- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- 2-284-228/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- V. J., I. J.
- Atsakovas
- AB DNB bankas
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
- Kategorijos
- 73.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, ieškovei I. J. nedalyvaujant, dalyvaujant atsakovo AB DNB bankas atstovei V. V., institucijos, teikiančios išvadą, - Valstybinės vartotojų teisių gynimo tarnybos atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovų I. J. ir V. J. ieškinį atsakovui AB DNB bankas dėl kreditavimo sutarčių sąlygų ir sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, institucija, teikianti išvadą, – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai I. J. ir V. J. ieškinyje ir posėdžio metu prašė pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Kreditavimo sutartis) ir (duomenys neskelbtini)susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Susitarimas) nutraukimą bei pripažinti negaliojančiomis (duomenys neskelbtini)kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 44 p. ir 46.1 p. bei (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 33 p. ir 35.1 p. nuostatas ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus.
Ieškovas ir ieškovų atstovė nurodė, kad jie yra vartotojai, į ką neatsižvelgė atsakovas, jų ginčijamų Kreditavimo sutarties ir vėlesnio Susitarimo sąlygos yra nesąžiningos, todėl negalioja, kitokio pagrindo nutraukti Kreditavimo sutartį ir Susitarimą nebuvo, nes negrąžintos skolos suma sudarė itin mažą dalį negrąžintos paskolos dalies, kadangi ieškovų negrąžinta paskolos dalis sudarė atitinkamai tik 2,7 procento pagal Kreditavimo sutartį ir 3,9 procento negrąžintos visos paskolos dalies pagal Susitarimą, todėl negalima teigti, kad atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Atsakovo interesai dėl pavėluoto piniginės prievolės vykdymo buvo apsaugoti, numatant delspinigių mokėjimą, taip pat piniginės prievolės vykdymas buvo užtikrintas įkeistu didelės vertės nekilnojamuoju turtu.
Atsakovas buvo informuotas, tačiau neatsižvelgė į tuo metu ieškovams susiklosčiusią nepalankią padėtį dėl ne laiku mokamo darbo užmokesčio. Ieškovai taip pat prašė, vertinant, ar jiems atsiras labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, atsižvelgti į tai, kad kreditas buvo imtas gyvenamojo namo statybai, kuris yra vienintelis šeimos būstas, šeimoje auga nepilnametė dukra D. J., gimusi 1996 metais. Taip pat ieškovai prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas AB DNB bankas ieškinyje ir atstovė posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovų ginčijamų Kreditavimo sutarties ir Susitarimo nutraukimo teisėtumas yra patikrintas įsiteisėjusiomis Utenos rajono apylinkės teismo 2011-07-26 hipotekos teisėjo nutartimis, nutartys turi prejudicinę reikšmę. Sutartis nutraukta dėl ieškovų kaltės, nes jie nemokėjo dalinių įmokų, o tai buvo esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas nesutinka su reikalavimu pripažinti negaliojančiomis sutarties sąlygas, nes šalims civilinės teisės dispozityvumo principas suteikia teisę laisvai susitarti dėl sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Atsakovas Kreditavimo sutartį ir Susitarimą nutraukė ne iš karto, ieškovai buvo keletą kartų įspėti, jiems buvo nustatytas papildomas terminas įsiskolinimų sumokėjimui, per papildomai nustatytą terminą jie skolos nesumokėjo, todėl atsakovas buvo priverstas Kreditavimo sutartį ir Susitarimą nutraukti, nes įstatymu nenumatyta, kad vartotojams būtų suteikta teisė pažeidinėti sutarčių sąlygas, vienašališkai atsisakyti vykdyti sutartis. Šiuo metu ieškovai taip pat neturi jokios realios galimybės vykdyti piniginę prievolę ir jos nevykdo iki šiol. Taip pat atsakovo atstovė prašė priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Institucija, teikianti išvadą, – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovų ginčijamos (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutarties 44 p. ir (duomenys neskelbtini) Susitarimo 33 p. nuostatos atitinka LR CK 6.188 str. 2 d. bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, taip pat teikė išvadą, kad ieškovų ginčijamos Kreditavimo sutarties 46.1 p. ir Susitarimo 35.1 p. nuostatos atitinka LR CK 6.188 str. 2 d. 5 p. sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. (87-92 b.l., I.t.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 840300 Lt dydžio kredito ieškovams suteikimo (14-18 b.l., I t.), o šio kredito grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, hipotekos lakštu, kurio id. kodas 10/2007/0000776, įkeičiant kreditoriaus naudai 0,1311 ha ploto žemės sklypą ir nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 292 000 Lt (19-20 b.l., I t.), (duomenys neskelbtini) šalys sudarė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (24-27 b.l., I t.), kuriuo apjungė ilgalaikes paskolų sutartis: Nr.57, sudarytą 1997-06-10, Nr.67, sudarytą 1997-07-16, Nr.104, sudarytą 1997-10-13, Nr.20, sudarytą 1998-03-17, Nr.38, sudarytą 1998-05-06, nustatant, kad bendra paskolos suma – 36 875 Lt, šio kredito grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, hipotekos lakštu, kurio id. kodas 10/2007/0001157, įkeičiant kreditoriaus naudai 0,1311 ha ploto žemės sklypą ir nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 292 000 Lt (28-29 b.l., I t.).
Kreditorius 2009-11-20 ir 2010-01-18 raštais įspėjo ieškovus apie skolą bankui ir ragino susidariusią skolą padengti geranoriškai (71-72 b.l., I t.). Geranoriškai skolos nepadengus, 2010-12-03 raštu Nr. 30.58.17/8220 kreditorius informavo ieškovus, kad pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jie yra skolingi 1 959,36 Lt pradelsto kredito, palūkanų ir delspinigių, raštu Nr. 30.58.17/8221 kreditorius informavo skolininkus, kad pagal Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) jie yra skolingi 1 224,53 Lt pradelsto kredito, palūkanų ir delspinigių (21, 30 b.l., I t.) ir įspėjo, kad jiems nepadengus skolos, bankas vienašališkai nutrauks sutartis ir imsis skolos išieškojimo veiksmų.
Ši Kreditavimo sutartis ir Susitarimas atsakovo vienašališkai nutraukti 2011-05-11 (60-61 b.l.), nes ieškovai pagal Kreditavimo sutartį ir Susitarimą po įspėjimų įsipareigojimų nevykdė ir pradelsė mokėti atitinkamai už laikotarpį nuo 2010-08-31 ir nuo 2010-10-29 iki sutarčių nutraukimo 2011-05-11.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas, 2011-05-11 vienašališkai nutraukęs Kreditavimo sutartį ir Susitarimą, 2011-06-03 kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėją ir prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto (11 b.l.), o pasibaigus 1 mėnesio įspėjimo terminui, ir ieškovams negrąžinus skolos, pateikė pakartotinius pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto. Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011-06-03 pagal kreditoriaus AB DNB bankas pareiškimą priėmė nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal Kreditavimo sutartį ir Susitarimą ir areštavo hipotekos lakštu, kurio id. kodas 10/2007/0000776, ir hipotekos lakštu, kurio id. kodas 10/2007/0001157 įkeistą turtą, 2011-07-26 nutartimis civilinėse bylose Nr.2-1445-839/2011 ir Nr. 2-1446-839/2011 (64-67 b.l.) nutarė atsakovo AB DNB bankas naudai išieškoti iš skolininkų 74 801,94 Lt ir 31 598,51 Lt skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo minėtų sumų, o šių išieškomų sumų išieškojimo užtikrinimui priverstinai parduoti iš varžytynių Hipotekos lakštais atsakovo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą: 0,1311 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šių nutarčių civilinėse bylose atskirieji skundai paduoti nebuvo, nutartys yra įsiteisėję.
LR CK 1.39 str. nustato, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.
Remiantis šia įstatymo nuostata, tarp šalių sudarytos Kreditavimo sutartis ir Susitarimas laikytinos vartojimo sutartimis, todėl taikytinos LR CK 6.188 str. nuostatos, pagal kurias bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo - pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai, taip pat minėtame teisės akte pateikiamas standartinių sutarties sąlygų, kurias įstatymas laiko nesąžiningomis vartotojams, pavyzdinis sąrašas.
Taigi šio instituto paskirtis – atkurti sutarties šalių derybinę pusiausvyrą ir užtikrinti sutarčių laisvės principo įgyvendinimą, taip apsaugant vartotoją.
Pagal LR CK 6.193 str. 4 d. nuostatas, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra nurodęs, kad vartotojas yra silpnesnė sutarties šalis, priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento sutarties sąlygas, todėl įstatymuose nustatyta stipresnė vartotojo interesų apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006). Be to teisiniai sąžiningumo ir protingumo principai reikalauja, kad sutartyse nustatyti ribojimai ir sankcijos būtų proporcingi ir pagrįsti.
Tiek Kreditavimo sutartis, tiek Susitarimas yra parengti pagal standartines sąlygas, kai bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto jas parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse.
Nors ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais Kreditavimo sutarties 44 ir 46.1 punktus ir Susitarimo 33 ir 35.1 punktus, tačiau Kreditavimo sutarties ir Susitarimo 43 ir 32 punktai neatsiejamai susiję su prieš minėtais punktais, todėl teismas pasisako ir dėl šių punktų.
Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 punktas nustato, kad esant Sutarties nutraukimo pagrindams, Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti Sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo Kredito gavėjui dienos, 44 punktas nustato, kad iki Sutarties nutraukimo termino suėjimo Kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti iki kredito sugrąžinimo dienos priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitus Sutartyje numatytus mokėjimus, 46.1 punkte numatyta, kad bankas turi teisę nutraukti Sutartį, kai kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų.
Atitinkamos sąlygos nustatytos ir Susitarimo 32 punkte, 33 punkte ir 35.1 punkte.
Taigi tiek Kreditavimo sutarties 43 punktas, tiek Susitarimo 32 punktas, kur nustatyta, jog sutarties nutraukimo terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo vartotojui dienos pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojų teises ir interesus ir atitinka LR CK 6.188 str. 2 d. bendrąjį nesąžiningų sutarčių sąlygų nustatymo kriterijų, nes nustato neprotingai trumpą terminą vartotojų atžvilgiu, tai yra mažesnį nei 10 dienų terminą, skaičiuojant nuo pranešimo išsiuntimo dienos, bet palankų kreditoriaus atžvilgiu, kai tuo tarpu LR CK 6.218 str. 1 d. nustato, kad nenurodžius šio termino sutartyje, pranešti privaloma prieš 30 dienų, tai yra prieš protingą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditavimo sutarties 44 punkto ir Susitarimo 33 punkto nuostata, kad iki Sutarties nutraukimo termino suėjimo Kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti iki kredito sugrąžinimo dienos priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitus Sutartyje numatytus mokėjimus taip pat pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojų teises ir interesus ir atitinka LR CK 6.188 str. 2 d. bendrąjį nesąžiningų sutarčių sąlygų nustatymo kriterijų ir 2 d. 5 p., kadangi nustato neproporcingai didelę vartotojų civilinę atsakomybę už sutarties sąlygų neįvykdymą.
Tai pat laikytina, jog Kreditavimo sutarties 46.1 punkto ir Susitarimo 35.1 punkto nuostata, kad bankas turi teisę nutraukti Sutartį, kai kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų iš esmės pažeidžia vartotojų teises ir interesus, nes taip pat nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, juolab, kad sutarties nutraukimui užtenka skolininkams nesumokėti bent vienos kredito dalies įmokos arba netgi jeigu skolininkas nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų. Šis pažeidimas atitinka LR CK 6.188 str. 2 d. 5 p. nesąžiningų sutarčių sąlygų nustatymo kriterijų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, tarp šalių sudarytos Kreditavimo sutarties 43, 44, 46.1 punktų ir Susitarimo 32, 33, 35.1 punktų sąlygos pripažintinos nesąžiningomis sutarties sąlygomis ir laikytinos negaliojančiomis nuo šių susitarimų sudarymo momento (LR CK 6.188 str. 7 d.).
Pažeidus sutartį, tai gali būti pagrindu ją nutraukti vienašališkai. LR CK 6.217 str. nustato pagrindus, kuriems esant, šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. LR CK 6.218 str. nustato šios teisės realizavimo tvarką, pranešant kitai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą. Šios bendros sutarčių teisės nuostatos taikomos ir kreditavimo sutartims, atsižvelgiant į šių sutarčių specifiką. Įstatyme nustatant šalies teisę vienašališkai nutraukti sutartį, užtikrinamas sutarčių laisvės principo realizavimas (LR CK 1.2 str. l d., 6.156 str.), nes šalys gali pačios numatyti atvejus, kai sutartis gali būti nutraukta vienašališkai (LR CK 6.217 str. 5 d.). Tačiau siekiant apsaugoti dėl sutarties sąlygų nevykdymo nukentėjusiosios šalies interesus, Civilinis kodeksas nustato pagrindus, kai šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, nors sutartyje to ir nebūtų numatyta.
Taigi pagal LR CK 6.217 str. sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pagal įstatymą ir pagal šalių susitarimą.
Pagal LR CK 6.217 str. l d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienai šaliai nutraukus sutartį vienašališkai, kita sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėjant, kad sutartį vykdo tinkamai ar kad sutarties pažeidimas nėra esminis.
Įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs ir tai reiškia, jog jei vienašališko sutarties nutraukimo sutartinis pagrindas pripažįstamas nesąžiningu ir negaliojančiu, tai teismas sprendžia klausimą, ar tos aplinkybės yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį pagal įstatymą (LR CK 6.217 str. 2 d.). Tokią praktiką formuoja Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegijos 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-297/2012; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegijos 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-244/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito gavėjai nustatytais terminais ir tvarka nemokėjo kredito, palūkanų ir delspinigių ir dėl to susidarė įsiskolinimas. Kreditavimo sutarties 46.1 punkte, Susitarimo 35.1 punkte nustatyta vienas iš sutarties nutraukimo pagrindų, kur nurodyta, kad sutartis nutraukiama, kai kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos dalies ir (arba) nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų. Tačiau ši nuostata šioje byloje nuginčyta. Tokiu atveju sutartyje neliko nuostatos, kad dėl sutarties pažeidimo, kuris pasireiškė skolos dalių, palūkanų ir delspinigių nemokėjimu, yra pagrindas nutraukti sutartį vienašališkai, bet tai savaime nereiškia, kad faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis pasinaudojo šalis vienašališkai sutarčiai nutraukti, negali būti kvalifikuojamos kaip esminis pažeidimas pagal įstatymą, kai jos atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.
LR CK 6.218 str. l d. nustato, kad šio kodekso 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš 30 dienų. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, būtina įvertinti: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (LR CK 6.217 str. 2 d.).
Kaip jau buvo nurodyta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kreditorius 2009-11-20 ir 2010-01-18 raštais įspėjo ieškovus apie skolą bankui ir ragino susidariusią skolą padengti geranoriškai (71-72 b.l., I t.). Geranoriškai skolos nepadengus, 2010-12-03 raštu Nr. 30.58.17/8220 kreditorius informavo ieškovus, kad pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jie yra skolingi 1 959,36 Lt pradelsto kredito, palūkanų ir delspinigių, 2010-12-03 raštu Nr. 30.58.17/8221 kreditorius informavo skolininkus, kad pagal Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) jie yra skolingi 1 224,53 Lt pradelsto kredito, palūkanų ir delspinigių (21, 30 b.l., I t.) ir įspėjo, kad jiems nepadengus skolos, bankas vienašališkai nutrauks sutartis ir imsis skolos išieškojimo veiksmų.
Ši Kreditavimo sutartis ir Susitarimas atsakovo vienašališkai nutraukti 2011-05-11 (60-61 b.l.), nes ieškovai pagal Kreditavimo sutartį ir Susitarimą po įspėjimų įsipareigojimų nevykdė ir pradelsė mokėti atitinkamai už laikotarpį nuo 2010-08-31 ir nuo 2010-10-29 iki sutarčių nutraukimo 2011-05-11.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų skolos atsakovui fiksuojamos nuo 2009 metų, apie kurias atsakovas informavo 2009-11-20 raštais, vėliau 2010-01-18 raštu (70-72 b.l., I t.), per laikotarpį iki 2010-12-03, tai yra iki įspėjimo apie kreditoriaus galimybę nutraukti sutartis vienašališkai, ieškovai skolinių įsipareigojimų neįvykdė ir buvo skolingi atsakovui pagal Kreditavimo sutartį - 1959,36 Lt, pagal Susitarimą – 1224,53 Lt. Po 2010-12-03 įspėjimų įteikimo ieškovai skolos iki 2011-05-11 nemokėjo.
Kaip nurodė ieškovai ieškinyje, kad skolos jie nemokėjo dėl to, kad ieškovui V. J. nuo 2010-11-05 buvo nutrauktas darbo užmokesčio mokėjimas.
Posėdžio metu ieškovas V. J. nurodė, jog nemoka todėl, kad jį apgavo firma, taip pat nurodė, jog jis nemoka skolos ir dėl to, kad nėra sutarties, jei sutartis būtų, jis galvotų. Ieškovas teigė, jog jis buvo banko prašęs nustatyti mokėjimus po 2000 Lt, ir kartu pripažįsta, kad gaunat 1000 Lt, grąžinti beveik 1000 Lt kas mėnesį sunku. Ieškovas pripažino, kad jiems reikia laiko, tačiau tai ne nuo jo priklauso, taip pat nurodė, jog jis nedirba apie metus laiko, jo sutuoktinė irgi nedirba (protokolo 2-3 lapai, 24-25 b.l., II t.).
Minėta, kad tarp ieškovų ir atsakovo susiklostė paskoliniai santykiai. Bankas paskolos sutartyje nustatydamas paskolos ir palūkanų grąžinimo terminus, tikisi gauti šias sumas būtent sutartyje nustatytais terminais ir tai yra viena iš pagrindinių paskolos (kredito) sutarties sąlygų. Paskolos sutartyje numatytos netesybos už laiku nesumokėtą paskolos dalį ir kitus mokėjimus, nepaneigia šios sąlygos kaip pagrindinės pobūdžio.
Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, jog atsakovas AB DNB bankas kaip kredito davėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, nes ieškovai jau nuo 2009 metų nesilaikė dalinių paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikų, o nuo 2010 metų iki sutarčių nutraukimo visiškai nebevykdė sutarties, ką patvirtino ir pats ieškovas posėdžio metu. Ieškovo nurodytos paskolos sutarčių nevykdymo priežastys nepaneigia ieškovų kaltės dėl įsiskolinimo, ieškovo nurodytos aplinkybės nepatvirtino ir fakto, kad yra dedamos didelės pastangos, kad gauti darbą, dirbti ir grąžinti atsakovui paskolą, kaip tik priešingai, ieškovo nurodytos aplinkybės prieštarauja tarpusavy bei nepatvirtina rimto nusiteikimo gauti pajamų, iš kurių galima būtų grąžinti skolą, juolab, kad, kaip pripažino atsakovas, jie abu su sutuoktine šiuo metu nedirba. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovai ir iki sutarties nutraukimo pakankamai ilgą laiką nevykdė dalinių skolinių įsipareigojimų ir palūkanų mokėjimo, negrąžino skolos pagal abi sutartis ir iki šiol, ir nėra vilties, kad sutartis bus vykdoma ateityje, o atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, griežtas paskolos sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę finansų sistemos stabilumui.
Negalima teigti, kad iš kredito sutarčių nutraukimo kylančios pasekmės sutartis nutraukus, iš to kylančios pasekmės nesukels didelių nepatogumų, tame tarpe ir nuostolių, kadangi negrąžinus paskolos, bus vykdomos hipotekos teisėjo nutartys dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo, kuris, kaip nurodė ieškovai yra jų šeimos būstas.
Tačiau atsižvelgiant į nurodytas sutarties pažeidimo aplinkybes, kreditavimo sutarties ypatumus, esminę reikšmę laikytis jos sąlygų, ieškovų pastangas grąžinti kreditą ir jų nurodytas kredito sutarčių sąlygų nesilaikymo priežastis, pažeidimo trukmę, Kreditavimo sutarties ir Susitarimo sąlygų pažeidimai laikytini esminiais, dėl ko atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Kreditavimo sutartį ir Susitarimą su ieškovais, todėl ieškovų ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 6.217 str. 2 d., LR CPK 178 str., 185 str.).
Teismo 2012-04-05 nutartimi Nr. 2(duomenys neskelbtini) (48-49 b.l.) buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytas išieškojimas vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0053/12/101 pagal Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011-07-26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjus teismo sprendimui, taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikintina (LR CPK 150 str. 2 d.).
Ieškovai yra vartotojai, todėl pagal LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Ieškovai patyrė 1800 Lt advokato pagalbos išlaidų (9, 138 b.l., I t.).
Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str., 98 str.).
Laikytina, jog ieškovų ieškinys patenkintas 50 %, atmestas 50 %.
Ieškovai byloje patyrė 1800 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p., 8.3.p., 8.18. p., ieškovų išlaidos advokato pagalbai laikytinos pagrįsto dydžio, nes atstovas parengė procesinius dokumentus, atstovavo teisme, todėl ieškovams iš atsakovo AB DNB bankas priteistina 900 Lt advokato pagalbos išlaidų (kiekvienam po 450 Lt), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Atsakovas už advokato teisinę pagalbą turėjo viso 2.783,00 Lt (iš jų – 483,00 Lt PVM 21 proc.) išlaidų: 2.000,00 Lt (be PVM) už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, 300,00 Lt už atstovavimą teisme.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p., 8.2 p., 8.3.p., 8.18. p., ieškovo išlaidos advokato pagalbai laikytinos pagrįsto dydžio, nes atstovas parengė procesinius dokumentus ir advokato padėjėja atstovavo teisme, todėl ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovų atsakovo naudai priteistinos advokato pagalbos išlaidos lygiomis dalimis - po 695,75 Lt (2783:2:2), proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Atlikus šalims priteistų advokato pagalbos išlaidų užskaitymą, galutiniame rezultate atsakovo AB DNB naudai iš kiekvieno ieškovo priteistina po 245,75 Lt.
Žyminis mokestis šioje byloje 500 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 3 p.), procesinių dokumentų išlaidos byloje sudaro 34,49 Lt.
Iš dalies patenkinus ieškovų ieškinį, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina mokėtino žyminio mokesčio dalis - 250 Lt (79 str., 80 str., 96 str.) bei 17,25 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, likusi dalis išlaidų (17,25 Lt) iš ieškovų nepriteistina, nes nesudaro priteistinos minimalios 10 Lt išlaidų sumos (17,25:2) (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 150 str. 2 d., 185 str., 259 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškovų ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti tarp ieškovų I. J. ir V. J. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 43, 44, 46.1 punktų ir tarp ieškovo V. J. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryto Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 32, 33, 35.1 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2012-04-05 teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikinąją apsaugos priemonę - išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0053/12/101 pagal Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011-07-26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)sustabdymą.
Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui AB DNB bankas, juridinio asmens kodas 112029270, 245,75 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui AB DNB bankas, juridinio asmens kodas 112029270, 245,75 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo AB DNB bankas, juridinio asmens kodas 112029270, valstybės biudžeto naudai 250 Lt žyminio mokesčio ir 17,25 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šią sumą sumokant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000 (įmokos kodas 5660), ir teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus).
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.