- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2-9952-1099/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05002-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.10Lizingas
- 3.4.1.11.1Leistinumas, ieškiniui keliami reikalavimai ir jo nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka
- 3.4.1.11.3Preliminaraus sprendimo priėmimas, įsiteisėjimas, preliminaraus sprendimo ir jo priedų nuorašų išsiuntimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė užsienio bendrovė „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės G. K. 1 447,12 Eur negrąžinto kredito, 226,67 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 130,24 Eur delspinigių, 12,49 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 447,12 Eur sumos nuo 2020 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad atsakovė G. K. ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ sudarė sutartį Nr. 14-007082-CL, pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė atsakovei kreditą, o atsakovė, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Anot ieškovės, atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, AB „Swedbank“ su atsakove sudarytą sutartį 2019 m. kovo 26 d. nutraukė. Teigia, kad 2018 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorė AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį atsakovės įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2018 m. spalio 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovei. Aiškina, kad atsakovė nei su pradine kreditore, nei su ieškove neatsiskaitė.
3. Ieškovė ieškinį prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pagal CPK 427 straipsnio 2 dalį, byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu, atsakovę informuojant po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį ir reikalavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, ieškinį tenkinti, priimti preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. sausio 30 d. AB „Swedbank“ ir atsakovė G. K. sudarė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 14-007082-CL (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1 448,10 Eur (5 000 Lt) kredito limitas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą per 36 mėnesių laikotarpį. Pagal Sutarties 4.1 punktą kredito gavėjas Sutarties mokėjimo grafike nurodyta tvarka ir terminais įsipareigojo kredito davėjui grąžinti bendrą finansuojamą sumą, sumokėti palūkanas. Anot ieškovės, prisiimtų įsipareigojimų atsakovė tinkamai nevykdė ir liko skolinga pradinei kreditorei AB „Swedbank“ 1 447,12 Eur panaudoto ir negrąžinto vartojimo kredito (tai patvirtina pradinės kreditorės 2020 m. vasario 20 d. kredito panaudojimo ataskaita). Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą Sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovė iki šiol yra skolinga 1 447,12 Eur.
7. 2018 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorė AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį atsakovės įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2018 m. spalio 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovei; faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. gegužės 7 d.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. liepos 1 d. pranešimais.
9. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
10. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino panaudoto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 1 447,12 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi (pradinei kreditorei ar ieškovei), ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 447,12 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
11. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 12,49 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Sutartyje nenumatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju mokėjimo palūkanos nustojamos skaičiuoti. Taigi, remiantis Sutartimi, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės mokėjimo (pelno) palūkanų ir po kredito grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 226,67 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki 2020 m. vasario 14 d., ir 12,49 proc. metinės mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 447,12 Eur), skaičiuojamos nuo 2020 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis, Sutarties sąlygos).
12. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Sutartį sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovė nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė turi sumokėti 130,24 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. vasario 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 130,24 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 804,03 Eur (1 447,12 Eur + 226,67 Eur + 130,24 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 424–428 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 1 447,12 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 12 ct) skolos (negrąžinto kredito), 226,67 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 67 ct) mokėjimo palūkanų, 12,49 proc. metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 447,12 Eur), skaičiuojamas nuo 2020 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 130,24 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 24 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 804,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti preliminarų sprendimą arba jį priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Jei atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.
Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.