei vykdant pirkimą, iš pirkimo sąlygų nėra matyti, jog pirkimas būtų finansuojamas Europos Sąjungos ar kitų institucijų lėšomis, ir/ar jų nepanaudojimas lemtų finansavimo praradimą. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad bus perkami skubūs ir neatidėliotini darbai.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju perkami rangos darbai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai bei į teisminėje praktikoje suformuluotas teisės taikymo taisykles, sprendė, kad restitucija paslaugų ir darbų pirkime negalima, nes perkančiajai organizacijai, gavusiai pagal sutartį paslaugų įvykdymą, būtų priteisiamos ir už šias paslaugas bei darbus sumokėtos lėšos, nors tiekėjui grąžinti jo suteiktų paslaugų ir atliktų darbų neįmanoma.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra siekiama įsigyti gyvybiškai svarbias paslaugas/darbus, kurių skubiai neįsigijus (uždelsus įsigyti) itin nukentėtų visuomenės ar jos ženklios dalies teisės ir teisėti interesai, ar ir dėl to būtų padaryta nepataisoma žala atskiriems individams ar ypatingai reikšmingoms vertybėms (gyvybei, sveikatai ir pan.). Todėl teismas nurodė, kad konkuruojant dviem vertybėms: visuomenės interesui pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesui užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, nenustačius, kad pirkimo objektas yra susijęs su poreikiu neatidėliotinai užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/paslaugų įsigijimą ir pan. – prioritetas teiktinas viešajam interesui – viešojo pirkimo teisėtumui užtikrinti.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus, neturėdamas duomenų apie tai, jog viešojo pirkimo procedūroms užtrukus būtų pažeistas viešasis interesas, įvertinęs faktą, jog ieškinio patenkinimas sąlygotų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje viešojo pirkimo procedūrų eigoje, pripažino, jog konkurso procedūrų tęsimas turėtų esminės įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, neatitiktų viešųjų pirkimų principų ir tikslų, ir sprendė, kad neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės neviršija galimos jų teikiamos naudos, dėl to darė išvadą, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė VšĮ Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-08-24 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovės tikslas – nutraukti Prikimo procedūras, t. y. ieškiniu nėra išreiškiama ir ginama ieškovo subjektinė teisė į pirkimo sutarties sudarymą. Ieškovė nei pretenzijomis, nei ieškiniu nesiūlo, nereikalaują ką nors keisti pirkimo vykdyme, o tik reikalauja nutraukti pirkinio procedūras.

Kauno choralinė sinagoga - vienintelė tebeveikianti sinagoga Kaune, t. y. ji ypač reikšminga ne tik Lietuvos žydų bendruomenei, Kauno miestui, bet Lietuvai bei jos pasauliniam įvaizdžiui, įvertinus mažą šios visuomenės daliai tenkančių maldos namų dalį ir prastą jų būklę - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenimis veikiančių pagal tiesioginę paskirtį sinagogų Lietuvoje yra tik trys - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kitos sinagogos įvairiais laikotarpiais buvo pritaikytos kokioms nors kitoms reikmėms, o kitos yra labai prastos būklės (užkalti langai, netinkamos naudoti).

Ieškovė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai nepagrindė ir nenurodė jokios grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, o pareikštas ieškinys ipso facto neturi sąlygoti viešo pirkimo procedūrų sustabdymo, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovė visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti.

Ieškovės suinteresuotumas pirkime yra išimtinai ekonominio pobūdžio, šis jos interesas, jeigu ateityje ieškinys būtų patenkintas, galės būti apgintas taikant žalos atlyginimo institutą.

Kvietime teikti paraišką nurodomas 2017-10-02 terminas, t. y. iki šio termino dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdžius antrojo vokų plėšimo etapo (su nurodytomis kainomis) neliktų galimybės laiku teikti paraiškos, nes nebūtų žinomas lėšų poreikis.

Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Statybų kodas“ prašo palikti galioti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti atsakovės VšĮ Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondo vykdomo pirkimo „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 189015) procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – stabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Pirmosios instancijos teismas preliminariai vertindamas pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad pateiktas ieškinys argumentuotas ir kad pateikti įrodymai pagrindžia ieškovės reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba pasunkėtų.

Laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas pažeis viešąjį interesą bei sukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2017-08-24 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 189015).

Teismas bylose dėl viešųjų pirkimų, įskaitant ginčus dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereikalauja bylos nagrinėjimo iš esmės ir joje pateiktų įrodymų įvertinimo pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas – paties teismo, sprendžiančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, įsitikinimas, ar ieškinys yra bent tikėtinai pagrindžiamas. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo neteikia pagrindo išvadai apie atskiruoju skundu skundžiamos nutarties nepagrįstumą ar jos neteisėtumą (CPK 328 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Dėl to darytina išvada, jog viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais.

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjimu atveju nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti ginčo viešojo pirkimo procedūras.

Apeliantės argumentas, jog iki 2017-10-02 dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdžius antrojo vokų plėšimo etapo (su nurodytomis kainomis) neliktų galimybės laiku teikti paraiškos, nes nebūtų žinomas lėšų poreikis, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra siekiama įsigyti gyvybiškai svarbias paslaugas/darbus, kurių skubiai neįsigijus (uždelsus įsigyti) itin nukentėtų visuomenės ar jos ženklios dalies teisės ir teisėti interesai, ar ir dėl to būtų padaryta nepataisoma žala atskiriems individams ar ypatingai reikšmingoms vertybėms (gyvybei, sveikatai ir pan.). Siekiant surasti protingą šalių interesų santykį, atsižvelgiant į ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, prašoma laikinoji apsaugos priemonė taikoma, nes neigiamos pasekmės neviršys jų teikiamos naudos bei neprieštarauja viešajam interesui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartyje nurodė esminius argumentus dėl prašymo pagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog ieškovės prašymas buvo patenkintas nepagrįstai.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės VšĮ Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondo atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bus sprendžiamas sprendžiant ginčą iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasKazys Kailiūnas