- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- eI3-1404-872/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. skunde prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2023 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir MGK Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI) 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ ar palūkanų (toliau – ir VMI sprendimas); 3) grąžinti pareiškėjo prašymą atleisti nuo visų 38 969,74 Eur (ir toliau skaičiuojamų) PVM delspinigių ar bent jau nuo dalies jų mokėjimo atgal Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, taip pat į tai, jog paskaičiuoti delspinigiai yra itin dideli ir neproporcingi kreipėsi 2022 m. lapkričio 21 d. su prašymu į VMI, kad jam išdėstytų 15 124 Eur PVM prievolę dalimis bei atleistų nuo 38 969,74 Eur dydžio delspinigių. Nors VMI priėmė jo atžvilgiu teigiamą sprendimą bei išdėstė PVM prievolę dalimis, tačiau jo prašymą atleisti nuo 38 969,74 Eur dydžio delspinigių mokėjimo (toliau – Prašymas) atmetė. Pareiškėjas VMI Sprendimą apskundė pateikdamas MGK Skundą. Nepaisant jo nurodytų argumentų, MGK taip pat į juos neatsižvelgė ir pareiškėjo skundą atmetė.
Teigia, kad skundžiami VMI ir MGK sprendimai yra nepagrįsti, juose nurodyta, jog nėra pagrindo atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių, nes pareiškėjas yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, asmeninės nuosavybės teise turi 3 nekilnojamojo turto objektus, 2021 m. pagal sutartį savo tėvui padovanojo 610 250 EUR sumą. Todėl daryta išvada, jog pareiškėjo ekonominė – socialinė padėtis nėra sunki. Tačiau nebuvo atsižvelgta į šiuo metu esančią faktinę situaciją, nepagrįstai iš esmės vadovautasi tik tuo, jog mokesčių mokėtojas 2019 - 2020 metais uždirbo ženklias pinigų sumas, kurias jau prieš kelerius metus padovanojo ir šiuo metu atsiimti negali. Be to, būtent pareiškėjo tėvas kartu su artimais giminaičiais net didesnėje nei dovanota pinigų suma vėliau padengė pareiškėjo prievoles, susijusias su vykdyta veikla 2019 - 2020 metais. Todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai viena nuo kitos, taip pat jos nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra gera.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo mokėtinas PVM sudaro 15 124 Eur, o delspinigiai 38 969,74 Eur, akivaizdžiai yra baudžiamas nepagrįstai didele „bauda“. O atsižvelgiant į pareiškėjo geranoriškumą bei jo pagalbą operatyviai užbaigti VMI mokestinio tyrimo veiksmus, taip pat į tai, kad tokių veiksmų jis neginčijo ir niekaip nevilkino, tik patvirtina jo teiginius, kad bent jau nuo dalies didžiulių delspinigių turėjo būti atleistas.
Tiek VMI Sprendime, tiek MGK Sprendime itin akcentuojama tai, jog pareiškėjo padėtis nėra tokia, jog būtų galima atleisti jį nuo visų ar bent dalies priskaičiuotų delspinigių. Tokius savo teiginius VMI ir MGK iš esmės grindžia tik tuo, jog prieš trejus metus pareiškėjo pajamos buvo didelės ir tuo metu jis gavo reikšmingas pinigų sumas iš vykdytų sandorių, tačiau nevertina to, jog prasidėjus Covid-19 pandemijai jo vykdyta veikla praktiškai sustojo ir jo gaunamos pajamos ženkliai sumažėjo. MGK pareiškėją Sprendime apskritai įvardijo kaip nesąžiningą vien dėl to, jog jis iš savo tėvo, kuris vysto nekilnojamojo turto projektus, buvo įsigijęs turto adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2023 m. sausio mėn. prarado, nes dėl piniginių lėšų trūkumo negalėjo toliau mokėti sutartų pinigų sumų už minėtą turtą. Pažymi, kad tėvas yra verslininkas, ir tai, kad jis pareiškėjui buvo padaręs tam tikras nuolaidas minėto turto įsigijimui išsimokėtinai, savaime nereiškia, jog jis turėjo pareiškėjui padovanoti turtą po to, kai jis su kitais artimais giminaičiais net 868 184,75 EUR sumoje padengė pareiškėjo išlaidas, patirtas vykdant individualią veiklą. Todėl MGK Sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog vien tai, kad turėtą turtą pareiškėjas prarado savo tėvo naudai, reiškia, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ar kad jis tyčia mažina savo turimo turto masę vien stengdamasis išvengti prievolių valstybei. Juo labiau, kad GPM ir PVM prievoles, kurios jam buvo išdėstytos, jis vykdo laiku.
Be to, tiek VMI, tiek MGK Sprendimuose nepagrįstai preziumuoja, kad 2019 – 2020 m. pareiškėjas vykdė sėkmingą veiklą ir tai savaime reiškia, jog jo vykdoma veikla tokia pati pelninga bus eilę metų. Tai, kad pareiškėjas 2021 m. uždirbo tik 16 530 Eur pajamų ir buvo įtrauktas į nukentėjusiųjų nuo Covid-19 asmenų sąrašą, kuriems teikiama valstybės pagalba, pagrindžia, jog pareiškėjo finansinė padėtis po 2021 m. yra bloga, o jam priskaičiuoti 38 969,74 Eur dydžio PVM delspinigiai ją daro kritine. PVM delspinigiai yra itin neproporcingi tiek jo turtinei padėčiai, tiek jo padarytam pažeidimui, kurį jis pats padėjo atskleisti intensyviai bendradarbiaudamas su VMI ir nedelsiant jį ištaisydamas.
Pažymi, jog turtą, dėl kurio pagerinimo ir vėlesnio perleidimo buvo pripažintas kaip vykdantis ekonominę veiklą, įsigijo asmeniniais, o ne verslo ar ekonominės veiklos tikslais, kadangi ketino nurodytame turte gyventi, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, o turtą perleido tretiesiems asmenims dėl pasikeitusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, siekio išvykti į užsienį studijuoti (ką dabar sėkmingai ir daro), nevertindamas to kaip savo ekonominės veiklos, dėl ko turto perleidimo sandorių sudarymo metu nedeklaravo pardavimo PVM.
Neginčija aplinkybės, jog ne laiku ir ne pagal taisykles deklaruodamas gautas pajamas padarė mokesčių teisės aktų pažeidimą, tačiau šią klaidą pripažino ir sąžiningai, savo iniciatyva atliko visus veiksmus, kad ją nedelsiant ištaisytų, dėl ko jį pagrįsta vertinti kaip sąžiningą ir nusipelniusį jo atžvilgiu taikyti teisingumo ir protingumo principus. Šiuo atveju delspinigių dydis – kelis sykius viršijantis pačią mokesčio prievolę, nėra nei protingas, nei teisingas, nei sąžiningas.
Pareiškėjas šiuo metu yra universiteto studentas, dėl ko neturi galimybės įsidarbinti pilnu etatu ir gauti reikšmingą atlygį, o ir santaupų neturi pakankamai net pagrindinės prievolės padengimui, dėl ko dar ir 38 969,74 Eur dydžio PVM delspinigių sumokėjimas jo finansinę padėtį ne tik kad apsunkina, bet ir daro ją kritinę. Neturi daug turto ar didelių sumų piniginių lėšų, jis nėra nesąžiningas bei tyčia turto neslepia kaip nurodoma skundžiamame sprendime. Pažymi, kad iki 2023 m. vienintelis jo nekilnojamasis turtas buvo jo gyvenamosios patalpos, tačiau ir tas prarado, kadangi dėl lėšų trūkumo bei atsiradusio įsiskolinimo valstybei, jis nepajėgė vykdyti su minėtu turtu susijusių prievolių bei tinkamai ir laiku už jį atsiskaityti. Šiuo metu didelių sumų piniginių lėšų neturi, individualios veiklos pajamos nėra didelės, jis vis dar studijuoja ir negali dirbti visos darbo dienos, o prasidėjus Covid-19 pandemijai jo iki tol vykdyta veikla sustojo.
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pagal bendrą MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, mokesčių mokėtojas, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais pats savarankiškai apskaičiuoja priklausantį mokėti mokestį, o pagal šio straipsnio 2 dalį, mokesčių administratorius gali mokestį perskaičiuoti, pastebėjęs, jog jis apskaičiuotas netinkamai. Pažymi, jog pagal MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Už savalaikį ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, kuris, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, turi savarankiškai apskaičiuoti priklausančius mokėti mokesčius, užpildyti atitinkamas mokesčių deklaracijas ir mokesčių įstatymo ar jo pagrindu priimto poįstatyminio teisės akto nustatytu terminu bei tvarka sumokėti mokesčius į biudžetą.
Už netinkamą šių pareigų įvykdymą, pavėluotą mokesčių mokėjimą mokesčių mokėtojui skaičiuojami delspinigiai. Taip pat skiriamos ir baudos, jeigu mokestinis pažeidimas nustatomas mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio patikrinimo metu. Vadinasi tinkamas ir sąžiningas mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas pats, savarankiškai, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atlieka mokesčių deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo veiksmus.
Pabrėžia, jog pareiškėjas skunde neginčija priskaičiuotų mokėtino PVM sumų, o prašo jį atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių arba (jų dalies). VMI Sprendime nustatyta, kad nuo 2019 m. pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, tačiau iki mokestinio tyrimo pabaigos momento, t. y. iki 2022 m. spalio mėnesio (beveik 3 metus) ekonominės veiklos pajamų jis nedeklaravo, PVM neskaičiavo ir nemokėjo. Objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdę pareiškėjui laiku ir tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, ginčo nagrinėjimo metu nėra nustatyta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat nėra laikytinos objektyviomis. Taigi, paties pareiškėjo pasirinktas veikimo būdas laiku ir tinkamai nevykdant savo mokestinių pareigų lėmė tai, jog pareiškėjui už ne laiku vykdytas mokestines prievoles PVM srityje yra apskaičiuoti 38 969,74 Eur delspinigiai.
Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo sprendimas būti sąžiningam bei iniciatyviam ir be ginčo su mokesčių administratoriumi pašalinti nustatytus trūkumus lėmė 38 969,74 Eur dydžio mokėtinų delspinigių atsiradimą, yra nepagrįsti ir neteisingi. Remiantis MAĮ 96 ir 97 straipsniuose įtvirtintais delspinigių skaičiavimo pagrindais bei terminus, pažymi, kad delspinigių skaičiavimo pradžia siejama ne su mokestinio pažeidimo paaiškėjimu ir su tolesniais mokesčių mokėtojo veiksmais, o su pažeidimo padarymo (mokesčių nesumokėjimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais) momentu.
Pareiškėjas ekonominę veiklą vykdė nuo 2019 m., tačiau savo mokestines prievoles PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje ėmėsi vykdyti tik 2022 m. spalio mėnesį, tai yra, ne PVM įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, o po Inspekcijos kontrolės veiksmų ir mokesčių administratoriui paraginus. Todėl esant MAĮ įtvirtintai mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi pareigai, aplinkybės, jog mokestinio tyrimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o vėliau, atsižvelgęs į VMI pateiktus siūlymus, pateikė PVM apyskaitas ir jose deklaravo ekonominės veiklos pajamas ir PVM, nesant jokių objektyvių kliūčių laiku įvykdyti mokestines prievoles, negali būti pripažįstamos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių (jų dalies) mokėjimo.
Pasisakydama dėl teisingumo ir protingumo principų taikymo, akcentuoja, kad LVAT laikosi pozicijos, jog atleidimas nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 8 straipsnio 3 dalies pagrindu yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo.
Pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija dėl apskaičiuotų delspinigių neproporcingumo nėra teisinga. Pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyta 15 124 Eur neįvykdytos PVM prievolės suma yra ne kas kita, kaip aritmetinis vidurkis, tarp pareiškėjo už skirtingus mokestinius laikotarpius deklaruotos mokėtinos PVM sumos ir už 2022 m. 09 mėn. mokestinį laikotarpį deklaruotos grąžintinos PVM sumos. Skunde įvardyta mokėtino PVM suma parodo ne pareiškėjo bendrą mokestinę prievolę, nuo kurios buvo skaičiuojami delspinigiai, o tai, kokio dydžio mokėtina PVM suma liko nesumokėta po atlikto 2022 m. 09 mėn. deklaruotos grąžintinos PVM sumos sugretinimo ir įskaitymo 2019 m. deklaruotų, tačiau nesumokėtų PVM nepriemokų atžvilgiu.
Nesutinka su pareiškėjo motyvais, kad jo ženkliai pablogėjusią ekonominę būklę įrodančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą atleisti jį nuo visos (arba dalies) priskaičiuotų PVM delspinigių sumos. Pažymi, jog susiklosčiusioje situacijoje aplinkybė, jog nepriemokos sumokėjimas pareiškėjui yra išdėstytas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo dėl sunkios jo socialinės ir ekonominės padėties.
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilęs dėl VMI sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėją atleisti nuo priskaičiuotų PVM delspinigių, taip pat MGK sprendimo, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas ikiteismine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad VMI pareiškėjo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2022-04-25 iki 2022-09-29 atliko mokestinį tyrimą, kurio metu, įvertinusi pareiškėjo vykdytų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių aplinkybes, nustatė, jog tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, gavo ekonominės veiklos pajamas, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo PVM. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pašalinti nustatytus trūkumus, tai yra pateikti PVM apyskaitas, apskaičiuoti ir sumokėti PVM. Pareiškėjas 2022-10-21 pateikė įvairių 2019–2022 m. mokestinių laikotarpių PVM apyskaitas: už 2019 m. 08 mėn. mokestinį laikotarpį buvo deklaruota mokėtina 90 650 Eur PVM suma; už 2019 m. 09 mėn. mokestinį laikotarpį buvo deklaruota mokėtina 6 248 Eur PVM suma; už 2019 m. 10 mėn. mokestinį laikotarpį buvo deklaruota mokėtina 6 769 Eur PVM suma; už 2020 m. 02 mėn. mokestinį laikotarpį buvo deklaruota mokėtina 81 233 Eur PVM suma; už 2022 m. 09 mėn. mokestinį laikotarpį buvo deklaruota iš biudžeto grąžintina 169 766 Eur PVM suma.
Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Sprendimu pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė bei patvirtino VMI Sprendimą.
Pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybių, jog yra padaręs mokestinius pažeidimus bei sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija dėl to, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose ir 141 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindų, tačiau prašo jį atleisti nuo delspinigių mokėjimo, vadovaujantis teismų praktikos suformuotais atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindais, tai yra taikyti protingumo, teisingumo principus.
Pareiškėjas savo reikalavimų nemotyvuoja įstatymo reikalavimų neatitinkančiais mokesčių administratoriaus veiksmais, tačiau laikosi pozicijos, kad mokestinė prievolė buvo suformuota ir dalinai įvykdyta dėl geranoriškų jo veiksmų, apskaičiuotų delspinigių dydis nėra proporcingas pareiškėjo mokestinei prievolei, taip pat teigia, kad jo socialinė, ekonominė padėtis, skirtingai nei teigia Centrinis mokesčių administratorius Sprendime, nėra gera. Nurodo, kad yra studentas, todėl negali dirbti visą darbo dieną, o padovanotų piniginių lėšų susigrąžinti jis taip pat negali. Remdamasis šiais ir kitais skunde nurodytais motyvais, pareiškėjas prašo panaikinti VMI ir MGK Sprendimus ir atleisti jį nuo PVM delspinigių mokėjimo arba jų dalies.
Teismas pažymi, jog pagal bendrą MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, mokesčių mokėtojas, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais pats savarankiškai apskaičiuoja priklausantį mokėti mokestį, o pagal šio straipsnio 2 dalį, mokesčių administratorius gali mokestį perskaičiuoti, pastebėjęs, jog jis apskaičiuotas netinkamai. Pagal MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Už savalaikį ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, kuris, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, turi savarankiškai apskaičiuoti priklausančius mokėti mokesčius, užpildyti atitinkamas mokesčių deklaracijas ir mokesčių įstatymo ar jo pagrindu priimto poįstatyminio teisės akto nustatytu terminu bei tvarka sumokėti mokesčius į biudžetą, kaip tai nurodyta MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose bei MAĮ 81 straipsnio 1 dalyje.
Už netinkamą šių pareigų įvykdymą, pavėluotą mokesčių mokėjimą mokesčių mokėtojui skaičiuojami delspinigiai. Taip pat skiriamos ir baudos, jeigu mokestinis pažeidimas nustatomas mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio patikrinimo metu. Vadinasi tinkamas ir sąžiningas mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas pats, savarankiškai, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atlieka mokesčių deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo veiksmus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad įsigytas nekilnojamas turtas nebuvo skirtas ekonominei veiklai vykdyti, bet pasikeitus asmeninėms aplinkybėms buvo nuspręsta jį parduoti. Kaip matyti iš bylos duomenų, VMI mokestinio tyrimo ataskaitos priede ir Sprendime nustatyta, kad nuo 2019 m. pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, tačiau iki VMI mokestinio tyrimo pabaigos momento, t. y. iki 2022 m. spalio mėnesio (beveik 3 metus) ekonominės veiklos pajamų jis nedeklaravo, PVM neskaičiavo ir nemokėjo. Šiuo atveju, pritartina mokesčių administratoriui, jog objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdę pareiškėjui laiku ir tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, ginčo nagrinėjimo metu nėra nustatyta, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat nėra laikytinos objektyviomis. Paties pareiškėjo pasirinktas veikimo būdas laiku ir tinkamai nevykdant savo mokestinių pareigų lėmė tai, jog pareiškėjui už ne laiku vykdytas mokestines prievoles PVM srityje yra apskaičiuoti 38 969,74 Eur delspinigiai.
Nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jo sprendimas būti sąžiningam bei iniciatyviam ir be ginčo su mokesčių administratoriumi pašalinti nustatytus trūkumus lėmė 38 969,74 Eur dydžio mokėtinų delspinigių atsiradimą. Remiantis MAĮ 96 ir 97 straipsniuose įtvirtintais delspinigių skaičiavimo pagrindais bei terminus, pažymėtina, kad delspinigių skaičiavimo pradžia siejama ne su mokestinio pažeidimo paaiškėjimu ir su tolesniais mokesčių mokėtojo veiksmais, o su pažeidimo padarymo (mokesčių nesumokėjimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais) momentu. Mokestinių ginčų komisijos Sprendime teisingai pažymėta, jog tinkamas prievolės įvykdymas priklauso nuo paties mokesčių mokėtojo, nes jis neturi jokios pareigos laukti, kol mokesčių administratorius atliks jo kontrolės veiksmus, pasiūlys atlikti deklaravimo pareigas ar priskaičiuos jam mokėtinas į biudžetą sumas. Nors deklaracijų ar apyskaitų teikimas ir laikytinas veiksmu, kuriuo siekiama pašalinti padarytą mokestinį pažeidimą, tačiau tuo pačiu tai yra galimybė mokesčių mokėtojui išvengti tolesnių mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų (mokestinio patikrinimo), ko pasėkoje mokesčių mokėtojui gali būti ne tik skaičiuojami delspinigiai dėl ne laiku ir netinkamai įvykdytos mokestinės prievolės, bet ir taikomos papildomos ekonominio poveikio priemonės, tai yra skiriamos baudos.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ekonominę veiklą vykdė nuo 2019 m., tačiau savo mokestines prievoles PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje ėmėsi vykdyti tik 2022 m. spalio mėnesį, tai yra, ne PVM įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, o po Inspekcijos kontrolės veiksmų ir mokesčių administratoriui paraginus. Todėl esant MAĮ įtvirtintai mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi pareigai, aplinkybės, jog mokestinio tyrimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o vėliau, atsižvelgęs į VMI pateiktus siūlymus, pateikė PVM apyskaitas ir jose deklaravo ekonominės veiklos pajamas ir PVM, nesant jokių objektyvių kliūčių laiku įvykdyti mokestines prievoles, negali būti pripažįstamos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių (jų dalies) mokėjimo vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais. Kitoks situacijos vertinimas sudarytų sąlygas mokesčių mokėtojui laiku nevykdyti mokestinių prievolių ar jų vykdymą atidėti iki kontrolės veiksmų pabaigos ir remiantis geranoriško bendradarbiavimo mokestinio tyrimo metu ir trūkumų pašalinimo aplinkybėmis, siekti atleidimo nuo delspinigių mokėjimo. Kaip teisingai skundžiamame Sprendime yra įvertinusi Mokestinių ginčų komisija, tokie veiksmai pažeistų mokestiniuose teisiniuose santykiuose taikomą protingumo ir teisingumo principą, nes ne laiku ir netinkamai savo prievoles vykdantys mokesčių mokėtojai (kurių tinkamam mokestinių prievolių vykdymui užtikrinti yra atliekami kontrolės veiksmai) atsidurtų geresnėje padėtyje, lyginant su mokesčių mokėtojais, kurie laiku ir tinkamai vykdo savo mokestines pareigas.
Pareiškėjas teigia, kad jam yra priskaičiuoti 38 969,74 dydžio PVM delspinigiai, kai jam priskaičiuoto mokėtino PVM suma yra 15 124 Eur, tai yra neproporcinga jo atliktam mokestiniam pažeidimui. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrina skunde akcentuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos / adekvačios teisės pažeidimui, jos turi atitikti konstitucinį teisingumo principą.
Pasisakant dėl teisingumo ir protingumo principų taikymo, pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog atleidimas nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 8 straipsnio 3 dalies pagrindu yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo – pavyzdžiui, nepateisinamai ilgai truko mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmai, mokesčių administratorius nepagrįstai ilgai delsė atnaujinti mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmus po mokestinio patikrinimo sustabdymo, pirminio patikrinimo metu nevisapusiškai įvertintos su apmokestinimu susijusios aplinkybės, dėl kurių kilo būtinybė atlikti pakartotinius tikrinimo veiksmus), o visą šį laikotarpį buvo skaičiuojami delspinigiai, ir pan., arba tais atvejais, kai yra akivaizdu, kad apskaičiuoti delspinigiai (atliekantys biudžetui laiku nesumokėtų mokesčių kompensacinę funkciją) dėl savo dydžio (pavyzdžiui, artimas, ar net viršijantis pačią mokestinę prievolę) būtų neadekvatūs padarytam pažeidimui, taip pat turi būti vertinamos ir pažeidimo padarymo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2018-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-144-602/2018; 2020-07-29 nutartį Nr. eA-3155-968/2020 ir kt.)
Kaip matyti iš bylos duomenų, VMI nustatė, kad pareiškėjas už 2019 m. 08 mėn. mokestinį laikotarpį deklaravo mokėtiną 90 650 Eur PVM sumą; už 2019 m. 09 mėn. mokestinį laikotarpį – mokėtiną 6 248 Eur PVM sumą; už 2019 m. 10 mėn. mokestinį laikotarpį – mokėtiną 6 769 Eur PVM sumą; už 2020 m. 02 mėn. mokestinį laikotarpį – mokėtiną 81 233 Eur PVM sumą; už 2022 m. 09 mėn. mokestinį laikotarpį buvo deklaruota iš biudžeto grąžintina 169 766 PVM suma. Remiantis PVM įstatymo 92 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis apmokestinamasis asmuo, neįsiregistravęs PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnio arba 71¹ straipsnio nuostatas, privalo skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, bei apskaičiuota už konkretų mėnesį mokėtina PVM suma turi būti sumokėta į biudžetą iki kito mėnesio 25 dienos. Taigi, pareiškėjas iki 2019 m. rugsėjo mėn. 25 d. turėjo sumokėti 90 650 Eur PVM, iki 2019 m. spalio 25 d. papildomai 6 248 Eur PVM sumą ir t.t. Tokiu būdu, iki PVM apyskaitos (forma – FR0608) už 2022 m. 09 mėn. mokestinį laikotarpį pateikimo, kurioje buvo deklaruota grąžintina 169 766 Eur PVM suma (kuri buvo sugretinta su deklaruotomis už ankstesnius mokestinius laikotarpius mokėtinomis sumomis), neįvykdyta bendra pareiškėjo mokestinė prievolė už atskirus 2019 – 2020 m. mokestinius laikotarpius sudarė 184 900 Eur, nuo už atskirus mokestinius laikotarpius deklaruotų PVM sumų nuo 2019 m. rugsėjo mėn. 26 d. didėjančiai buvo skaičiuojami delspinigiai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija dėl apskaičiuotų delspinigių neproporcingumo nėra teisinga. Nustatyta, jog pareiškėjo skunde nurodyta 15 124 Eur neįvykdytos PVM prievolės suma yra ne kas kita, kaip aritmetinis vidurkis, tarp pareiškėjo už skirtingus mokestinius laikotarpius deklaruotos mokėtinos PVM sumos ir už 2022 m. 09 mėn. mokestinį laikotarpį deklaruotos grąžintinos PVM sumos. Skunde įvardyta mokėtino PVM suma parodo ne pareiškėjo bendrą mokestinę prievolę, nuo kurios buvo skaičiuojami delspinigiai, o tai, kokio dydžio mokėtina PVM suma liko nesumokėta po atlikto 2022 m. 09 mėn. deklaruotos grąžintinos PVM sumos sugretinimo ir įskaitymo 2019 m. deklaruotų, tačiau nesumokėtų PVM nepriemokų atžvilgiu.
Pareiškėjo argumentai, kad jam pašalinus trūkumus ir deklaravus trūkstamą mokestį, iš jo yra reikalaujama sumokėti delspinigius, kurie yra daugiau nei du kartus didesni nei pati prievolė bei kad toks delspinigių dydis nėra protingas, teisingas, sąžiningas bei proporcingas pareiškėjo atžvilgiu, teismo vertinimu, nėra teisingi ir pagrįsti, todėl šios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių ar jų dalies mokėjimo.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad šiuo metu nedisponuoja dideliu turtu ar reikšmingomis piniginių lėšų sumomis. Be to, Inspekcija savo sprendimu išdėstė pareiškėjo PVM prievolės sumokėjimą dalimis, o tai, jo teigimu, rodo, kad atitinkamas aplinkybes Inspekcija vertino kaip svarbias, nors vertindama tas pačias aplinkybes, Inspekcija neatleido jo nuo PVM delspinigių mokėjimo. Skunde taip pat minima, jog pareiškėjas 2021 m. yra savo tėvui padovanojęs 610 250 Eur sumą, bet dovanotų sumų atgal susigrąžinti neturi teisės. Todėl remdamasis, pareiškėjo nuomone, ženkliai pablogėjusią ekonominę būklę įrodančių aplinkybių visuma prašo jį atleisti nuo visos (arba dalies) priskaičiuotų PVM delspinigių sumos.
Paminėtina, jog LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog mokestinės paskolos sutarties sudarymas yra aplinkybė, bylojanti, kad mokesčių mokėtojui yra suteikiama galimybė mokestinę nepriemoką sumokėti ne iš karto, o dalimis, taip siekiant išsaugoti jo paties finansinį stabilumą, mokestinę naštą paskirstyti atitinkamais laiko tarpais ir labiau, kaip sandoris, laikytina, priimtinas mokesčių mokėtojui. Todėl šis momentas niekaip negali pasitarnauti savarankišku pagrindu atleidžiant nuo mokesčių baudų bei delspinigių (žr. LVAT 2014-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-990/2014). Taigi, šioje situacijoje aplinkybė, jog nepriemokos sumokėjimas pareiškėjui yra išdėstytas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo dėl sunkios jo socialinės ir ekonominės padėties.
Pažymėtina, jog MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad mokestinė nepriemoka gali būti pripažįstama beviltiška, kai netikslinga priverstinai ją išieškoti, nes sunki fizinio asmens ekonominė/socialinė padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Todėl mokesčių mokėtojas, prašantis atleisti nuo delspinigių mokėjimo, turi teikti faktinius duomenis, įrodančius, jog jam reikalinga valstybės parama arba tokia parama jau teikiama. Kitaip mokesčių administratoriui suteikta teisė atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių negalėtų ir neturėtų būti realizuota (žr. pvz., LVAT 2021-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-511-556/2021).
Iš bylos duomenų matyti, jog vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sunkios socialinės ir ekonominės padėties VMI Sprendime yra nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, už 2019 m. deklaravo 573 552,99 Eur pajamas, už 2020 m. – 395 665,22 Eur pajamas, už 2021 m. – 16 530 Eur pajamas, asmeninės nuosavybės teise turi 3 nekilnojamojo turto objektus / jų dalis (2022-12-08 duomenimis, žemės sklypo dalį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), butą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), palėpės dalį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 2021-04-21 pagal sutartį tėvo A. E. asmeninėn nuosavybėn dovanojo 610 250 Eur sumą, neatitinka MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių 7.3 punkto nuostatų.
Be to, prašymo VMI nagrinėjimo metu pareiškėjas asmeninės nuosavybės teise turėjo 3 nekilnojamojo turto objektus / jų dalis (2022-12-08 duomenimis, žemės sklypo dalį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), butą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), palėpės dalį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu pareiškėjas jau teigia, kad dėl negalėjimo atsiskaityti už turtą (įrašas apie įsiskolinimą už turtą buvo fiksuotas nuo 2020-07-31 iki 2023-01-05), jis grąžintas pardavėjui A. E. (pareiškėjo tėčiui).
Pasisakydamas dėl šių aplinkybių, teismas pažymi, kad jos nėra pagrindas kitaip vertinti VMI ir MGK Sprendimų išvadų dėl pareiškėjo socialinės, ekonominės padėties. O tai, kad tiek lėšų dovanojimo sandoris (kuris, pasak pareiškėjo, lėmė jo ekonominės būklės pablogėjimą), tiek pareiškėjui prašymo VMI nagrinėjimo metu priklausiusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo sandoris, pareiškėjui už jį neatsiskaičius (įrašas apie įsiskolinimą už turtą fiksuotas nuo 2020-07-31, įrašas apie turto priklausymą A. E. fiksuojamas 2023-01-05, tai yra tarp šalių vykstant ginčui ir kartu nagrinėjant pareiškėjo ekonominę padėtį), vyko tarp pareiškėjo ir jo tėčio, sudaro prielaidas tokio pobūdžio aplinkybes vertinti kaip siekį jomis pasinaudoti kaip formaliomis kliūtimis pareiškėjo mokestinių prievolių vykdymui, motyvuojant lėšų ir turėto turto neturėjimu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog VMI, priimdama ginčijamą Sprendimą ir ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusi MGK, veikė savo kompetencijos ribose, ginčijami Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Tiek VMI Sprendime, tiek MGK Sprendime aiškiai, išsamiai ir argumentuotai išnagrinėtas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo delspinigių. Ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl spręstina, jog nėra pagrindo panaikinti VMI ir MGK sprendimus. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Netenkinus pagrindinių skundo reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo E. S. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.