Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. K., specialistui Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Ši byla nagrinėjama iš naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteista 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 19 d. (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimą nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje (Nr. I-1773-554/2014, teisminio proceso Nr. 3-62-3-01620-2014-0) pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN, dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. spalio 27 d. (pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose Nr. 2, 12, 16, 2- o sektoriaus bendrabučio tipo patalpose 7 būryje 1 brigadoje, 18 būrio 1 brigadoje, 11 būrio 1 brigadoje), tenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi nusprendė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti, ją papildant pastraipa: „Priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.“ Pareiškėjas kreipėsi dėl to, kad nebuvo užtikrintas minimalus plotas bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose, netinkamas vėdinimas, nesuteiktas pasimatymas su seserimi, sumažintas maisto davinys būnant kamerų tipo patalpose. Sprendimas įsiteisėjęs.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dalykas bei pagrindas sutampa, todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. spalio 27 d., pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose Nr. 2, 12, 16, 2- o sektoriaus bendrabučio tipo patalpose 7 būryje 1 brigadoje, 18 būrio 1 brigadoje, 11 būrio 1 brigadoje, (dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, vėdinimo, nesuteikto pasimatymo su seserimi, sumažinto maisto davinio būnant kamerų tipo patalpose) nutrauktina.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau– Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui.

Kadangi objektyvių duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje brigadoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios brigados gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pataisos įstaigos pažymose nurodyto konkretaus būrio miegamųjų vietų skaičiaus.

Iš byloje pateiktų duomenų apie nuteistąjį ir atsiliepimo matyti (1 t., b. l. 56 57 65, 66, 67, 68, 69), jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 14 d. buvo apgyvendintas 7 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 66,50 kv. m, įrengta 21 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,16 kv. m.;

nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. vasario 19 d. buvo apgyvendintas 8 būryje 5 gyvenamojoje vietoje, kurios plotas 35,07 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,19 kv. m.

Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. vasario 19 d. (144 dienas) atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,91 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, todėl konstatuotina, jog pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.).

Taisyklių 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.

Iš byloje pateiktų duomenų apie nuteistąjį ir atsiliepimo matyti, jog pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 29 d. 15 parų buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus 2 kamerą, kurios plotas- 14,18 kv. m ir kurioje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,54 kv. m. (neatskaičius sanitarinio mazgo ploto).

Darytina išvada, kad pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 29 d. 15 parų atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,06 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, todėl konstatuotina, jog pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose, 15 parų nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl pripažintina, jog atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę, t. y. įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti.

Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Todėl teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo, vėdinimo, temperatūros iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad patalpose buvo netinkamas vėdinimas, apšvietimas, temperatūra, tačiau iš skundo turinio neaišku, kokioje gyvenamojoje patalpoje ir kada buvo netinkamas vėdinimas, apšvietimas ir temperatūra, į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl šių galimų pažeidimų pareiškėjas reiškė pretenzijas pataisos namų administracijai, kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių, bendro ir deklaratyvaus pobūdžio niekuo nepagrįstų argumentų pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad atliekant patalpų remontą 11 būrio 1 kambaryje, jam teko nakvoti lauke, tačiau nenurodo, nei kokiu tiksliai laikotarpiu buvo atliekami remontai ir kada jam tiksliai neva teko miegoti lauke, nei jokių kitų aplinkybių patikslinančių nurodomą faktą, į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl nakvojimo lauke pareiškėjas reiškė pretenzijas pataisos namų administracijai, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių, bendro ir deklaratyvaus pobūdžio niekuo nepagrįstų argumentų pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

Iš į bylą pateiktos Pravieniškių PN 2013 m. gegužės 31 d. pažymos Nr. 43-2863 apie nuteistojo R. K. pasiimtus asmeninius daiktus išvykstant iš Pataisos namų 3-io sektoriaus (valdybos) matyti, kad pareiškėjas nurodo, jog savo asmeninius daiktus pasiėmė ir pretenzijų neturi. Šioje pažymoje yra ir pareiškėjo parašas (1 t. , b. l. 172). Pareiškėjas teismui nepateikė jokių pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad turėjo minėtus daiktus. Taip pat byloje nėra duomenų, jog dėl daiktų dingimo pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją.

Teismas pažymi, kadangi byloje yra analizuojamos aplinkybės pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 19 d., o iš bylos duomenų nustatyta, taip pat ir pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. birželio 10 d. grįžo į Pravieniškių PN ir pasigedo daiktų, todėl aplinkybės susijusios su daiktų dingimu išsamiau nenagrinėjamos.

Bausmių vykdymo kodekso 75 str., 145 str., 146 str. 1 d. reglamentuoja, kad atliekant bausmę drausmės grupėje, taip pat esant paskirtoms drausminėms nuobaudoms – uždarymui į baudos izoliatorių, perkėlimui į kamerų į kamerų tipo patalpas, pasimatymai neskiriami. Dėl paminėtų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ir šioje dalyje administracijos atstovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, jam buvo sumažintas maisto davinys, tačiau nenurodo, nei kokiu tiksliai laikotarpiu jam buvo sumažintas maisto davinys, kuo remiantis nustatė, kad jis buvo sumažintas, nei jokių kitų aplinkybių patikslinančių nurodomą faktą, į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl sumažinto maisto davinio pareiškėjas reiškė pretenzijas pataisos namų administracijai, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių, bendro ir deklaratyvaus pobūdžio niekuo nepagrįstų argumentų pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką taip pat nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Pagal Instrukcijos 7 punktą, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; šių asmenų įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiūros pamaina. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę juose laikomų asmenų elgesio kontrolę ir patikrinimus.

Iš Pravieniškių PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 13 d. apie 1.15 val. jam buvo pranešta, kad 8-to būrio 5-oje gyvenamojoje patalpoje nuteistajam bloga ir reikalinga medicininė pagalba. Nuėjus į nurodytą vietą, rastas lovoje gulintis nuteistasis R. K., kuriam ant kaktos dešinėje pusėje matėsi iškilęs ir pamėlęs gumbas, o kairės akies šone matėsi hematoma. Jis buvo nuvestas į SPT ir suteikta medicininė pagalba. Kas atsitiko nuteistasis paaiškinti negalėjo, nes sakė, kad miegojo ir nežino kas atsitiko (1 t., b. l. 184).

Iš Asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 13 d. apie 1.30 val. į medicininę dalį buvo atvestas R. K., kuriam buvo nustatyti sužalojimai: kaktos dešinėje pusėje iškilęs pamėlęs gumbas, kairės akies šone hematoma, įtariamas dešinės pusės šonkaulių lūžimas. Paguldytas į stacionarą.

Gavus R. K. 2015 m. lapkričio 13 d. pareiškimą dėl jo sužalojimo (1 t. b. l. 185-186), 2015 m. lapkričio 13 d. Pravieniškių PN buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00640-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį dėl nuteistojo R. K. sužalojimo. Jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, bei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2015 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3¹str., 170 str. 4 d. 2 p. (1 t., b. l. 92, 187-193). Baudžiamojo proceso kodekso 3¹ str. numatyta, jog kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu gali būti sustabdytas.

Apie tai, jog dėl šio įvykio būtų atliekamas tyrimas dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo) byloje nėra. Nei atsakovas, nei pareiškėjas duomenų apie atliekamą tyrimą pareigūnų atžvilgiu nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas į įstaigos administraciją būtų kreipęsis su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, todėl Pravieniškių PN nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir kitų (jį sumušusių) nuteistųjų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo parašęs prašymo dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 str. 6 d. Byloje nenustatyta, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad pagal Instrukcijos 7.10 punkto nuostatas privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kad pareigūnai tinkamai neįvykdė minėtų teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (šiuo atveju pareiškėjo), neužtikrino laikomų nuteistųjų reikiamos izoliacijos. Tokiu būdu darytina išvada, kad nenustatyta, jog atsakovas (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas buvo sužalotas, t. y. jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pareiškėjas žalą kildina ir dėl sumažintos išmokos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje (Nr. I-1832-505/2016, teisminio proceso Nr. 3-62-3-01935-2015-0) pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN, dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. (dėl sumažintos išmokos ir kt.), tenkino iš dalies - priteisė pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 110 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimas įsiteisėjęs. Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dalykas bei pagrindas sutampa, todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d., dėl neskirtos (sumažintos) išmokos nutrauktina.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, kurių 6 punkte numatyta, kad nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriamos iki 0,1 dydžio bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų suma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. buvo skirtos piniginės išmokos po 20 Lt ir 15 Lt (1 t., b. l. 173, 175-181), todėl pareiškėjo teiginiai dėl atimtos 20 Lt piniginės išmokos yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad vien tik pareiškėjo faktų nurodymas nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos teisės aktuose įtvirtintos pareiškėjo teisės ir jas būtent pažeidė pataisos įstaiga ir/ar jos pareigūnai.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spainir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų kalinimo sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN- laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. vasario 19 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 2,19 kv. m. (144 paras bendrabučio tipo patalpose- trūko 0,91 kv. m ploto); nuo 2013 m. lapkričio 29 d. 15 parų atliko bausmę baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2, kurios plotas 3,54 kv. m. (15 parų kamerų tipo patalpoje trūko 0,06 kv. m.), t. y. atsakovas neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto, t. y. 159 paras pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, o tai pagal savo trukmę ir mastą vertintina kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009). Kadangi šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų (tam tikro gyvenamojo ploto nesuteikimas) nesudarymas lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, tai jau sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą bei pažeidimo trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1270 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo R. K. bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. spalio 27 d., pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose Nr. 2, 12, 16, 2- o sektoriaus bendrabučio tipo patalpose 7 būryje 1 brigadoje, 18 būrio 1 brigadoje, 11 būrio 1 brigadoje, (dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, vėdinimo, maitinimo, pasimatymų su seserimi), dėl neskirtos išmokos laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d., nutraukti.

Priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1270 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.