Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Memel land“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Pareiškime nurodoma, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Memel land“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžetui 2025 m. birželio 18 d. sudarė 59 626,08 Eur. Remiantis VĮ „Registrų centras“ 2025 m. birželio 12 d. duomenimis, bendrovės vardu registruoti: žemės sklypas, pastatas, kiti inžineriniai statiniai, negyvenamoji patalpa, kuriems taikomi apribojimai. Remiantis AB „Regitra“ 2025 m. birželio 12 d. duomenimis, bendrovės vardu registruotos 38 transporto priemonės. Fondo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimais atsakovei buvo atidėtas 29 492,82 VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, tačiau nevykdžius sprendimuose numatytų sąlygų, sprendimai 2025 m. gegužės 19 d. neteko galios. Nuo 2025 m. gegužės 19 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nurašymo nurodymai nėra įvykdyti. Pati atsakovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2025 m. gegužės 2 d. sumokėjo 2 457,74 Eur. Mano, kad atsakovė yra nemoki.

2. Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į pareiškimą. Atsakovė prašo ieškovės pareiškimą atmesti, remiasi šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis:

2.1. Trumpuoju laikotarpiu susiduriama su apyvartinių lėšų trūkumu, tačiau įmonė pelningai vykdo veiklą.

2.2. Įmonėje dirba 33 darbuotojai, kuriems laiku mokamas darbo užmokestis.

2.3. Sudarytos ilgalaikės sutartys dėl krovinių pervežimo, įmonė gauna nuolatines pajamas bei turi ženkliai daugiau likvidaus turto įsipareigojimams padengti.

2.4. Įmonės turto vertė 3 262 455 Eur, nekilnojamojo turto pardavimas rinkos kaina leistų padengti visus ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo

3. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą iškelti atsakovei bankroto bylą grindžia tuo, kad atsakovės įsiskolinimas Fondo biudžetui 2025 m. birželio 18 d. sudarė 59 626,08 Eur, iš jų 59 004,90 Eur VSD įmokų už darbuotojus. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės prašymu, nurodo, kad UAB „Memel land“ (toliau – ir Bendrovė) turto vertė pagal 2025 m. birželio 20 d. įmonės balanso duomenis yra 3 262 455 Eur, skolos tiekėjams 699 785 Eur, tačiau dėl 414 762,61 Eur įsiskolinimo vykdymo sudaryti susitarimai. Pažymi ir tai, kad nekilnojamojo turto pardavimas rinkos kaina leistų padengti visus ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus.

4. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis numato, jog juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.

5. Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus jo finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra juridinio asmens įsipareigojimai, jų santykis su turimo turto realia verte ir juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys jo galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

6. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

7. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto (nemokumo) procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.). Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti bendrovę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią bendrovę, nes bendrovės gaivinimo atveju tiek bendrovė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (bendrovė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet bendrovės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-567/2025).

8. Iš atsakovės pateikto 2025 m. birželio 20 d. balanso matyti, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 294 131 Eur sumą, o turimas turtas iš viso sudaro 3 262 455 Eur (ilgalaikis turtas 2 430 659 Eur (materialus – 1 460 134 Eur; finansinis – 970 525 Eur); trumpalaikis – 831 796 Eur (iš jų atsargos – 663 725 Eur, gautinos sumos – 167 345 Eur). Atsakovė pateikė 2025 m. gegužės 28 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 25-2354, iš kurios matyti, kad atsakovei priklausantis turtas (žemės sklypas, automobilių techninio aptarnavimo postas, krovinių automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini) 4) įvertintas – 408 000 Eur suma. Taip pat pateikta 2022 m. vasario 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita iš kurios matyti, kad atsakovei priklausančių poilsio patalpų (esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 12) rinkos vertė – 700 000 Eur. Atsakovė taip pat pateikė 2025 m. birželio 20 d. balansinio turto duomenis (sandėlių likučių duomenis), iš kurių matyti, jog atsakovės turimo ilgalaikio turto (be nekilnojamojo turto) vertė sudaro 1 189 646,28 Eur (1 662 979,44 Eur – 221 666,18 Eur – 221 666,98 Eur – 30 000 Eur). Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės nekilnojamojo turto reali vertė siekia 1 108 000 Eur, kito ilgalaikio materialaus turto vertė – 1 189 646,28 Eur, bendra ilgalaikio materialaus turto (nekilnojamas turtas + kitas ilgalaikis materialus turtas) vertė siekia 2 297 646,28 Eur. Be to, iš pateikto balanso matyti, kad atsakovė turi ir kito (anksčiau nepaminėto) turto: ilgalaikio finansinio turto už 970 525 Eur, atsargų už 663 725 Eur, o gautinos sumos siekia – 167 345 Eur. Taigi, teismui nekyla reikšmingų abejonių, kad reali atsakovės turto vertė apie du kartus ar net daugiau viršija įsipareigojimų sumą.

9. Teismas pastebi, kad atsakovė 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. birželio 20 d. laikotarpiu dirbo pelningai (uždirbta 58 560 Eur pelno), šio laikotarpiu pardavimo pajamos siekia 1 348 666 Eur. 2024 metais įmonė taip pat dirbo pelningai (pelnas – 19 817 Eur), apyvarta siekė 2 634 530 Eur. Taigi, matyti, kad įmonė aktyviai veikia, jos pardavimo pajamos nemažėja ir, turint omenyje, kad pateikti duomenys už nepilnus 6 pirmus šių metų mėnesius, 2025 metų pabaigoje gali net viršyti praėjusių metų pardavimo pajamų sumą.

10. Iš viešai prieinamų SODROS duomenų matyti, kad įmonėje dirba 32 darbuotojai. Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad atsakovė turi tik vieną neužbaigtą vykdyti vykdomąją bylą, 2025 metais pradėtos vykdomosios bylos dėl kelis tūkstančių siekiančių skolų buvo sėkmingai užbaigtos visiškai jas įvykdžius. Taigi, atsakovė vykdo realią veiklą, gauna nuolatines pajamas, nurodo, kad yra sudariusi ilgalaikes sutartis dėl krovinių pervežimo Europos valstybėse, moka atlyginimus darbuotojams, stengiasi atsiskaityti su tiekėjais.

11. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylos, kadangi byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė yra tikrai nemoki ir jai būtina kelti bankroto bylą. Teismo vertinimu, prioritetas šiuo atveju turi būti teikiamas siekiui išsaugoti gyvybingą bendrovę, kuri, kaip pripažįsta ir pati atsakovė, šiuo metu yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos bendrovė, teismo manymu, toliau vykdydama veiklą turi galimybių įveikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Memel land“.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.