- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2-374-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00280-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė (pirm.)
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalies dėl priteisto žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. e2-1153-796/2019 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovės R. K. priteisti 48 522 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Ieškinyje nurodė, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį dėl neatsargaus gyvybės atėmimo K. P.. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu K. P. 2018 m. birželio 14 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, 2019 m. kovo 22 d. sprendimu nuspręsta skirti D. P. 48 522 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam K. P. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu. Dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų ieškovas nurodė patyręs 48 522 Eur turtinę žalą, kurią sudaro D. P. išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam K. P. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės R. K. 24 261 Eur turtinės žalos atlyginimą, likusią ieškinio dalį atmetė, taip pat iš atsakovės R. K. valstybei priteisė 728 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-363/2019 atsakovė buvo pripažinta kalta pagal BK 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę K. P.. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad 2018 m. birželio 14 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinyje, apžiūros atlikimo patalpoje atliekant automobilio techninę apžiūrą, vykdydama kontrolieriaus K. P., stovinčio per vidurį prieš automobilį apie 1–1,5 m atstumu ir nulipusio į duobę 2–3 laiptelius žemiau, nurodymą pavažiuoti automobiliu (duomenys neskelbtini) į priekį, nepasirinko saugaus greičio, pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus ir parbloškė kontrolierių K. P..
5. Teismas taip pat nustatė, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-3641 K. P. 2018 m. birželio 14 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-867 nusprendė skirti D. P. 48 522 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam K. P. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu. Minėta draudimo išmoka D. P. išmokėta 2019 m. kovo 26 d.
6. Aptaręs Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad visos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymą mokamos draudimo išmokos įstatymų leidėjo laikomos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl jos yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų, o nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais. Pažymėjo, kad CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
7. Teismas nurodė, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės taikymo aspektu yra konstatuotas įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-363/2019, kuriuo atsakovė pripažinta kalta pagal BK 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę K. P. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo nei ieškovo patirtos žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Šių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendis, VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. VPA_SP5-3641, 2019 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. VPA_SP5-867, pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nesutiko su ieškovo prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžiu ir prašė jį sumažinti arba reikalavimą dėl žalos atlyginimo visiškai atmesti, teismas sprendė, kad esminis nagrinėjamos bylos klausimas, sudarantis įrodinėjimo dalyką, yra ieškovui iš atsakovės priteistino turtinės žalos atlyginimo dydis.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė nekelia ieškovo patirtų nuostolių dydžio pagrįstumo klausimo ir neįrodinėja aplinkybių, kad mirusiojo K. P. sutuoktinei D. P. ieškovo išmokėta vienkartinė 48 522 Eur dydžio išmoka, kurią regreso tvarka prašoma priteisti iš atsakovės, viršija realiai atsakovės padarytą žalą. Taigi tokio pagrindo sumažinti ieškovui iš atsakovės priteistiną nuostoliams atlyginti sumą teismas neįžvelgė.
10. Taip pat teismas nenustatė pagrindo sumažinti priteistiną ieškovui iš atsakovės sumą ir pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl didelio paties nukentėjusio neatsargumo. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-363/2019 buvo nustatyta, kad paties K. P. rizikingi veiksmai, t. y. stovėjimas prieš automobilį, kuriam jis atliko techninę apžiūrą, neturėjo įtakos atsakovės neteisėtiems veiksmams užvažiuojant ant jo; byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad įvykio metu atsakovė turėjo teisę vairuoti transporto priemonę; aplinkybė, kad įvykio metu atsakovės valdyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, galėtų būti vertinama tik kaip procedūrinis techninės apžiūros tvarkos pažeidimas, tačiau vien ši aplinkybė nereiškia didelio nukentėjusiojo neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti; nors žuvusiojo K. P. elgesys ir buvo rizikingas, tačiau pagal byloje esančius įrodymus teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, kad nukentėjusiojo elgesys buvo neprotingas ar išskirtinai nerūpestingas, pažeidžiantis elementarius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus.
11. Kita vertus, teismas atsižvelgė į įrodymus, susijusius su atsakovės turtine padėtimi. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovės ir jos sutuoktinio gaunamas pajamas (atsakovės darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 600 Eur per mėnesį, jos sutuoktinio apie 730 Eur per mėnesį), turimą turtą (bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomi 0,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 847 Eur, ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 18 700 Eur), turimas išlaidas (apie 60 Eur kredito įmokoms, už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), modernizavimą; dalis pajamų skiriama gyvenamajam būstui išlaikyti ir sveikatos priežiūrai) teismas padarė išvadą, kad atsakovės ir jos sutuoktinio turtinė padėtis yra sunki.
12. Įvertinęs taip pat esančius byloje įrodymus apie atsakovės sveikatos būklę (atsakovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), gydytas chirurginiu būdu; diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl kurios sukeltų kojos skausmų atsakovei yra sunku vaikščioti; atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl kurios atsakovei rekomenduota vartoti vaistus), jos amžių, teismas nurodė, kad bloga atsakovės turtinė padėtis nėra tik laikino pobūdžio ir ateityje tokia padėtis negalėtų iš esmės pasikeisti. Todėl teismas pripažino, kad visiškas ieškovo reikalaujamų priteisti nuostolių atlyginimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei gali sukelti itin sunkias turtines pasekmes atsakovei.
13. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovė yra nuteista už neatsargaus nusikaltimo padarymą, į sunkią jos turtinę padėtį, teismas ieškovui iš atsakovės priteistinos turtinės žalos sumą sumažino 50 proc. ir priteisė tik pusę ieškiniu reikalautos sumos, t. y. 24 261 Eur (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tokio dydžio sumos priteisimas užtikrins proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą bei nepažeis valstybės ir (ar) kitų asmenų teisėtų interesų.
14. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šioje byloje pareikštą reikalavimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (50 proc.) valstybei iš atsakovės priteisė ir 728 Eur žyminį mokestį (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė R. K. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio pakeisti ir žyminio mokesčio arba nepriteisti, arba žyminį mokestį nuo 728 Eur sumažinti iki 546 Eur, o kitą spendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Neginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 24 261 Eur sumos dydžio, atsakovė su ieškovu sudarė susitarimą, kad dėl sunkios jos materialinės padėties mokės kas mėnesį ieškovei po 70 Eur. Tačiau nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos buvo priteistas 728 Eur žyminis mokestis.
15.2. Ieškovas ieškinį pateikė naudodamasis elektroninio ryšio priemonėmis. Už 48 522 Eur ieškinio reikalavimą, ieškinį teikiant elektroninio ryšio priemonėmis, yra mokamas 953 Eur dydžio žyminis mokestis (teikiant ne elektroninio ryšio priemonėmis, žyminis mokestis sudarytų 1 270 Eur). Nors ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą privalo išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
15.3. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, padarė klaidą, nes priteistiną žyminį mokestį skaičiavo ne pagal CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatytą taisyklę. Jeigu teismas iš atsakovės priteisė tik 50 proc. žalos dydžio, o civilinė byla pradėta elektroninėmis ryšio priemonėmis, tokiu atveju teismas iš atsakovės turėjo priteisti ne 728 Eur, o 546 Eur. Todėl teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo turėtų būti pakeista, sumažinant žyminio mokesčio dydį iki 546 Eur.
15.4. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu sąžiningai naudojosi suteiktomis procesinėmis teisėmis, proceso nevilkino, siekė kuo ekonomiškiau ir greičiau bylą išnagrinėti. Nors jai atstovavo advokatas, tačiau už atstovavimą atsakovė jam nieko nemokėjo, nes advokatas, suprasdamas, į kokią beviltišką situaciją atsakovė yra patekusi, sutiko jai padėti be užmokesčio. Todėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja sąlygos taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir valstybės naudai nepriteisti net ir 546 Eur žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
16. Ieškovas VSDF Mažeikių skyrius atsiliepime į atsakovės R. K. apeliacinį skundą prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio ir iš atsakovės valstybei priteistą 728 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 546 Eur. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais .
16.1. Ieškovas sutinka, kad iš atsakovės valstybei priteistas žyminis mokestis būtų sumažintas iki 546 Eur.
16.2. Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį, jeigu procesiniai dokumentai teismui pateikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą dokumentą mokėtino žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur. Pagal CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalis, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos atsakovui priteisiamos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju ieškovas pateikė 48 522 Eur sumos ieškinio reikalavimą, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 24 261 Eur. Atsakovė sąžiningai atliko savo procesines pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žyminio mokesčio dydžio
17. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo esmės paduotas nebuvo. Apeliantės R. K. pateiktame apeliaciniame skunde keliamas tik proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) priteisimo, kai teismas iš dalies patenkina ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).
20. Pirmosios instancijos teismas ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinį tenkino iš dalies, iš apeliantės priteisdamas pusę ieškovo reikalautos atlyginti žalos, t. y. 24 261 Eur, o kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat iš apeliantės valstybei priteisė 728 Eur žyminį mokestį.
21. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis už būtent tokios sumos (t. y. 24 261 Eur) turtinio pobūdžio reikalavimo išsprendimą, apskaičiuojant jį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą taisyklę, yra 728 Eur (24 261 Eur x 3 proc.). Tokio dydžio žyminį mokestį iš apeliantės pirmosios instancijos teismas ir priteisė. Tačiau CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pateikė naudodamasis elektroninių ryšių priemonėmis. Vadinasi, iš apeliantės galėjo būti priteistinas ne 728 Eur, o 546 Eur dydžio žyminis mokestis (727,83 Eur x 75 proc.).
Dėl apeliantės prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo
22. Apeliantė R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad egzistuoja sąlygos taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir valstybės naudai iš jos nepriteisti net ir šio, 546 Eur dydžio žyminio mokesčio.
23. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
24. CPK 96 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sunkią atsakovės turtinę padėtį ir vadovaudamasis, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui iš apeliantės priteistinos turtinės žalos atlyginimą sumažino 50 proc., t. y. iki 24 261 Eur.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės turtinė padėtis iš tiesų yra sunki ir jos pagerėjimo perspektyvų nėra. Priešingai, tokia aplinkybė, kad apeliantei šioje byloje priimtu teismo sprendimu nustatyta didelės vertės turtinė prievolė ieškovui, teikia pagrindą vertinimui, kad jos turtinė padėtis dar labiau pasunkėjo. Pažymėtina, kad dar iki ieškovui pateikiant teismui 2019 m. gegužės 29 d. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo apeliantė 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. prašymais kreipėsi į ieškovą dėl mokėjimų jai išdėstymo (mokant po 50 Eur kas mėnesį), tačiau ieškovas šį prašymą tenkinti atsisakė.
27. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susiklosčiusios faktinės bei teisinės prielaidos iš dalies patenkinti apeliantės prašymą ir atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 5 dalis). Šioje proceso stadijoje įstatymų leidėjas nenumato galimybės atleisti apeliantės nuo viso jai tenkančio mokėti žyminio mokesčio. Tokiu atveju skundžiama teismo sprendimo dalis pakeistina, sumažinant iš apeliantės valstybei priteistiną 728 Eur žyminio mokesčio sumą iki 200 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteista 728 Eur (septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio, pakeisti ir priteistino žyminio mokesčio dydį sumažinti iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.