- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- I-8742-257/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01931-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 58). Skunde (b. l. 1) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes visose kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, kuri nuo kitų esančių kalinių atskirta sienele, bet nėra jokios kabinos. Jam ne kartą naudojantis unitazu, pareigūnai (įskaitant ir moteris), atidarydavo duris neįspėję, neįsitikinę, kad yra naudojamasi sanitariniu mazgu. Tualetai atitverti dalinai, t. y. pertvara be jokios kabinos, užuolaidos. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, nes tokios Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra, todėl kameroje buvo nemalonus kvapas. Duše maudantis ir šluostantis kūną jį nuolat skubindavo pareigūnai, pakėlę langelį, kuris yra kiekvieno dušo duryse. Per nurodytą langelį jį nuolat stebėdavo, kaip jis prausiasi ir rengiasi. Be to, Šiaulių tardymo izoliatorius nesilaikė Kalėjimų departamento direktoriaus prie Teisingumo ministerijos 2009-07-09 įsakymo Nr. V-172 Dėl būtiniausių prekių ir reikmenų kainų kontrolės, nes kainos parduotuvėje būdavo didesnės, nei kad nustatyta minėtame įsakyme. Dėl aukštesnių kainų, nei numatyta, jis patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje esanti parduotuvė iš jo pelnėsi. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą. Prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 4400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas D. M. atsikirtime į Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimą (b. l. 61) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė melagingą atsiliepimą. Prašo priimant sprendimą atsižvelgti sprendimus jau išnagrinėtose bylose Nr. I-2205-394/2017 ir I-1770-394/2017.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 58).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 28–32) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-08-23 pažymos Nr. 60/09-29911 dėl D. M., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-11-07 iki 2019-06-17 periodiškai buvo laikomas kamerose Nr. 71 ir Nr. 22.
Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.
Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.
Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta.
Dėl privatumo dušuose
Motyvuojamoji dalis
Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).
Pareiškėjas teigia, kad maudantis duše jį stebėdavo pareigūnai.
Nurodo, kad dušai yra atskirti pertvaromis, o pareigūnai kalinamų asmenų laukia už durų, kuriose įrengta stebėjimo akutė. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad stebėjimo akutė skirta siekiant užtikrinti režimo laikymąsi bei pačių kalinamųjų asmenų saugumą.
Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Dėl kainų ŠTI parduotuvėje ir pakuočių ir atliekų tvarkymo
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-172, 86 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (87 punktas). Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Šiomis prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Analogiška nuostata dėl kainų numatyta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 78 punkte.
Kalėjimų departamento direktorius 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtino Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles (toliau – ir Kainų kontrolės taisyklės) (1.3 p.).
Kainų kontrolės taisyklių 3 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Nuomos sutartyje taip pat privaloma numatyti sutarties nevykdymo pasekmes (netesybas už įsipareigojimų nevykdymą). Pagal 5 punktą, laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (toliau – komisija arba atsakingas asmuo). Pagal 6 punktą, parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Pagal 7 punktą, komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu. Vienas akto egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Akto kopija pateikiama Kalėjimų departamentui. Pagal 8 punktą, nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą.
Atsakovas nurodo, aukščiau nurodytų nuostatų ŠTI yra laikomasi, paskirtas atsakingas asmuo kas mėnesį tikrina parduodamų prekių kainas ir tai įformina aktu (pridedama).
Nurodo, kad pastebėjus galimus kainų skirtumus, ŠTI raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini), taigi, aktyviai vykdė savo įsipareigojimus kontroliuojant kainas (2018-11-15 raštas Nr. 14/01-13825, 2019-06-17 raštas Nr. 14/01-8213). Tai įrodo, kad ŠTI tinkamai vykdo kainų kontrolę.
Papildomame atsiliepime (b. l. 63-64) atsakovo atstovas nurodė, kad siekiant pagrįsti anksčiau teismui nurodytas aplinkybes apie dušų atitvėrimą pertvaromis, prideda tai įrodančias nuotraukas. Matyti, kad kiekvienas dušas iš dviejų pusių atskirtas sienelėmis.
Kaip nurodoma ir teismų praktikoje (pvz., 2018-10-10 LVAT byla Nr. A-2696-415/2018), dušo atskyrimas iš abiejų pusių pertvaromis paprastai vertintinas kaip pakankama privatumo užtikrinimo priemonė, nebent būtų įrodyta, kad individualus atvejis yra kuo nors ypatingas. Šioje byloje tokių įrodymų nėra.
Taip pat prideda Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-02-08 patikrinimo aktą Nr. PA-365, iš kurio matyti, kad ŠTI laikomiems asmenims Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto nuostatos įgyvendinimas užtikrinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.
Papildomai nurodo, kad dušai atskirti pertvaromis 2014 m.
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo D. M. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, kameroje būdavo 5-6 asmenys, todėl tvyrojo šlapimo kvapas ir smarvė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., b. l. 24-26) konstatuota, kad patikrinus kamerą Nr. 71 nustatyta, jog bendra dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Patikrinimo metu įvertinus tikrintų kamerų (ir Nr. 71) patalpas (sienas, lubas) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtose kamerose veiksnių (nuo lubų byrančio tinko), galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.
ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. Tikrintose kamerose, taip pat ir Nr. 23, Nr. 53, Nr. 71 laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui.
Dušo patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs, valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka.
Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą – 2018 m. lapkričio 28 d.
Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita. Pareiškėjo kortelėje parašais patvirtinta (2018 m. lapkričio 29 d. įrašas), kad pareiškėjas buvo aprūpintas minkštu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais. Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam patalynę bei inventorių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., b. l. 115-117) konstatuota, kad vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Patikrinimo metu nustatyta, kad vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrengimai kasdien valomi ir dezinfekuojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai, valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdieninio dezinfekavimo kontrolės žurnale.
Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizaciios, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą – 2018 m. lapkričio 28 d. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. sausio 4 d. buvo registruotas nusiskundimas dėl nariuotakojų iš kameroje Nr. 63 laikomų asmenų (2018 m. lapkričio 6 d. įrašas). Užregistravus nusiskundimą minėtoje kameroje papildomai atlikta minkštojo inventoriaus ir lovos skalbinių dezinfekcija. Pareiškėjas kameroje Nr. 63 nusiskundimo registravimo dieną laikomas nebuvo. Ambulatorinių ligonių registracijos žurnale buvo registruotas pareiškėjo (skundo reg. Nr. 1-5129) kreipimasis (2019 m. sausio 2 d. įrašas) dėl išbėrimų, tačiau bėrimai nenustatyti.
Operatyviosios kontrolės metu patikrinus ŠTI minkšto inventoriaus sandėlį nustatyta, kad ŠTI laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. Nustatyta, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita (toliau – Kortelė). Operatyviosios kontrolės metu peržiūrėta pareiškėjo Kortelė ir nustatyta, kad pareiškėjo parašu patvirtinta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 25 d. buvo aprūpintas minkštu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais. Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam patalynę bei inventorių.
Operatyviosios kontrolės metu sanitarinės švaryklos patalpoje iš praustuvės paimtas geriamojo vandens mėginys laboratoriniams tyrimams. Atliktų tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus.
ŠTI administracijos duomenimis, ŠTI laikomiems asmenims Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto nuostatos įgyvendinimas užtikrinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. ŠTI laikomi suimtieji ir nuteistieji sanitariniam švarinimui vedami pagal ŠTI direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. patvirtintą grafiką Nr. 20/01-129. ŠTI laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tam sąlygos yra: įrengtos 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 pertvaromis atskirtus dušus, tiekiamas karštas vanduo. Duomenys apie konkretaus asmens švarinimąsi ŠTI nėra registruojami. Tik atvykus į ŠTI vykdomas atvykusiųjų sanitarinis švarinimas, kas ir yra nusiprausimas duše, kuris registruojamas sanitarinio švarinimo atlikimo pažymoje.
Pareiškėjo teiginys dėl gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Gyvenamosiose patalpose ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pareiškėjo teiginys, kad kamerose buvo po 5-6 asmenis atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. pažymos Nr. 60/09-29911 „Dėl D. M.“ (b. l. 12) matyti, kad tiek kameroje Nr. 71, tiek kameroje Nr. 22 buvo nuo dviejų iki keturių asmenų, įskaitant ir pareiškėją.
Dėl kainų Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nesilaikė Kalėjimų departamento direktoriaus prie Teisingumo ministerijos 2009-07-09 įsakymo Nr. V-172 Dėl būtiniausių prekių ir reikmenų kainų kontrolės, nes kainos parduotuvėje būdavo didesnės, nei kad nustatyta minėtame įsakyme. Dėl aukštesnių kainų, nei numatyta, jis patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje esanti parduotuvė iš jo pelnėsi.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (TAR, 2015, Nr. 2015-12470) 86 punkte (TAR, 2016, Nr. 2016-06415) nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pagal Taisyklių 87 punktą (TAR, 2016, Nr. 2016-06415), tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatoriaus parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių matyti, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (5 punktas). Pagal Taisyklių 6 punktą, parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Iš atsakovo atstovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus paskirtas asmuo tikrina parduodamų prekių kainas ir tai įformina aktu (b. l. 16-19). Nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pastebėjus galimus kainų skirtumus, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2018-11-15 raštu Nr. 14/01-13825 Dėl parduotuvėje parduodamų prekių kainų ir 2019-06-17 raštu Nr. 14/01-8213 Dėl parduotuvėje parduodamų prekių kainų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 18) ir paprašė sumažinti kai kurių prekių (raštuose nurodyta konkrečiai) kainas, t. y. atsakovo atstovas aktyviai vykdė savo įsipareigojimus kontroliuojant kainas. Taigi, pareiškėjo argumentas, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje kainos būdavo didesnės ir parduotuvė iš jo pelnėsi, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tokie pareiškėjo teiginiai niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs. Nors pareiškėjas teigia, kad patyrė turtinę žalą, nenurodė nei sumos dydžio, nei kaip ir kada ji buvo padaryta.
Dėl sanitarinio mazgo
Skunde pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes visose kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, kuri nuo kitų esančių kalinių atskirta sienele, bet nėra jokios kabinos. Jam ne kartą naudojantis unitazu, pareigūnai (įskaitant ir moteris) atidarydavo duris neįspėję, neįsitikinę, kad yra naudojamasi sanitariniu mazgu. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje buvo nemalonus kvapas.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 22-23) matyti, kad kamerose Nr. 22 ir Nr. 71 sanitariniai mazgai atitverti OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 1,94 m. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, kamerų fotonuotraukų (b. l. 71-72) matyti, kad kameroje Nr. 71 įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis, o kameroje Nr. 22 įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas erdves skiriančia nepermatoma užuolaida iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl konstatuotina, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl privatumo neužtikrinimo. Tiek kameroje Nr. 71, tiek kameroje Nr. 22 įėjimai į sanitarinius mazgus yra ne į kameros vidų, kur yra gultai, ir ne į duris, o priešais tuščią sieną. Gultai, ypač kameroje Nr. 22, yra priešingoje pusėje negu sanitarinio mazgo įėjimas, todėl net iš viršutinio gulto neįmanoma matyti, kas yra sanitariniame mazge. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Priešingai, pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas, todėl jo negalėjo matyti nei pareigūnai (įėję tiek vyrai, tiek moterys), nei kamerose esantys kiti asmenys. Daugiau kokių nors konkrečių aplinkybių, kuo pasireiškė privatumo pažeidimas ir kaip dar pareiškėją galėjo matyti pareigūnai ar kameroje buvę asmenys, nebuvo išsakyta.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.
Dėl dušo
Skunde pareiškėjas nurodė, kad duše maudantis ir šluostantis kūną jį nuolat skubindavo pareigūnai, pakėlę langelį, kuris yra kiekvieno dušo duryse. Per tą patį langelį jį nuolat stebėdavo, kaip jis prausdavosi ar rengdavosi.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., b. l. 24-26) konstatuota, kad dušo patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs, valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., b. l. 115-117) konstatuota, kad ŠTI administracijos duomenimis, ŠTI laikomiems asmenims Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto nuostatos įgyvendinimas užtikrinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. ŠTI laikomi suimtieji ir nuteistieji sanitariniam švarinimui vedami pagal ŠTI direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. patvirtintą grafiką Nr. 20/01-129. ŠTI laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tam sąlygos yra: įrengtos 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 pertvaromis atskirtus dušus, tiekiamas karštas vanduo. Duomenys apie konkretaus asmens švarinimąsi ŠTI nėra registruojami. Tik atvykus į ŠTI vykdomas atvykusiųjų sanitarinis švarinimas, kas ir yra nusiprausimas duše, kuris registruojamas sanitarinio švarinimo atlikimo pažymoje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 68), iš kurių matyti, kad kiekvienas dušas atskirtas iš abiejų pusių pertvaromis ir pakankamai užtikrina pareiškėjo privatumą, todėl pareiškėjo argumentas, kad pareigūnai jį stebėdavo prausiantis, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo argumentas, kad duše maudantis ir šluostantis kūną jį skubindavo pareigūnai, atmestinas kaip nepagrįstas, nes deklaratyvus, nekonkretus, nenurodytas bent laikotarpis, kada buvo nuolat skubinamas, nes bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tik du trumpus laiko tarpus (2018-11-07 – 2018-11-12, 2019-06-12 – 2019-06-17). Juo labiau, pareiškėjas dėl nurodytos aplinkybės į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais nesikreipė.
Pareiškėjo argumentas, kad pareigūnai per dušo duryse esantį langelį jį stebėdavo, kaip jis rengiasi, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t. y. įkalinimo įstaigoje, turėjo specifinį teisinį statusą, todėl jo atžvilgiu tam tikra apimtimi buvo neišvengiami tam tikri jo asmeninių laisvių suvaržymai, siekiant užtikrinti režimo laikymąsi ir tiek pačio pareiškėjo, tiek su juo buvusių asmenų saugumą.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 34) nustatyta, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingą įprotį. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė (b. l. 39, 47). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. pažymos Nr. 61/04-2167 (b. l. 13) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ir prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, kreipėsi su skundu dėl medikų darbo.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo trumpus laiko tarpus (2018-11-07 – 2018-11-12, 2019-06-12 – 2019-06-17), iš viso 12 dienų. Nebuvo nustatytas privatumo pažeidimas naudojantis tiek sanitariniu mazgu, tiek dušu. Vertinant nemalonių kvapų iš sanitarinio mazgo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymi, jog pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018). Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos skųstos laikymo sąlygos, neišeinant iš pareiškėjo skundo ribų, atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad D. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-11-07 iki 2018-11-12 ir nuo 2019-06-12 iki 2019-06-17 buvo pažeista.
Pareiškėjo D. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.