Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant R. Š.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., jos atstovui pagal pavedimą advokatui S. M.,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos Skyriaus atstovėms D. D. Š. ir J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta (šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 18 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus pareigūnai 2020 m. spalio 9 d. atliko neplaninį gyvūnų augintinių veisėjos A. P., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio metu buvo surašytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) Kauno departamento 2020 m. spalio 9 d. Gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo aktas Nr. 33GGP-180. Patikrinimo metu nustatyta: gyvenamajame name rasti 29 šunys, iš jų 27 Prancūzų buldogų veislės ir jų mišrūnai nuo 6 iki 17,7 kg svorio, 1 Mini haskio patelė, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), svoris 6,5 kg ir 1 Bulterjero patelė mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), svoris 16,8 kg. Visi jie buvo laikomi po vieną narvuose ir kelioniniuose boksuose, kuriuose vienam augintiniui skiriama per mažai minimalaus grindų ploto (narvų ir boksų plotas: 0,2 m²; 0,25 m²; 0,14 m²), tuo A. P. pažeidė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai gyvūnų veisėjams), 9 punkto (1 priedas, 2 lentelė „Gyvūnui augintiniui, kuris nuolat laikomas laikymo įrangoje ar verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos patalpoje, skiriamas minimalus grindų plotas, m²“) ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto („gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis”) ir 16 punkto („netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams”) reikalavimus.

Taip pat nustatyta, kad vonios patalpoje, boksuose buvo laikomi 3 šunys, iš kurių Bulterjero patelė (aukštis ties ketera 0,40 m) buvo laikoma kelioniniame bokse, kurio aukštis 0,37 m, Mini haski patelės (aukštis ties ketera 0,42 m) buvo laikoma narve 0,45 m aukščio, kas šunims sukėlė ypatingą kančią, tuo A. P. pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto, Įstatymo 6 straipsnio („Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia”) reikalavimus.

Nustatyta, kad gyvenamajame name narvuose ir kelioniniuose boksuose laikomi 29 šunys neturėjo indų su vandeniu, nustatytas nepakankamas gyvūnų girdymas, jie neturėjo nuolat vandens, tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 43 punkto („Gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje gyvūnams augintiniams laisvai prieinamoje vietoje nuolat turi būti švaraus vandens”) ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto („nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas”) reikalavimus.

Nustatyta, kad 20 narvų ir boksų nebuvo guolių, tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 29 punktą („Šunų, kačių ar šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengti guoliai”). Taip pat nustatyta, kad 8 narvų grindų pagrindas grotuotas, tuo šunims buvo sukeltas nepatogumo jausmas, kančia, A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 23.2 punkto („Gyvūnų augintinių laikymo įrangoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei”) ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto („netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams”) reikalavimus.

Nustatyta, kad lauke yra 7 voljerai, kuriuose laikomi 26 šunys. Voljeruose yra per mažas būdų ir (ar) slėptuvių kiekis, kur šunys vienu metu galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Lauke 2 voljeruose buvo laikoma po 4 šunis, voljeruose buvo po 1 boksą (plotas 0,22 m² ir 0,25 m²) vietoje būdų, kituose 2 voljeruose buvo laikoma po 2 šunis, kurie pasislėpimui nuo nepalankių oro sąlygų turėjo po 1 narvą (plotas 0,25 m² ir 0,36 m²), pridengtus šiferio lakštais vietoje stogo, dar viename voljere slėptuvės visai nebuvo, taip šunims neužtikrinamas pakankamas grindų plotas, neužtikrinama galimybė pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, neužtikrinama konkurencinės kovos tarp gyvūnų nebuvimo, sukeliamas nepatogumo jausmas, kančia, tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 22 punkto („Kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti”), 23.1 punkto („nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta”), 29 punkto („šunų [...] laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengti guoliai”) ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto, 18 punkto („poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius porikius”) reikalavimus.

Taip pat nustatyta, kad dalies lauko voljerų tinklas atitrūkęs, su aštriais kampais, 2 narvai uždengti suskilusiais šiferio lakštais, gyvūnai laikomi jiems netinkamuose, žalinguose įrenginiuose su galimybe susižeisti, tuo A. P. pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto („netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams”) reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB “ (duomenys neskelbtini)“ veterinarijos klinikos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikos išrašais nustatyta, kad dalies šunų oda pleiskanota, su šašais, kailis praretėjęs, letenos ištinę, ant letenų šonų pragulos, dalis šunų turi senų randų, išaugęs šios veislės šunims nebūdingas paplaukis. Nustatyta, kad dėl netinkamos priežiūros, daugelis šunų rasti su prie kojų padų, prie kailio prilipusiomis išmatomis, tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 49 punkto („išsitepę gyvūnai augintiniai turi būti nuvalomi, prireikus turi būti išmaudomi ir nusausinami”), 50 punkto („kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai”) reikalavimus. Dėl netinkamų laikymo sąlygų daugelio šunų psichika jautri, taip neužtikrinta gyvūnų augintinių socializacija ir tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 51 punkto („ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gyvūnų augintinių aplinkos pažinimo elgsenai patenkinti, taip pat turi būti užtikrinama gyvūnų augintinių socializacija”) reikalavimas.

Veterinarijos gydytojos V. V. išrašu nustatyta, kad šuns, kurio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) „Letenos ištinę, matomas lėtinis, uždegiminis, alerginis procesas. Ausų landos pilnai užakusios. Ausų kremzlės deformuotos, tikėtina dėl lėtinio ausų uždegimo. Po kaire ausim yra pūliuojanti fistulė. Abiejuose ausyse matomi seniai susiformavę polipai, uždarantys pilnai ausų landas. Akių vokai patinę, matomas pūlingas konjuktyvitas”. Veterinarijos gydytojo R. M. išrašas apie Prancūzų buldogą, patiną, neženklintą: „Sunkiai gali vaikščioti. Atsisako maisto ir vandens. Šuo labai stipriai viduriuoja krauju. Besituštinant šuniui iškrenta tiesioji žarna, kurioje matomos erozijos.” Dar vienas Prancūzų buldogas, patinas, 2 metų, neženklintas – „Šuo stipriai netekęs svorio, yra dehidratacijos požymių. Tuštinasi vien krauju. Morfologiniai kraujo tyrimai rodo stiprų bakterinės kilmės uždegimą”; Veterinarijos gydytojos M. L. F. išrašu dėl šuns mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: „gleivinės anemiškos, gyvūnas išliesėjęs, stipri dehidratacija. Matomas išretėjęs, nežvilgus kailis, odos pleiskanojimas. Stebima ūmi diarėja su krauju bei gleivėmis. Šuns psichika jautri”; Veterinarijos gydytojos M. L. F. išrašu dėl šuns, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog „šlapiuojanti žaizda viršugalvyje, kairės ausies deformacija, galimai trauminės kilmės, stebima diarėja, konjuktyvitas, odos pažeidimai dėl nuolatinio ašarojimo”; šuns, prancūzų buldogo mišrūno patelės, neženklintos, gim. 2020 m. rugsėjo 26 d., svoris 188 g, pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus gaišenų pataloginio anatominio tyrimo aktą Nr. 107, gaišimo priežastis - ūmus plaučių uždegimas, katarinis skrandžio uždegimas, širdies išsiplėtimas, abiejuose širdies skilveliuose kraujo krešuliai, anemija. Šuns gaišimo data 2020 m. spalio 13 d., tuo A. P. pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto („veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina”) reikalavimus.

Anksčiau minėtais veiksmais A. P. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 18 dalyje.

Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo pateikti duomenys apie 40 šunų privalomą vakcinavimą nuo pasiutligės, tuo A. P. pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies (”Gyvūnų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės”) reikalavimus.

Nustatyta, kad pagal 2020 m. spalio 9 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų augintinių registro (toliau – GAR) duomenis A. P. vardu buvo registruoti 24 šunys, iš kurių tik vienas mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), rastas laikymo vietoje. Kitų 23 šunų laikymo vietoje nerasta (savininko teigimu parduoti). Gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų patikrinimo metu nebuvo pateikta, tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 57 punkto („Siekiant užtikrinti įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių atsekamumą, gyvūnų augintinių veisėjai turi tvarkyti gyvūnų augintinių apskaitą”) reikalavimus.

Patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinant valdoje laikomų šunų registraciją ir atliekant jų skenavimą, rasti mikroschemomis suženklinti 23 šunys: (duomenys neskelbtini), kurie GAR buvo neregistruoti A. P. vardu, taip pat buvo nustatyta, kad valdoje buvo laikomas 31 šuo neženklintas ir neregistruotas GAR. Patikrinimo metu gyvūnų augintinių apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, tuo A. P. pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Tyrimo metu nustatyta, kad A. P., kaip registruotai veisėjai, buvo suteiktas registracijos Nr. LT-77-46-009, kuris jai suteikė teisę laikyti ir veisti šunis gyvenamosiose patalpose, nenaudojant laikymui jokios įrangos ar lauko voljerų, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad A. P. laikė šunis įrangoje ir lauko voljeruose, taip pat laikė ženkliai didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi 2013 m. spalio 21 d. savo veiklos aprašyme, tam neturėdama VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus išduoto Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio (Nr. 71) ir taip pažeidė Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 3 punkto reikalavimus ir Reikalavimų gyvūnų veisėjams 8 punkto („verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta [...] turi būti patvirtinta vadovaujantis Tvarkos aprašu“) reikalavimus.

Anksčiau minėtais veiksmais A. P. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 1 dalyje.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. atstovas pateikė rašytinį paaiškinimą dėl surašyto patikrinimo akto neatitikimų, kuriame nurodė, jog patikrinimo akte ir protokole nurodyti realybės neatitinkantys faktai. Augintiniai nelaikomi narvuose, boksuose bei voljeruose. Augintiniai narvuose, boksuose bei voljeruose laikomi tik maitinimosi metu. Augintiniams pasimaitinus, narvai sudedami ir išnešami iš namo patalpų. Tai atitinka VMVT direktoriaus įsakymo „dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams“ 47 punkto nuostatas, kuriose nurodoma, kad „Kai gyvūnai augintiniai laikomi grupėmis, jų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti pakankamas kiekis šėrimui/lesinimui skirtos įrangos, kad be konkurencijos vienu metu galėtų maitintis visi grupėje laikomi gyvūnai augintiniai“. Iš viso paimti 38 šunys. VMVT inspektorių pas Veisėją suskaičiuoti 55 šunys neatitinka realybės. Galimai padarytos klaidos šunis priskaičiuojant pakartotinai. Ne visi šunys nuosavybes teise priklauso veisėjai. Šunys priklauso ir kitiems asmenims, tarp jų ir Veisėjos artimiems giminaičiams. Kai kurie šunys yra grąžinti teisėtiems savininkams. Patikrinimo metu rasti 23 mikroschemomis suženklinti, bet neįregistruoti Veisėjos vardu GAR šunys. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu „dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių“ 2 punkto „taisyklių tikslas - užtikrinti Lietuvos Respublikoje laikomų gyvūnų augintinių atsekamumą“. Vien tik faktas, kad šunys nėra įregistruoti GAR, nesudaro prielaidos manyti, kad yra pažeistos augintinių gerovės nuostatos bei kad Veisėja ir/ar kiti asmenys nėra teisėti šių šūnų savininkai. Kadangi šunys nebuvo perduodami kitiems savininkams, yra nesuprantamas šios informacijos nurodymo tikslas. Patalpos prižiūrimos ir tvarkomos, atitinka keliamus reikalavimus gyvūnų auginimui. Maistas laikomas jam pritaikytomis sąlygomis (1 t. b. l. 148-158).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. teismo posėdyje kalta prisipažino iš dalies. Pripažino savo kaltę tik dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje padarymo, tai, kad ji nepateikė veterinarijos tarnybai visų dokumentų, tačiau nepripažino kaltės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Ji paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Patikrinimo metu 2020 m. spalio 9 d. ji turėjo veislyno leidimą. Apie trisdešimt metų veisia šunis. Patikrinimo metu jos veislyne buvo veisiami prancūzų buldogai. Tikrintojus prie vartų pasitiko didesnis šuo, kurį jos sutuoktinis nuvedė į voljerą su mažesniais šunimis, kad jis nemaišytų tikrintojams atlikti jų darbo. Dėl šio šuns uždarymo buvo užfiksuotas pažeidimas argumentuojant, kad šuo neturi ko gerti. Tikrintojai apsiskaičiavo vienuolika šunų ir parašė, kad tuo metu buvo penkiasdešimt penki šunys. Nurodė, kad tikrinimo metu iš tiesų buvo trisdešimt aštuoni šunys. Patikrinimo metu šeši šunys buvo grąžinti šeimininkams. Tikrinimo akte parašė, kad lauke buvo 26 šunys, nors iš tiesų buvo 15 šunų. Lauke buvo prancūzų buldogai, kurie vaikščiojo voljere. Veislyne nebuvo jokių narvų ir šunys nebuvo laikomi narvuose. Veislyne buvę šunys atsivedė šuniukus, todėl padidėjo laikomų šunų kiekis. Šunų skaičiaus spartų padidėjimą lėmė tai, kad negalėjo kelias kalytes dėl karantino metu užsidariusių valstybės sienų išvežti į užsienį, o taip pat ir patinai, kurių nepaėmė ir kurių nebuvo galimybės išsiųsti. Jeigu nebūtų uždarytos sienos, šių šuniukų veislyne būtų buvę tik 8 vienetai. Apie vienerius metus šuniukai nėra pardavinėjami. Dienos metu šunys buvo laikomi aptvertose teritorijose. Maitinimosi metu šunys buvo atvedami į sudedamus ir sulankstomus aptvarėlius, kurie yra leidžiami pagal gyvūnų laikymo taisykles, nes šunys juose buvo laikomi laikinai, tik maitinimo metu. Lyjant šuniukai buvo atvedami į namus. Narvai buvo uždengti PVC plokšte, nebuvo dengiami šiferio lakštais. Narvų grindys greičiausiai buvo plastikinės, tačiau šunys narvuose tik maitindavosi, o ne gyveno. Pašarai yra laikomi konteineriuose, sudėtuose į vakuuminius maišus ir laikomi sterilioje aplinkoje. Patalpos, kuriose buvo laikomi gyvūnai, buvo dezinfekuojamos. Patikrinimo metu duomenys apie atliktus patalpų dezinfekavimo darbus nebuvo patiekti, nes nebuvo ji iš anksto perspėta, kokių dokumentų prireiks ir dėl to, šie dokumentai nebuvo paruošti pateikti. Lauke esantys šunys gulėdavo ant žolės, arba ant specialaus kilimėlio būdelėje. Voljere buvo įrengti specialūs kikboksai. Grotuotų voljerų nebuvo, vienintelis toks buvo pastatytas virtuvėje, jame buvo jos dukros šuniukas, kuris buvo duotas pagloboti kelioms valandoms. Šunis prižiūri ji ir jos sutuoktinis. Šunys buvo laikomi namo viduje ir vasariniame namelyje. Veislyne buvo tik vienas šuniukas, kuris turėjo problemų su tuštinimusi, jis buvo gydomas medikamentais ir situacija gerėjo. Patikrinimo akte nurodytas šuniukas, kuris neva kratė galvą. Šis šuniukas kiekvieną dieną buvo gydomas medikamentais, antibiotikais ir patikrinimo metu jam nesikratė galva. Šis šuniukas nebuvo nuvežtas apžiūrai, nes šuniuko apžiūros diena sutapo su patikrinimo diena. Akte nurodytas viduriuojantis šuniukas iš tiesų neviduriavo. Tuštinimosi problemų turėjęs šuniukas buvo gydomas „(duomenys neskelbtini)a“, (duomenys neskelbtini). Šuniukas, kurio mikroschemos galas – 091, yra nykštukinis bulterjeras, 11 - likos metų, akla nuo senatvės ir auglys yra nuo senatvės. Šis šuniukas nebuvo vežtas pas gydytojus, nes telefonu buvo parekomenduota, jog neaugant augliui geriau yra jį palikti ramybėje. Namuose auginami šunys maitinasi namuose, namuose yra jiems vandens, o šunims, kurie didžiausią dienos dalį praleidžia lauke, maisto ir vandens indai būna papildomai pastatomi lauke. Visi šunys buvo vakcinuojami nuo visų ligų, tokių kaip pasiutligė ir kitos. Dalis šuniukų turi dokumentus, įrodančius vakcinavimą nuo pasiutligės, o likusi dalis buvo paskiepyta neišduodant dokumentų. Dalį šių dokumentų ji pateikė Veterinarijos tarnybos inspektoriams, o kitus nepateikė, nes nebuvo pranešta, jog tokių dokumentų reikės.

A. P. papildomai paaiškino, kad duomenis apie šunų privalomą vakcinaciją buvo pateikusi. Pripažįsta, kad ne visus dokumentus buvo išsaugojusi, tačiau viskas visiems šunims buvo padaryta ir tai matosi iš klinikų aprašymų ir išrašų. Ne visi šunys turėjo dokumentus, jaunesni šuniukai neturėjo apskaitos dokumentų. Nepamena kiek šunų neregistravo. Valdoje buvo laikoma mažiau, negu 31 neregistruotas šuo. Šunys namuose nebuvo laikomi. Jos žemės sklype nėra stacionarių voljerų, yra tik aptvertos teritorijos. Šunims dubenėliai buvo, jie buvo dedami lauke ir vanduo buvo keičiamas lauke. Šunis šeria 1-2 kartus per dieną, mažus šuniukus – dažniau. Veterinarijos atstovams buvo surašyti šuniukų vardai, spalvos ir kuris šuniukas kokį maistą valgo. Buvo vienas šuniukas, pas kurį su galinėmis kojomis buvo problema, buvo tartasi su gydytojais, buvo skirtas gydymas medikamentais ir ta problema buvo apraminta. Ji yra užsakiusi modelinius namukus, kad būtų padidintas šunims tenkantis gyvenamasis plotas, kad šunims būtų geriau. Teikė prašymus Jonavos rajono savivaldybei ir Maisto ir veterinarijos tarnybai, kad jai būtų leista tapti paimtų šuniukų laikina globėja, tuos šuniukus prižiūrėti ir pagerinti jų sveikatą, išoperuoti, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Veisiami buvo tik sveiki šunys, o jeigu šuo turėjo negalavimų, jis buvo laikomas kaip naminis gyvūnas. Narvas su šiferiu yra senas ir šunys nebent į jį nueina atlikti savo gamtinius reikalus. Pripažino, jog dėl laiko trūkumo patikrinimo metu nebuvo sutvarkytos tam tikros patalpos, kuriuose buvo laikomi šunys. Šunys buvo vežami valyti dantis arba į K., arba į „(duomenys neskelbtini)“, o dėl akių ligų buvo vežami pas gydytoją D. į R.. Paskutinį kartą pas gydytoją D. buvo vasaros metu. Šunų ausys yra valomos, jei neišvalo, tai dėl laiko stokos. Suaugusiems šunims nagai buvo kerpami kas dvi savaitės, o šuniukams – dažniau. Šunys buvo šeriami „Royal Canin“ ėdalu, „Brit Super Premium“. Maistas buvo perkamas iš gyvūnų prekių parduotuvės K.. Taip pat yra parenkamas kitas pašaras, jeigu tas, kuriuo maitindavo netikdavo. Lietuvoje šunys nebuvo realizuojami, nes asmenys, iš kurių buvo gauti auginami šunys, prašė šios spalvos šunų neplatinti Lietuvoje.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus atstovė D. D. Š. teismo posėdyje nurodė, kad buvo atliktas neplaninis patikrinimas. Paskutinio patikrinimo, įvykusio 2017 metais, metu nebuvo nustatyti pažeidimai, tačiau tuo metu buvo rasti tik du šunys. 2020 m. spalio 9 d. patikrinimo metu, lauke, buvo nustatyti 26 prancūzų buldogų ir jų mišrūnų šunys. A. P. kiekvieną šunį ėmė į rankas, inspektorė tik atliko skanavimą ir žiūrėjo, ar kiekvienas šuo turi mikroschemą. Iš viso tokiu būdu buvo patikrinti 55 šunys. Tokio apsiskaičiavimo, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būti negalėjo, nes kiekvienas šuo buvo atskirai paduodamas atvykusiems inspektoriams. Buvo nustatyta, kad 26 šunys buvo laikomi 7 voljeruose, iš kurių dviejuose voljeruose, vietoje slėptuvių ar tam prilyginamų konstrukcijų, buvo naudojami narvai, kurių grindys grotuotos, nebuvo naudojamas joks paklojimas, arba kraikas. Tie narvai tiek iš šonų, tiek iš viršaus buvo uždengti šiferio lakštais. Dalies voljerų tinklas buvo atitrūkęs, dėl ko šunims buvo lengva susižeisti. Lauko voljeruose buvo po vieną indą su vandeniu. Ir nors voljerai buvo dideli, tačiau faktiškai šunims nebuvo užtikrintos sąlygos pasislėpti būdose nuo blogo oro. Name įvairiuose patalpose buvo rasti 29 šunys. Jie buvo laikomi arba kelioniniuose boksuose, kurie yra skirti laikinam ir trumpam šuns laikymui jį pervežant iš vienos vietos į kitą, arba narvuose, kurių išmatavimai yra parašyti tikrinimo akte. Šie šunys buvo laikomi sąlygomis, kurios neatitinka įstatymų reikalavimų, nes laikymo plotas turi būti 4 kvadratiniai metrai vienam šuniui. A. P. teiginiai, kad šunys tokiomis sąlygomis buvo laikomi tik šėrimo metu, neatitinka faktinių aplinkybių, nes nebuvo nustatytas pašarų arba vandens buvimo faktas. Nuo nešvarumų šie narvai yra prilipę prie grindų, jie yra apstatyti ir apkrauti įvairiausiu inventoriumi, kas paneigia advokato paaiškinimus, jog po šėrimo šis narvas būdavo sulankstomas ir išnešamas. Nuo 2013 metų, kai A. P. buvo įregistruota veisėja, ir savo veiklos aprašyme buvo nurodžiusi, jog augintinius laikys gyvenamose patalpose, tai vienam augintiniui reikalingas plotas gyvenamose patalpose priklausomai nuo svorio: iki 10 kilogramų - 10 k. m, iki 20 kilogramų - 15 k. m. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad vieni gyvūnai sveria iki 10 kilogramų, kiti 14-15 kilogramų. Pagal tai, vieniems šunims reikėjo 10 k. m gyvenamoje patalpoje, kitiems – 15 k. m. Patalpos plotas yra 74 k. m, o auginant 55 šunis, būtų reikėję virš 550 k. m gyvenamojo ploto. Pašarai buvo laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, jų buvo pakankamai daug, tačiau jie buvo randami visuose kambariuose ir ant narvų ir gyvenamose patalpose. Nebuvo pastebėta, kad maistas būtų laikomas atskiruose įpakavimuose, kaip nurodo A. P.. Gyvūnų apskaitos reikalavimams neužtenka tik pasų pateikimo. Turi būti nuolat vedama gyvūnų augintinių apskaita, matytis gyvūno gimimo, pardavimo, perdavimo, mikroschemos, atliktų vakcinacijų ir kitų procedūrų datos, turi matytis kalių sukergimo datos, turi matytis mikroschemų numeriai, šuniukų atsivedimo datos, kokie šuniukai, kokios jų lytys. Šios informacijos apskaitos dokumentuose nėra. Pardavimas Lietuvoje nevyko dėl to, kad kai kurių buldogų spalvos yra laikomos išsigimimu ir nėra patvirtintos. Lietuvoje nėra patvirtinta pilka, mėlyna ir kitos spalvos, skelbiamos kaip negalimos spalvos tai veislei. Šunis su tokiais apsigimimais yra draudžiama veisti. Šunų su tokiomis spalvomis užsienio rinkose kaina siekia nuo 3 000 iki 10 000 dolerių. Greičiausiai šunų nepardavimą Lietuvoje įtakojo užsidariusios sienos ir didesni pardavimo pelnai, tačiau tai buvo atliekama gyvūnų gerovės sąskaita. Iš pateiktų medicinos dokumentų nustatyta, kad iš L. perimtų 8 šunų, keturių iš jų būklė buvo sunki, iš A. perimtų 10 šunų – 5 šunų būklė buvo nepatenkinama, iš D. perimtų 20 šunų – 4 iš jų būklė buvo nepatenkinama ir vienas šuo nudvėsė (pridedamas skrodimo aktas). Iš pateiktų keturių gydyklų išrašų, vienas išrašas padarytas prieš pusantrų metų, antras (Kauno D. gydyklos) išrašas – prieš metus, tačiau nurodytas savininkas – R. S., ne A. P.. Iš paskutinių gydytojo D. klinikos pateiktų birželio mėnesio išrašų ir K. rugpjūčio mėnesio išrašų matyti, kad šuo yra tas pats, kuris paėmimo metu buvo įvardijamas kaip kritinės būklės. Pas šunį Braškė visuose tikrinimuose mikroschema nebuvo rasta. Pateiktame S. pase Braškė įvardijama kaip tigrinė. Mikroschemos tik retais atvejais gali būti nenuskaitomos, tačiau darant rentgeno nuotrauką svetimkūnis matosi. Rentgeno nuotrauka buvo daroma ir siekiant nustatyti mikroschemos buvimą ir įrodant, jog tai yra ne tas šuo, kurį yra prašoma atsiimti. Šunų pasų tikrinimas neįeina į jų tarnybos kompetenciją. Braškės įsigijimo dokumentų A. S. nepateikė, nors kitų šunų dokumentai buvo pateikti. Šuns pase ir realybėje yra vizualiai vaizduojami du skirtingi šunys. A. P. lauke laikomų šunų voljerų dydis neatitiko reikalavimų. Medžiagos, kurios buvo naudojamos voljerų statyboje, neatitiko reikalavimų, taip pat grindinio naudojimas nesaugus, sietas nesaugus, atitrūkęs. Patikrinimas vyko nuo 11 valandos iki 19 valandos, o paėmimas dar ilgiau užtruko. Visą tą laiką šunys buvo laikomi narvuose. Patikrinimo metu joks šėrimas nevyko, namuose laikomiems šunims, kurie buvo laikomi narvuose arba kelioniniuose boksuose, nebuvo padėti indai su maistu ir su vandeniu, nebuvo paklotėlių. Patikrinimo metu šunys jautė kančią ir nepatogumo jausmą, nors buvo visos galimybės išleisti šunis, jie nebuvo išleisti. Buvo nustatyti 31 neženklintas šuo ir 24 šunys buvo suženklinti. Pagal dabartines A. P. sąlygas, 55 šunims niekaip negali būti užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nebent pastačius 500 kvadratinių metrų namą. Iš medicininių išrašų matyti, jog kai kurie šunys, dėl jau susiformavusio poplaukio, gali būti laikomi tik kambario sąlygomis, šiems šunims yra numatytas temperatūros režimas nuo 15 iki 25 laipsnių. Dogspoto pateiktas išrašas įrodo, jog šunys pastaruosius du mėnesius buvo gydomi ir pastoviai buvo gerinama jų sveikatos būklė. Šunims yra gydomos įsisenėjusios patologinės ligos, kurios išsivystė iš laiku negydytų kitų ligų. Gaišenų patologinio atlikimo aktas įrodo, kad paimtų dviejų patelių poravimasis buvo nesėkmingas, dėl ko turėjo buvo atliekami cezario pjūviai, atsivesti (gimę) 6 šuniukai nugaišo galimai dėl giminingo veisimo, buvo nustatyti išsigimimai – galvos viršutinio kaulo nebuvimas, smegenų neišsivystymas ir visos kitos patologijos. Visi šitie šeši šuniukai buvo atsivesti (gimę) jau po paėmimo. J. Š. išvada surašyta paviršutiniškai, remiantis tik pirminėmis apžiūromis, nebuvo atsižvelgta į tai, kad visi šunys buvo gydomi toliau įvairiose klinikose. Atkreipė dėmesį, kad už 2,5 mėnesio šių 38 šunų išlaikymą ir veterinarinės pagalbos suteikimą Jonavos rajono savivaldybė gavo beveik 20 000 Eur sąskaitą. Žiauraus elgesio su gyvūnais fakto įvertinimas buvo daromas patikrinimo metu. Žiaurus elgesys su gyvūnais ne vien tik apima veterinarinės pagalbos nesuteikimą, didžioji dalis pažeidimų buvo atlikti pažeidžiant laikymo sąlygas, pažeidžiant laikymo įrangą, kuriuose nebuvo galima jų laikyti. Jokių remonto požymių patikrinimo metu nebuvo pastebėta. Taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad patikrinimas vyko aštuonias valandas, per kurias buvo galima susirasti reikalingus dokumentus. Iš 24 užregistruotų šunų buvo rastas tik vienas, buvo rasti 23 ženklinti, tačiau neregistruoti šunys ir buvo rastas 31 neregistruotas šuo. Iš 29 laikytų šunų įrangoje net 8 šunims nebuvo jokios įrangos arba dubenėlio. A. P. per visus 2000 metus iš visų paimtų 55 šunų pateikė tik dokumentus apie du apsilankymus veterinarijos įstaigose. Pirmas apsilankymas birželio 12 dieną R. veterinarijos gydykloje, kurioje buvo atliekama ragenos operacija ir rugpjūčio 10 dienos apsilankymas K.. Kirmėlių buvimą įrodo pirminės šunų apžiūros dokumentai. Kol vyksta procesas ir kol šunys yra paimti laikinai globai, jokių kalbų apie šunų grąžinimą negali būti. Be to norint tapti laikina gyvūnų globėja A. P. turėtų iš naujo įstatymų nustatyta tvarka kreiptis su prašymu dėl gyvūnų globėjo statuso suteikimo ir tik tokiu atveju jai galėtų būti suteikiama teisė užsiimti gyvūnų globėjo veikla.

Liudytoja Z. M. teismo posėdyje parodė, kad A. P. yra jos kaimynė. Paėmimo momento nematė, tik pastebėjo, jog kaimynų valdoje buvo pilna žiūrovų. Visa informacija, skleidžiama žiniasklaidoje yra melaginga, šunys buvo prižiūrimi, visi gyvūnai būdavo pamaitinti prižiūrėti ir yra draugiški. Šunims skirta teritorija yra didelė ir esant geram orui, pastarieji lakstydavo lauke. Namie jokių narvų nebuvo, o lauke buvo padaryti narvai, kuriuose šunys galėtų pasislėpti nuo saulės šešėlyje arba nuo lietaus. Gyvūnai turėjo vandens atsigerti, ji nematė, jog šunys būtų narvuose. Visi gyvūnai buvo pamaitinti, nesirgo, tiksliai nežino kiek šunų buvo, tačiau tikrai nematė jog būtų 50 vienetų, matė tik kokius 5-7 šuniukus. Paskutinį kartą A. P. valdose buvo vasarą. Neteko matyti, kad A. P. naudotų smurtinius veiksmus šuniukų atžvilgiu ir šuniukų sveikata nesukėlė įtarimų. Apie šuniukų pardavimą ji niekuomet nėra nieko girdėjusi. 2020 metais pas A. P. name nebuvo, paskutinį kartą namuose buvo 2019 metais ir name matė narvelius. Nežino kur galėjo būti laikomi šunys.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad yra A. P. kaimynas. A. P. yra teisingas ir tvarkingas žmogus, o jos auginami šuniukai buvo laimingi, tvarkingi ir sveiki. Pas A. P. galbūt buvo kokie 7 ar 8 šunys, jos namuose liudytojas nėra buvęs, o šuniukus yra matęs iš savo žemės sklypo. 50 šunų A. P. tikrai neturi, narvų jos žemės sklype nematė. Nematė kaip vysta šunų maitinimas.

Liudytojas L. K. teismo posėdyje parodė, kad A. P. žemės sklype lakstydavo šunys, užėjus į jos žemės sklypą pasitikdavo 5-6 šuniukai. Niekad 50 šunų pas A. P. nėra matęs. Tarp jo žemės sklypo ir A. P. žemės sklypo yra dar vienas žemės sklypas, dėl to nesimato ar žemės sklype laksto šuniukai. Pas A. P. name buvo daugybę metų atgal, o žemės sklype lankėsi 2020 metų rudenį ir matė keletą lauke lakstančių prancūzų buldogų. Gyvūnų laikymo įrangos sklype nematė.

Liudytoja A. S. teismo posėdyje parodė, kad yra A. P. kaimynė ir kiekvieną dieną matė, kaip šuniukai laksto per A. P. žemės sklypą. Šunys buvo maitinami, kiekvienas šuo turi savo atskirus indelius su maistu ir vandeniu, matė, kaip indai stovi su maistu ir vandeniu prie „būdelių“, tačiau neskaičiavo indelių. Maitinimo metu šunys būna įdedami į metalinius boksus. Iki 15 šuniukų matė tokiuose boksuose ir šie šuniukai lakstė A. P. žemės sklype. Nematė, jog šuniukai būtų uždaryti narvuose, A. P. namuose nėra buvusi. A. P. gydė savo šunis, nežino kur A. P. dėdavo savo šuniukus arba kam jai tiek šuniukų reikėjo. Vasarą, kai šilta, į lauką išeina 10-15 šunelių. Šunys gyveno arba priestate arba narvuose sudėti į būdeles.

Liudytoja A. R. teismo posėdyje parodė, kad A. P. yra kaimynė. Iš jos namo matosi A. P. žemės sklypas, kuriame matydavo prancūziškus buldogus. Matė 6-8 šuniukus, kurie buvo sveiki. Nematė, kaip buvo maitinami šunys, nematė, kaip buvo jie laikomi. Nežino kaip buvo realizuojami šuniukai, tik žino, kad A. P. buvo įsiregistravusi įmonę. A. P. išgyveno dėl šuniukų paėmimo, nes atsakingai rūpindavosi savo augintiniais. A. P. namuose nėra tekę būti.

Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad A. P. yra jo mama. 2020 m. spalio 9 d. ir buvo atimti 38 šunys. Jis gyvena K., pas mamą atvažiuoja ir matydavo 10-20 šunų. Jo akimis visi šunys buvo prižiūrėti, žaisdavo, buvo pamaitinti. Indeliai maistui ir vandeniui buvo sudėti namuose ir lauke. Šunys buvo laikomi namuose, tačiau kartu išleidžiami į lauką. Narvų žemės sklype nebuvo, o būdavo tik padaryti stogeliai pasislėpti nuo saulės ar lietaus, nežino ar buvo kas nors patiesta ant grindinio po tai stogais. Tyrimas yra atliktas prastai, o gydytojų išvados yra melagingos. Dalyvavo paėmimo metu, šunys buvo prižiūrimi ir nematė to, kas yra nurodyta išvadose. Protokole nurodyta melaginga informacija. Žemės sklype nebuvo jokių lauko voljerų, boksai nebuvo niekuo uždengti. Pas A. P. lankydavosi 1-2 kartus per savaitę. Matė, kad kai kurie šunys turėjo ausų uždegimą, tačiau tai nereiškia, kad jie nebuvo prižiūrėti, nes buvo vežami pas veterinarą. Yra paduoti prašymai grąžinti šunis, tačiau iki šiol nėra sugrąžinti, nors buvo tikrinta gyvenamoji vieta, taip pat nėra žinoma kur tiksliai jo šunys šiuo metu gyvena, tik žino, kad pas skirtingus asmenis. Jis neveisia šunų ir turi 5 šunis, tačiau viena patelė buvo nėščia ir atsivedė 3 šuniukus, iš kurių vienas nugaišo. Kelios dienos prieš paėmimą jis buvo pas A. P. ir jos name matė narvus ir boksus, tačiau tikslaus skaičiaus negali pasakyti. Galimai matė tik 5 transportavimui skirtus boksus. Jo vardu registruoti šunys buvo tik laikinai palikti pas A. P..

Liudytoja E. A. teismo posėdyje parodė, kad A. P. yra jos mama. Šunys paimti neteisėtai, kartu paimant ir jos šunį. Pas A. P. buvo laikomi Prancūziški buldogai, paskutinį kartą pas A. P. buvo vasarą ir apytiksliai sklypo teritorijoje būdavo iki 10 šunų. Tikrai nematė sergančių ar apleistų šunų. Šunys naktį būdavo namo viduje, žemės sklypo teritorijoje buvo įrengtos pavėsinės šunims pasislėpti nuo saulės, šunys vasarą būdavo maitinami lauke, būdavo statomi indeliai su maistu ir vandeniu. Šunys buvo maitinami vienodu metu po tris kartus per dieną. Jai yra nežinoma kokiu būdu padaugėjo šuniukų skaičius. Jai priklauso Komskio veislės šuo, kuris buvo sveikas, tačiau prieglaudų dokumentuose nurodoma, kad buvo su negalavimais. Jos šuo niekuomet neturėjo problemų su akimis ar ausimis. Šunį prieš paėmimą pas save laikė apie dvi savaites, o šuo buvo rastas pas A. P. dėl to, jog planavo išvykti ir šuo laikinai buvo paliktas. L. prieglaudoje, šuns atidavimo metu nebuvo suteikta jokia informacija apie šuns problemas ir kokius antibakterinius vaistus reikia vartoti.

Liudytoja I. P. teismo posėdyje parodė, kad A. P. asmeniškai nepažįsta, Dirba viešojoje įstaigoje D., kuri yra gyvūnų globos organizacija. Perdavimo metu buvo paimta 20 gyvūnų, vėliau viena patelė buvo perimta iš L., kuri yra paskutiniuose nėštumo mėnesiuose ir vienas prieaugis (vienas jauniklis). Dauguma gyvūnų, kurie yra gydomi klinikose turi parazitų, būklės yra įsisenėjusios ir daugumos gyvūnų besitęsia. Dėl parazitų kyla žarnyno infekcija ir tai rodo, kad būklė yra įsisenėjusi. Taip pat atsirado patologijos, dėl kurių, reikia atlikti MRT tyrimus ir laboratorines diagnostikas. Yra kojų skausmai, organų pakitimai. Ši būklė atsirado ne per dieną, o nepriežiūra ir veterinarinės pagalbos nesuteikimas tik pablogino ir taip sudėtingą būklę. Iki šios dienos vyksta gyvūnų vežimas pas specialistus ir gyvūnų bylų pildymas išrašais, nes sunku suvaldyti būklę. Gyvūnai yra skirtingo amžiaus, yra trys jaunikliai ir mama, yra jauniklių iki metų, vyriausias gyvūnas yra penkerių metų. Jos nuomone, gyvūnai buvo kergiami neatsižvelgiant į jų patologijas ir genetines ligas. Iš visų gyvūnų tik trys jaunikliai ir vienas keturių mėnesių jauniklis nebuvo ligoti, neturėjo kirmelių ar parazitų, visi kiti turėjo ligas, organų pakitimus, širdies problemas arba parazitus. Iš Braškės lizdo yra likęs tik vienas šuniukas mėlynos spalvos. J. klinikoje vienas šuniukas laukia operacijos, Rytis laukia diagnostinės operacijos, ar jam galima bus pašalinti auglius, kitas šuniukas laukia D. klinikoje žarnyno auglių operacijos ir diagnostikos, ar ta operacija yra galima. Visos šios ligos lemia tuštinimosi problemas. Jeigu buvo rasti parazitai arba pirmuonys, gyvūnams būdavo skiriamas terapinis gydymas. Dažnai buvo atliekami patologiniai, bakteriologiniai tyrimai, buvo statomos lašelinės, gydomi medikamentais. Didžiajai daliai šunų buvo paskirtas medikamentinis tyrimas, tačiau yra tokių šunų, kurie yra gydomi operacijomis (tiesiosios žarnos problemos, problemos dėl auglių, krentanti tiesioji žarna). Ne visi gyvūnai turėjo vardus, perdavimo metu nebuvo galima tiksliai nustatyti spalvų dėl spalvų nelegalumo ir neleidžiamumo. Dviejų savaičių patelė buvo jos asmeniškai prižiūrima, buvo skirtas intensyvus gydymas, tačiau po dviejų valandų miego ji nugaišo. Buvo atskirta nuo mamos, nes mama buvo nemaitinama ir neturėjo pieno, o taip pat buvo neaiški gyvūnų psichologinė ir sveikatos situacija. Ji yra globos įstaigos vadovė ir ji turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Gydomasis maistas buvo pakeistas dėl prastos gyvūnų sveiktos situacijos, o būtent dėl virškinimo sistemos problemų. Maistas buvo parinktas pagal tai, kas Italijoje yra rekomenduojama tokios ūmios Diarėjos atvejais, kuri buvo pas paimtus gyvūnus. Informacija apie gyvūną būna surenkama perdavimo metu. Yra nugaišę du gyvūnai ir yra pateikti skrodimų aktai.

Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, kad A. P. ir Veterinarijos tarnybos atstovių asmeniškai nepažįsta. Ji yra veterinarijos gydytoja ir dirba „R. V.“. Spalio 10 dieną pirminei apžiūrai buvo pateikti 7 Lesės prieglaudos gyvūnai. Buvo nustatyti apleidimo požymiai, pas visus buvo nustatyti labai dideli nagai, nustatyti ausų uždegimai, rasti navikai, visi šunys buvo apsividuriavę. Pas visus šunis buvo nustatytos sveikatos problemos, ypač pas vyresnius. Pas vieną Prancūzų buldogo patelę buvo nustatyti ausų polipų problema, ji jau buvo kurčia ir niekas jai nebepadės, nes pilnai užaugusios ausų landos. Pas visus šunis buvo odos problemos. Viena patelė buvo vaikinga ir perduota D.. Odos problemos pasižymėjo neplovimu, plaukų sulipimu ir praretėjimu, pas vieną iš šunų (bulterjerą) ant galvos ir aplink akis buvo randai. Taip pat pas Bulterjerą baltas kailis buvo stipriai išgeltęs, tai atsiranda nuo nešvaros. Pas bulterjerą ant padų buvo sustorėjęs apsauginis sluoksnis. Paprastai tokie dalykai gali atsirasti jeigu gyvūnas nevaikšto jokiais paviršiais. Natūraliai, jeigu šuo vaikšto, jo padai natūraliai nudyla nuo rėmimosi į grindis, betoną, asfaltą, žolę ar kitokį paviršių. Pas šį šunį taip pat prie lytinių organų buvo rastas 6 centimetrų diametro kabantis navikas. Pas visus šunis buvo prasta dantų padėtis, buvo rasti akmenys, apnašos, stomatitai. Abejoja, ar galima nepastebėti dvigubai padidėjusių nagų, jeigu prižiūri, maitini ir vedžioji, tas pats dėl ausų ligų. Pirštelių ir letenėlių padėtis pas šunis galėtų byloti apie jų ilgą laikymą ant grotelių. Tai rodytų nenudilę padai, kas patvirtina, jog gyvūnas nevedžiojamas ir nevaikščioja po natūralius paviršius. Jeigu šunų lėtiniai susirgimai nebūtų gydomi laiku, šuns gyvybei ir suluošinimui būtų grėsęs pavojus. Šiuo atveju buvo suluošinta šuns sveikata, ypač kalbant apie apkurtusį Prancūzų buldogą. Dėl Bulterjero seno amžiaus nėra įmanoma pasakyti nuo ko pas jį atsirado randai, Kartu su L. atstovu iš boksiukų ištraukinėjo šunis ir juos aprašinėjo. Komskis buvo apiplikęs, ant kūno matėsi praplikimai, buvo iššutimai, buvo nešvarus, letenos buvo aplipusios išmatom, jai yra nežinoma dėl kokių priežasčių tikroji savininkė gavo veterinarijos pažymą, jog jis yra sveikas. Jeigu kažkas pasiėmė Komskį, jį išplovė ir sutvarkė, jo būklė galėjo atrodyti daug geriau, tačiau prancūzų buldogų būklė buvo daug prastesnė. Jai nebuvo suteikta daugiau informacijos apie šunų būklę ir nebuvo duoti ankstesnių šunų savininkų kontaktai. Suluošinimai egzistuoja šeštajam Prancūzų buldogui, o suluošinimai gresia ketvirtam buldogui - dėl raiščių, sąnarių ir netaisyklingos stovėsenos, nugaros būklė, t. y. anatominiai defektai, kurie įtakos gyvenimo ir sveikatos būklę; penktam Prancūzų buldogui - ragenos pažeidimai (kairės akies pažeidimas), kuris atsirado gyvenimo eigoje dėl traumų, tai dažnai nutinka pas didelius šunis dėl to, jog nesugeba užsimerkti prieš kliūtį. Buldogo Irmo yra genetiniai defektai, susiaurėjusios šnervės ir gomurio defektai pagal kvėpavimo taką, šie defektai yra įgimti ir gydomi chirurginiu būdu, kad šuo galėtų normaliai kvėpuoti (visa tai įtakoja gyvūnų veisimas), ši problema yra bendra veislėje, tokių gyvūnų nereikėtų veisti, o tam, jog šuniui užtikrinti patogų gyvenimą, šnerves reikėtų plėsti ir trumpinti gomurį. Tokių gyvūnų veisimas yra uždraustas, tik jeigu yra veisiama su dokumentais, o jeigu yra veisiama be veisimo dokumentų, šitokio veisimo niekas nekontroliuoja. Buvo nustatyta, kad pas buldogą linksta letena, įlinkusi nugara (pas buldogą turi būti išlinkusi nugara), ji atliko tik pirminę apžiūrą. Šuns stuburą labai smarkiai įtakoja laikymo sąlygos, nes kuo stipresni ir išvystyti pas šuniuką stuburo raumenys, tuo geriau jie laikys stuburą ir nugarą teisingoje padėtyje. Iš visų šitų išvardintų defektų, ne genetiniais būtų ausų uždegimai, odos pažeidimai, nešvarumų ir nepriežiūros simptomai, daugelio šuniukų dantų būklė, akies pažeidimai ir randai. Apžiūros dieną buvo tik diagnostika, kraujo tyrimai ir apžiūra, o gydymai buvo daromi kitomis dienomis.

Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad ji A. P. pažįsta nuo mokyklos laikų, tačiau bendravimas nutrūko prieš 27 metus. Ji yra UAB N. veterinarijos gydytoja ir šios įmonės direktorė. Spalio 9 d. jos valdoma įmonė N. gavo kvietimą iš savivaldybės atvykti ir paimti 57 arba 70 šunų. Buvo išsiųstas ekipažas ir paimti 10 prancūzų buldogų, nes daugiau neturėjo galimybės paimti. Atvežus buvo atlikta apžiūra ir penkiems šunims buvo nustatytas gengivitas, penkiems nustatytas periodantitas, penkiems šunims enteritas, aštuoniems šunims nustatytas epifora, keturiems šunims kondioritas, vienam šuniui kriptorchizmas. Šunys, kuriems labiausiai reikėjo medicininės pagalbos – šuninga patelė, ausų uždegimą turintys šunys, viduriuojanti su kraujais patelė, t. y. lėtinė hemuraginė diarėja, buvo sudėtinga gydytojo diagnostika, nes greičiausiai gyvūnas prieš tai buvo gavęs antibiotikų, tačiau visiškai negydytas, nes buvo išliesėjęs. J05 šuniui taip pat buvo atliktas Cezario pjūvis. J01 ir J04 šunys buvo kritinės būklės ir nepaėmus, galėtų grėsti žūtis. Ausies deformacija, tai senos problemos, kurios buvo tiems šunims. Ji buvo šuniui J08. Iš nuotraukų matosi, kad ilgą laiką negydyti gyvūnai, matosi, jog yra didelė ausis, kuri išsipūtusi ir yra didelis nepraeinamumas. Atlikus operaciją ir praėjus vienam mėnesiui po operacijos, kai nuslūgo patinimas, reikia dar sykį atlikti sunkią operaciją, nes pas šunį ausyje yra visiškas landos nepraeinamumas. Šis šuo iki galo nepasveiks. Greičiausiai ilgą laiką šis šuo nebuvo gydytas ir dėl šios priežasties atsitiko hematoma. Patelė Holi (numeris J04), ji pateko viduriuojanti su kraujais, kartu jai yra reikalinga nosies operacija, šnervių plastinė operacija, nes ji negali normaliai įkvėpti oro, taip pat reikalinga gomurio operacija, kadangi negydomas užkrentantis gomurys šiems šunims gali grėsti širdies ir panašiomis ligomis. Dvi kitos patelės šuniavosi, viena atsivedė 2 šuniukus, kita keturis. Šių patelių apsigimimai yra smegenys išorėje, vilko gomurys, trys iš keturių atsivestų šuniukų turėjo vilko gomurį. Tokį apsigimimą lemia „imbrydingas“ arba kitaip tariant - artima giminystė. Šie šunys buvo veisiami dėl savo kailio spalvos ir dėl tokio veisimo šie šunys nėra pripažįstami FCI arba kitose federacijose, dėl to, kad toks veisimas dažnai turi paveldimas ligas. Ši spalva būtent susijusi su genetika. Taip pat vienas šuniukas dėl to, jog turi vilko gomurį, turi problemų su stuburu. Šuniukas J07, kuris gyvena pas juos, užsienyje yra įdėtas šio šuniuko skelbimas, kad jis kainuoja 6 000 dolerių. Skelbime matosi A. P. duomenys, jos elektroninis paštas ir jos telefonas. Prancūzų buldogai Lietuvoje kainuoja nuo 700 Eur iki 1 500 Eur. Šių išskirtinių kailių šunimis užsienyje kaina svyruoja nuo 5 000 dolerių iki 15 000 dolerių, o kartais pakyla net iki 20 000 dolerių. Šie šuniukai yra brangūs dėl to, kad yra retos spalvos ir kinologų draugija sako, jog tai yra mišrūnai ir tokių spalvų neturėtų būti, nes pagal savo kilmę Prancūzų buldogas tokios spalvos negali būti. Vienas iš šunų galimai gali būti kurčias, tačiau tam reikia daryti atitinkamą brangų tyrimą V., taip pat šuniukui Holi per mėnesį buvo parinkta tinkama dieta ir atskirai verdamas maistas ir tam, kad pagytų nuo tokio chroniško viduriavimo, yra reikalingas laikas. Šunys yra gero temperamento, tačiau šunims buvo galima skirti daugiau dėmesio. Galima daryti prielaidą, kad veisėja veisė genetiškai nepilnaverčius šunis vien dėl to, kad būtų galima išgauti tam tikrą spalvą. CPV yra testas Parvo virusui nustatyti ir gydytojai pamatę viduriuojantį šunį turėjo patikrinti, ar tai nėra Parvo virusas. Šis testas buvo neigiamas ir jis buvo atmestas. Virusinės kilmės enteritas buvo atmestas, dėl ko toliau buvo vykdoma diagnostika. Buvo nustatyta, jog buvo elementinės, arba bakterinės kilmės virusas. Buvo atliktos šios procedūros: visų šunų klinikinis įvertinimas, visiems profilaktiškai buvo suduoti vaistai nuo kirminų, sulašinti vaistai nuo išorinių parazitų, visi gyvūnai buvo suskiepyti, atliktas hemotomos gydymas, atlikti higieniniai maudymai, atliktos dvi cezerio operacijos, atlikti kraujo tyrimai, parazitologiniai išmatų tyrimai, daug diagnostinių tyrimų susijusių su Holi viduriavimu, konsultuotasi su profesoriumi iš Veterinarijos akademijos. Vakcinos suleidimas antrame nėštumo etape negalėjo sukelti prastesnį šuniukų vystymąsi. Vilko gomurys gali būti arba genetinis arba dėl „imbrydingo“ (artimos giminystės). Šiuos tyrimus reikėtu siųsti į kokią nors JAV arba Australijos genetinę laboratoriją. Taip pat reikėtų imti tėvų tyrimus.

Liudytojas V. A. teismo posėdyje parodė, kad A. P. yra jo uošvė. Tą dieną jis atvažiavo padėti. Dieną prieš incidentą buvo pas A. P. palikę savo šuniuką – Haskį vardu Vesta. Tam šuniukui buvo pusantrų metukų, jis buvo įsigytas rugsėjo 24 d. Šis šuo buvo nupirktas iš užsienio. Atvykus pamatė kaip inspektoriai apžiūrinėja visą situaciją. Daugiausiai galėjo būti 12 šuniukų. Tie šuniukai buvo laikomi namuose – namuose jie likdavo nakvoti. Dieną žemės sklype tvorelėmis būdavo aptveriami atskiri plotai, kuriuose šuniukai galėdavo žaisti. Šuniukams užteko ploto. Dėl neaiškių priežasčių D. pasiėmė jo šunį, tačiau šunį atgavo ir tik dabar jis sugrįžo į savo pradinę stadiją, t. y. tapo toks, koks buvo. Inspektorei buvo pateiktas pasas, į ką buvo atsakyta, jog reikia ir Veterinarinės tarnybos dokumentus pateikti. Nurodė, kad jis tokių dokumentų neturėjo, tačiau inspektorė galėjo prisijungti prie sistemos ir pažiūrėti, jog tas šuniukas priklauso jam. Jo žiniomis iš A. P. buvo paimti 38 šunys. Dėl karantino tam tikri šuniukai užsibuvo ir neparsidavė. Pas A. P. buvo spalio 8 dieną, jos namuose narvų nematė, į nuotraukos rodymą atsakė, kad jo šuo buvo gerai prižiūrėtas.

Liudytojas J. Š. teismo posėdyje parodė, kad jis yra ne ekspertas, o specialistas – veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras, J. veterinarijos centro vadovas, Vilniaus kolegijos docentas. Patvirtina raštu išdėstytą nuomonę. Buvo atsiųstos šunų ligos istorijos, tyrimų medžiaga. Darant išvadą, buvo atsižvelgta į A. P. siųstas nuotraukas, iš kurių matėsi, jog buvo darytos spalio 9 dieną, nesivadovavo vėlesnėmis nuotraukomis. Jeigu gyvūnai būtų pastoviai laikomi narvuose ir jiems būtų varžoma jų judėjimo laisvė, gyvūnų gerovė būtų pažeista. Jis nematė įrodymų, kad gyvūnai būtų nuolat laikomi tokiomis sąlygomis. Buvo pateikti įrodymai, kad šunys buvo įdedami į narvus tik maitinimo metu. Tai yra normali praktika augintinius tam tikram laiko tarpui įdėti į narvus, kad pamaitinti, o paskui juos išleist. Nevertino gyvūnų laikymo sąlygų, nes nedalyvavo tuose įvykiuose. Iš visų šunų buvo viena Bulterjerė kuri yra 14 metų amžiaus, turėjo daugiausia patologijų ir nebūtinai tokio amžiaus šunį visuomet bus puolama operuoti dėl suragėjusio sluoksnio arba per ilgų nagų. Kai kurie gyvūnai buvo laikomi narvuose dėl to, kad pas juos yra sulėtėjęs aktyvumas, jie ne tiek vaikšto, nėra ant tiek aktyvūs. Ilgi nagai – netinkama priežiūra, bet tai nėra žiaurus elgesys. Dėl šuniuko su iškrentančia tiesiąja žarna, V. V. buvo nurodžiusi, kad tą dieną nebuvo poreikio skirti jokių vaistų šiam šuniui. Gyvūnai gali sirgti ir labai svarbu ar savininkas tuo gyvūnu rūpinasi. Šis gyvūnas buvo operuotas, jam buvo skirti medicininiai kursai. Šis gyvūnas buvo gydytas ir operuotas 2019 metais. Buvo operuotos ausys ir skirti ausų lašai. Šio šuns viduriavimas krauju nebuvo nustatytas medicininiuose dokumentuose, tačiau buvo nustatyta, jog spalio 10 d. šiam šuniui buvo diagnozuoti: kailio problemos, prie kailio prilipusios išmatos, iššutusios išangės, ausų kraštai apiplikę, su šašais, letenos patinusios, matomas lėtinis uždegimas, ausų landos pilnai užakusios, defektuotas, matomas ausų uždegimas, susiformavę polipai, matoma stipri šnervės sterozė, ant letenų nuospaudos, aplink lytinius organus yra nešvarumų, tačiau niekur nėra nurodyta apie viduriavimą. Šuniukas Rytis turi virškinimo patologiją. Dėl gyvūnų gydomų Aštuoniuose drambliuose, įvyko tokia situacija, kad nors šuns medicininė byla buvo užvesta patino, tačiau rentgeno nuotrauka buvo patelės, į ką šios įstaigos gydytojas atsakė, kad tyrimai galėjo būti sumaišyti. Dėl to atsisakė vertinti šios įstaigos pateiktus duomenis. Šuniuko Ryčio gydymas vyksta iki šiol, jos turi virškinimo patologiją, su kuria susitvarkydavo šeimininkė parinkdama jam maitinimą. Visiems paimtiems šuniukams nekilo grėsmė jų gyvybei. Susilaikė nuo atsakymo dėl šuniuko su akies problemomis, nes nežino kaip atsakyti. Šeimininkė dėl akies privalėjo kreiptis į specialistus dėl gydymo paskyrimo, tačiau šeimininkė naudojo vaistus ir gavo tam tikrą rezultatą. Kai kurie šunų susirgimai buvo įsisenėję, tačiau jie nereikalavo veterinarijos pagalbos ir nebuvo grėsmės gyvūnų gyvybei. Dėl nugaišusių šuniukų, išanalizavus patologinio skrodimo aktus, kilo įtarimų, jog šie šuniukai nebuvo tinkamai prižiūrėti. Pas vieną skrodžiamą šuniuką buvo išsivystęs plaučių uždegimas, greičiausiai atsirado astiracinės Pneumonijos pasėkoje. Taip pat pas kai kuriuos šuniukus buvo nustatytos greitai besivystančios patologijos, spalio 14 dienos skrodimo akte nurodytas plaučių uždegimas, ūmi Pneumonija, jo nuomone, tai išsivystė dėl neatsargaus maitinimo, kai šuniukas netyčia įkvepia šį maistą ir tai sukelia Pneumoniją. Nenustatė nepakankamo gyvūnų šėrimo ar girdymo. Kitais atvejais buvo nurodyta dehidratacija, tačiau kraujo tyrimas dehidratacijos nebuvo parodęs. Nei vienu atveju nematė tokio fakto, kad šuo nuolat nevalgytų ar negertų. Dėl šuniuko su netaisyklinga laikysena nurodė, kad jam būtinosios medicininės pagalbos nereikėjo. Nurodė, kad tokia laikysena negali būti skausmo priežastimi. Gydymas vaistais buvo paskirtas tik Ryčiui, toliau gydymas vaistais buvo surištas su rastais pirmuoniais išmatose. Ši problema yra veisimo problema ir ją yra ganėtinai sudėtinga spręsti. Vaistai, kurie buvo paskirti: vakcinos, vakcinos nuo parazitų, vaistai, kurie turėjo būti paskirti tik sveikiems gyvūnam, kas leidžia daryti prielaidą, kad gyvūnai buvo sąlyginai sveiki.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje.

ANK 346 straipsnio 18 dalis nustato, kad Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, nes joje nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu. Todėl konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, būtina atsižvelgti į tai, kokie veiksmai pripažįstami žiauriu elgesiu su gyvūnu pagal Įstatymo nuostatas. Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomų veiksmų sąrašas yra nurodytas Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje.

AN protokolą surašiusi institucija savo protokole nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto („veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina”), 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto („gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis”), 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto („netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams”), 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto („nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas”), 4 straipsnio 2 dalies 18 punkto („poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius”) reikalavimus. Taip pat buvo pažeisti Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai gyvūnų veisėjams) 9 punkto (1 priedas, 2 lentelė „Gyvūnui augintiniui, kuris nuolat laikomas laikymo įrangoje ar verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos patalpoje, skiriamas minimalus grindų plotas, m²“); 22 punkto („Kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti”), 23.1 punkto, („Gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta”); 23.2 punkto („Gyvūnų augintinių laikymo įrangoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei”); 29 punkto („Šunų, kačių ar šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengti guoliai”); 43 punkto („Gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje gyvūnams augintiniams laisvai prieinamoje vietoje nuolat turi būti švaraus vandens”); 49 punkto („išsitepę gyvūnai augintiniai turi būti nuvalomi, prireikus turi būti išmaudomi ir nusausinami”), 50 punkto („Kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai. Šunų, kačių ir šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje ir šunų pasivaikščiojimui skirtame aptvare ekskrementai turi būti pašalinami nedelsiant”); 51 punkto („Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gyvūnų augintinių aplinkos pažinimo elgsenai patenkinti, taip pat turi būti užtikrinama kasdieninė gyvūnų augintinių socializacija nuo jų gimimo iki perdavimo kitam gyvūnų augintinių laikytojui”) reikalavimus.

A. P. kaltę įvykdžius ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatytą nusižengimą patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga bei liudytojų parodymai.

2020 m. spalio 9 d. gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo aktu Nr. 33GGP-180 (1 t., b. l. 6-14) nustatoma, kad 2020 m. spalio 9 d. buvo atliktas neplaninis veisėjos A. P. veiklos patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad veisimo vietoje buvo rasta 55 vnt. šunų (iš jų: 3 prieaugliai apie 1,5 mėn. amžiaus; 1 šuniukas 2 savaičių; 53 prancūzų buldogų veislės ir jų mišrūnų, 1 Mini haskio patelė ir 1 bulterjero patelė; lauko voljeruose laikomi 26 šunys, gyvenamajame name (72 kv. m ploto) ankštuose narvuose ir kelioniniuose boksuose laikomi 29 šunys). Gyvūnų augintinių registre (toliau – GAR) duomenų bazėje A. P. vardu registruoti 24 šunys, iš kurių tik vienas (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) rastas laikymo vietoje. Kiti 23 šunys laikymo vietoje nerasti (savininko teigimu parduoti). Patikrinimo metu dar rasti mikroschemomis suženklinti 23 šunys (mikroschemos: (duomenys neskelbtini)), kurie neregistruoti šio laikytojo vardu GAR. Laikymo vietoje buvo laikomas 31 neženklintas ir neregistruotas šuo. Patikrinimo metu nustatyta, kad :

1) 29 šunys laikomi narvuose ir boksuose, kuriuose vienam augintiniui skiriama per mažai minimalaus grindų ploto. Narvų ir boksų plotas : 0,2 m²; 0,25 m²; 0,14 m². Gyvūnai laikomi jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis sąlygomis, varžoma judėjimo laisvė, šunims sukeliama kančia;

2) narvuose laikomiems šunims nėra guolių, paklotėlių, narvų grindų pagrindas grotuotas, tuo šunims sukeliamas nepatogumo jausmas, kančia;

3) lauko 2 voljeruose laikoma po 4 šunis, kurie slepiasi dviejuose 0,22 m² ir 0,25 m² boksuose, taip pat 2 narvuose (pridengtuose šiferio lakštais vietoje stogo) 0,25 m² ir 0,36 m² ploto laikoma po 2 šunis, kurių grindys iš tinklo, nėra paklotėlių. Viename aptvare slėptuvės ar būdos visai nebuvo. Neužtikrinamas pakankamas grindų plotas, šunims vienu metu nėra galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, tuo sukeliamas nepatogumo jausmas, kančia;

4) vonios kambaryje tamsoje, boksuose laikomi trys šunys, iš kurių Bulterjero patelei skirto bokso aukštis 0,37 m, Mini haskio patelės narvo aukštis 0,45 m, kas sukelia šunims ypatingą kančią;

5) rasti 5 šunys su klinikiniais ligos požymiais. Nesuteikta veterinarinė pagalba šunims: šuo (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) turi ryškių klinikinių ausų infekcijos požymių (krato galvą ir ištinusi dešinė ausis); šuo (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) viduriuoja su krauju; šie šunys buvo laikomi grupėse su kitais šunimis; vienas buldogų mišrūnas (neženklintas) – su ryškiais viduriavimo požymiais ir dalinai iškritusia išeinamąja anga; Bulterjero patelė (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) su akių pažeidimais ir tarpvietės srityje matomu augliu; patelė (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) išliesėjusi;

6) dalies lauko voljerų tinklas atitrūkęs, su aštriais kampais, 2 boksai uždegti suskilusiais šiferio lakštais, gyvūnai laikomi jiems netinkamuose, žalinguose įrenginiuose su galimybe susižeisti;

7) gyvenamosiose patalpose narvuose laikomiems šunims nėra indų su vandeniu, nepakankamas gyvūnų girdymas, sukeliama kančia;

8) patikrinimo metu stebima konkurencinė kova (laikomiems voljeruose bendroje grupėje dėl nepakankamo skaičiaus gultų, slėptuvių, šėrimo indų);

9) nepateikta privalomų įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų;

10) dokumentai bei priemonės patvirtinantys plovimą, dezinfekavimą nepateikti.

11) nepateikti dokumentai, įrodantys 40 šunų vakcinaciją nuo pasiutligės;

12) A. P. vykdoma veikla, neturinti tam teisinio pagrindo. Šiai registruotai veisėjai, nebuvo suteiktas (71- verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos) veterinarinio patvirtimimo numeris, o laikytoja laikė šunis įrangoje ir lauko voljeruose bei ženkliai didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi savo veiklos aprašyme.

Nustačius aukščiau minėtų teisės aktų pažeidimus, buvo nuspręsta paimti 55 šunis ir perduoti juos gyvūnų globėjui ar kitam paimtus gyvūnus galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui. Patikrinimo metu buvo fotografuojama, savininkė su vaizdine medžiaga supažindinta.

2020 m. spalio 9 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)”,VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvūnų priėmimo (paėmimo) aktais ir 2020 m. spalio 12 d. tarnybinio pranešimu (1 t., b. l. 26-29) nustatyta, kad 20 paimtų šunų buvo perduota VšĮ „(duomenys neskelbtini)”, 8 šunys – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 10 šunų – UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso perduoti globos organizacijoms 38 šunys. Kiti šunys (17 vnt.) perdavimo momentu jų savininkės buvo paslėpti , jų rasti nepavyko, savininkė atsisakė paaiškinti, kur šie šunys dingo.

2020 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 33ĮV-935 “Dėl ūkio subjekto įregistravimo numerio panaikinimo” (1 t. b. l. 30) nustatyta, kad A. P. buvo panaikintas veterinarinės kontrolės subjekto registracijos numeris LT-77-46-009.

UAB R. V. išrašais iš ligos istorijų (1 t., b. l. 32-39), padarytais 2020 m. spalio 10 d., nustatyta, kad iš 8 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paimtų šunų: 1 prancūzo buldogo (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) ausys pilnai užakusios, po kaire ausimi – pulsuojanti fistulė, ausyse matomi senai susiformavę polipai, akių vokai patinę, susiformavęs pūlingas konjuktyvitas, stipri šnervių stenozė, snukio raukšlės ištinę, praplikę, ausys su šašais, kailis sulipęs nuo išmatų, nešvarus, letenos ištinę, ant kulnų ir alkūnių nuospaudos, apie išorinius lytinius organus matomos pūlingos išskyros ir kt.; bulterjero patelei nustatytas gausus veislei nebūdingas poplaukis, akyse – konjuktyvitas, būtinas akių gydymas, ant akies, viršugalvio ir ant išorinių lytinių organų – navikiniai dariniai, ant kaktos – seni randai, nagai per ilgi, ant letenų šonų ir kulnų – pragulos, dantų būklė prasta; galinių kojų padų raginis sluoksnis peraugęs dėl apriboto judėjimo, ausyse gausu nešvarumų; 1 prancūzų buldogo pilvas išsipūtęs (reikalingi papildomi tyrimai), kailis purvinas, silpnai išsivystę raumenys, ausys nešvarios su kruvinais šašais, akių vokai patinę, stipri šnervių stenozė, laikysena netaisyklinga (išskėsti pirštai, įlinkusi nugara) ir kt.; 1 buldogo patelė vaikinga, vėlyvas nėštumas, kailis nešvarus, prasta dantų būklė, per ilgi nagai, gyvūnas viduriuoja, išoriniai lytiniai organai pabrinkę, matomi pūlinukai; šuo Pomskis (čipo Nr. (duomenys neskelbtini)) – akių konjuktyvitas, prastas įmitimas, ausys paraudę, kailio danga prasta, gyvūnas baikštus, nesocializuotas; 1 prancūzų buldogo kailis nešvarus, akių konjuktyvitas, akies ragenos pažeidimas, šnervių stenozė, dėl per ilgo gomurio apsunkintas kvėpavimas, nagai per ilgi, pėdutės paraudę, įvairiose kūno vietose matomi seni randai; 1 prancūzų buldogo ausų kraštai su šašais, ryški šnervių stenozė, nagai peraugę, kvėpavimo defektas pūlingos išskyros iš apyvarpės; 1 prancūzų buldogo kailis nešvarus, nagai peraugę, nestandartinės spalvos, ausų kraštai su šašais, stipri šnervių stenozė, pėdutės nešvarios, aplipę išmatomis.

2020 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu su priedais (1 t., b. l. 40-42) nustatyta, kad A. P. valdoje buvo rasti 24 mikroschemomis paženklinti šunys, iš kurių 23 šunys neregistruoti GAR, o šuo (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra registruotas GAR E. A. vardu. Iš 17 paslėptų šunų: keturi šunys su mikroschemomis patikrinimo metu buvo rasti gyvenamosiose patalpose, du su mikroschemomis – lauko aptvaruose, o likę 11 šunų buvo neženklinti.

E. A. prašymu (priedai 1 t. b. l. 43-55), jai priklausanti kalytė Vesta (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo grąžinta savininkei.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvūnų klinikinės apžiūros kortelių (1 t., b. l. 56-65) duomenimis nustatyta, iš 10 šiai organizacijai perduotų šunų buvo diagnozuota: gingivitas – 5 šunims, įtariamas periodantitas – 5, ephipora – 5, įtariamas enteritas – 4, konjuktyvitas – 4 ir kt. Atsižvelgiant į gyvūnų būklę, buvo padarytos išvados, kad daugumai perduotų gyvūnų nebuvo laiku suteikta veterinarinė pagalba ir tinkama priežiūra, dėl ko gyvūnai galimai patyrė ilgalaikes kančias ir buvo suluošinti. Visiems gyvūnams buvo paskirti medikamentai, vienam šuniui – reikalinga chirurginė intervencija.

2020 m. spalio 15 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)” pateikta informacija – išrašais iš ligos istorijų (1 t. b. l. 66-104), nuotraukomis fotografuotomis atliekant šunų klinikinę apžiūrą veterinarijos gydyklose (1 t. b. l. 105-117) nustatyta, kad 2020 m. spalio 10 ir 11 d. buvo įvertinta 20 šunų, perduotų šiai organizacijai, sveikatos būklė. Vienas prancūzų buldogas (Ričis) buvo sunkios būklės, diagnozuota diarėja, stipriai viduriuoja krauju, atsisako maisto ir vandens, sunkiai vaikšto, netekęs svorio, dehidratacijos pozymiai, jam besituštinant – iškrenta tiesioji žarna, stiprus tiesiosios žarnos išsiplėtimas. Prancūzų buldogas (Puncikas) buvo laikomas katino bokse, jis stipriai netekęs svorio, dehidratacijos požymiai, tuštinasi krauju, nemoka sukramtyti maisto, rentgenogramoje matosi skysčiai pilvo ertmėje. Kitų šuniukų būklė sąlyginai nebloga, nustatyti pakitimai susiję su netinkama priežiūra, kai kurie šunys viduriuoja, išmatose rasti kirminų kiaušinėliai.

2020 m. spalio 13 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 107 (1 t., b. l. 104) duomenimis nustatyta, kad vienas kelių dienų amžiaus šuniukas nugaišo 2020 m. spalio 13 d. dėl ūmaus plaučių uždegimo.

2020 m. lapkričio 3 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 113 (2 t., b. l. 118) duomenimis nustatyta, kad kelių dienų amžiaus šuniukas nugaišo dėl išsivysčiusios plaučių emfizemos ir hiperemijos.

2020 m. lapkričio 24 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 2-20/12773 P1-6 (2 t., b. l. 114) duomenimis nustatyta, kad 6 šuniukai neišgyveno po Cezario operacijos, nustatyti patologiniai anatominiai pokyčiai (kraujo apytakos sutrikimas, vidaus organų funkcijų nepakankamumas).

A. S. prašymu su priedais (1 t., b. l. 118-131) nustatyta, kad 4 mikroschemomis paženklinti šunys priklausė A. S., kuriuos jis buvo palikęs laikinai globai prašo grąžinti.

Byloje yra Gyvūnų apskaitos žurnalo duomenys (2 t., b. l. 1-7), kurie buvo pateikti 2020 m., spalio 21 d., t. y. praėjus 12 dienų po patikrinimo, todėl nėra galimybės nustatyti ar visi šie įrašai buvo padaryti iki patikrinimo dienos. Šiame žurnale nurodytas įgytas tik 21 šuo, kai vietoje rasti net 55 šunys, bet to nurodyti šunys, kurie valdoje nebuvo rasti.

2020 m. spalio 27 d. išrašo iš ligos istorijos duomenimis (2 t., b. l. 24) nustatyta, kad kalytei Braškei prasidėjo gimdymas, darytas Cezario pjūvis, pavyko atgaivinti 2 šuniukus, o vieno atgaivinti nepavyko, nes turėjo patologinį apsigimimą – anasarką (viso kūno edema).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama A. P. patikrinimo metu laikė 55 šunis. Iš į bylą pateiktų nuotraukų ir patikrinimo akto nustatyta, kad laikomi šunys laikomi jiems kenksmingomis sąlygomis, ką patvirtina ir aukščiau nurodytos veterinarijos gydytojų bei specialistų išvados. Gyvūnų globos organizacijoms buvo perduoti 38 šunys, tačiau iki šiol nėra žinoma, kam buvo perduoti likę 17 šunų ir kokia jų sveikatos būklė. A. P. paaiškinimai, kad valdoje buvo tik 38 šunys yra paneigti bylos duomenimis bei AN protokolą surašiusios institucijos atstovės paaiškinimai teismo posėdyje, kad patikrinimo metu inspektoriams kiekvienas šuo buvo pateikiamas ir tikrinamas atskirai. Be to 2020 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 40-42) nustatyta, kad iš 17 paslėptų šunų: keturi šunys su mikroschemomis patikrinimo metu buvo rasti gyvenamosiose patalpose, du su mikroschemomis – lauko aptvaruose, o likę 11 šunų buvo neženklinti, kas patvirtina, kad dalis dingusių šunų buvo su mikroschemomis, kurios nustatytos būtent patikrinimo metu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylos nagrinėjimo metu pateikė paaiškinimus (3 t., b. l. 1-5), kuriuose nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvūno klinikinės apžiūros kortelėje J01 nurodytas šuo pas ją buvo laikomas tik nuo 2020 m. spalio 7 d., gautas laikinai priežiūrai. Tačiau paskutiniai duomenys apie galimai šio augintinio gydymą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje (nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d.; 3 t., b. l. 14). Be to pažymėtina, kad šis šuo pažymoje nebuvo identifikuotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent šio augintinio atžvilgiu buvo atliekamas gydymas. Taip pat nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl šio gyvūno gydymo vizitui buvo tartasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos gydytoja (3 t., b. l. 15).

Kiti A. P. paaiškinimuose nurodyti argumentai, kad šunų sveikatos būklės pakitimus galėjo sukelti stresas, kai augintiniai buvo paimti iš savininkės, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvus vertinimas. Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad patikrinimo metu šeši šunys buvo grąžinti šeimininkams, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad A. P., nežiūrint į tai, kad turėjo gana didelį skaičių gyvūnų, šiuos gyvūnus buvo prisiėmusi laikinai globai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę teismas pažymi, kad neturint tinkamų gyvūnams laikyti sąlygų, be to neplanuotai padidėjus asmeninių augintinių skaičiui, A. P. neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo priimti papildomus gyvūnus laikinai globai, neįvertinusi savo galimybių.

A. P. paaiškinimas, kad dauguma veterinarinių išrašų neatitinka tikrovės, yra grindžiamas subjektyvia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone ir išvadomis ir konkrečiu atveju nėra pagrindo netikėti specialistų – veterinarijos gydytojų pirminės gyvūnų apžiūros duomenimis.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju J. Š. pateikė 2021 m, sausio 11 d. Specialisto išvadą 3 t., b. l. 76-90), kurioje įvertinęs paimtų gyvūnų klinikinės apžiūros kortelių, išrašų iš ligos istorijų duomenis, gyvūnų savininko ir veterinarijos gydytojų žodinius paaiškinimus, padarė išvadą visų paimtų gyvūnų atžvilgiu, kad nėra jokių požymių, jog gyvūnų savininkas pažeidė Įstatymo 2 dalies 2 ir 17 punktų reikalavimus. Vieno gyvūno atžvilgiu (prancūzų buldogė Musė) susilaikė išsakyti nuomonę dėl dešinės akies gydymo. Vertinant šio liudytojo parodymus ir jo išvados duomenis, kurie yra prieštaringi byloje pateiktiems visų paimtų gyvūnų pirminės veterinarinės apžiūros duomenims bei kitų liudytojų parodymams (1 t., b. l. 32-117), teismas daro išvadą, kad šiuo atveju paimtų gyvūnų sveikatos būklę ir galimų sveikatos sutrikimų priežastis objektyviau nustatė veterinarijos gydytojai ir specialistai, kurie asmeniškai apžiūrėjo ir įvertino gyvūnus, nustatė jiems diagnozes. Tai patvirtina ir liudytojų, kurie nesiejami su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu asmeniniais santykiais, parodymai. Be to specialisto buvo vertinami tik pirminių apžiūrų duomenys, neįvertinus gyvūnų vėlesnės būklės. Be to kelia abejonių ir ta aplinkybė, kad išvada buvo daroma papildomai A. P. pateikus augintinių fotonuotraukas, darytas 2020 m. spalio 9 d., nes iš padarytų fotonuotraukų nėra galimybės identifikuoti gyvūnų (3 t., b. l. 6-11, 16, 17, 21-37).

Liudytoja I. P. patvirtino, kad dauguma gyvūnų, kurie yra gydomi klinikose turi parazitų, dėl ko kyla žarnyno infekcijos, būklės yra įsisenėjusios. Gyvūnų kojų skausmai, organų pakitimai atsirado per ilgą laikotarpį, o nepriežiūra ir veterinarinės pagalbos nesuteikimas tik pablogino ir taip sudėtingą būklę. Didžiajai daliai šunų buvo paskirtas medikamentinis tyrimas. Dviejų savaičių patelė buvo liudytojos asmeniškai prižiūrima, buvo skirtas intensyvus gydymas, tačiau po dviejų valandų miego ji nugaišo. Ji buvo atskirta nuo mamos, nes mama buvo nemaitinama ir neturėjo pieno.

Liudytojos V. V. (veterinarijos gydytoja) paaiškinimais nustatyta, kad 7 L. paimtiems gyvūnams buvo nustatyti apleidimo požymiai, pas visus buvo nustatyti labai dideli nagai, nustatyti ausų uždegimai, rasti navikai, visi šunys buvo apsividuriavę. Pas vieną Prancūzų buldogo patelę buvo nustatyti ausų polipai, užaugo ausų landos dėl ko ji tapo kurčia. Pas bulterjerą ant padų buvo sustorėjęs apsauginis sluoksnis, kas rodo, kad gyvūnas nevaikšto jokiais paviršiais. Pas šį šunį taip pat prie lytinių organų buvo rastas 6 centimetrų diametro kabantis navikas. Jeigu šuo prižiūrimas, maitinamas ir vedžiojamas, neįmanoma nepastebėti peraugusių nagų. Pirštelių ir letenėlių padėtis pas šunis byloja apie jų ilgą laikymą ant grotelių. Liudytojos nuomone, jeigu šunų lėtiniai susirgimai nebūtų gydomi laiku, šuns gyvybei ir suluošinimui būtų grėsęs pavojus. Šiuo atveju buvo suluošinta apkurtusio Prancūzų buldogo sveikata.

Liudytojos J. G. parodymais nustatyta, apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotų 10 prancūzų buldogų, penkiems šunims buvo nustatytas gengivitas, penkiems nustatytas periodantitas, penkiems šunims – enteritas, aštuoniems šunims – epifora, keturiems šunims – kondioritas, vienam šuniui – kriptorchizmas. Medicininė pagalba buvo būtina: šuningai patelei, ausų uždegimą turintiems šunims, viduriuojančiai su kraujais patelei (lėtinė hemuraginė diarėja). J01 ir J04 šunys buvo kritinės būklės ir jų nepaėmus, grėstų žūtis. Gyvūnai buvo ilgą laiką negydyti. Pas vieną šunį ausyje yra visiškas landos nepraeinamumas, šuo iki galo nepasveiks. Dvi patelės šuniavosi, šuniukai gimė su apsigimimais (smegenys išorėje, trys iš keturių atsivestų šuniukų turėjo vilko gomurį), kuriuos lėmė „imbrydingas“ (artima giminystė). Daro prielaidą, kad veisėja veisė genetiškai nepilnaverčius šunis vien dėl to, kad būtų galima išgauti tam tikrą spalvą.

Pažymėtina, kad A. P. savo atsikirtimus iš esmės grindžia medicininių duomenų, patvirtinančių būtinos veterinarinės pagalbos nesuteikimu, paneigimu ir jų analize, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstatuoti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus pakanka bent vieno atvejo, ir nors ne visų iš A. P. paimtų gyvūnų būklė buvo sunki ar patenkinama, tačiau neginčijamai nustatyta, kad daugumai šuniukų buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, kuriuos lėmė ilgalaikė jų nepriežiūra, dvejiems šuniukams veterinarinės pagalbos nesuteikimas laiku lėmė jų apkurtimą arba kitus negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Jau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laiku nesuteikta veterinarinė pagalba bent penkiems šunims: šuo (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) turi ryškių klinikinių ausų infekcijos požymių (krato galvą ir ištinusi dešinė ausis); šuo (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) viduriuoja su krauju; vienas buldogų mišrūnas (neženklintas) – su ryškiais viduriavimo požymiais ir dalinai iškritusia išeinamąja anga; Bulterjero patelė (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) su akių pažeidimais ir tarpvietės srityje matomu augliu; patelė (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) išliesėjusi. Vien šių faktų pakanka konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai (neveikimas) atitiko 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių AN protokole nurodytus kitus pažeidimus, atitinkančius Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15-18 punktų nuostatas. A. P. paaiškinimai, kad veislyne nebuvo jokių narvų ir šunys nebuvo laikomi narvuose, o maitinimo metu buvo atvedami į sudedamus ir sulankstomus aptvarėlius, kur šunys buvo laikomi laikinai maitinimo metu, o po to aptvarai išnešami iš patalpos, kad lauko narvai buvo uždengti PVC plokšte, nebuvo dengiami šiferio lakštais, narvų grindys buvo plastikinės, patalpos dezinfekuojamos, grotuotų voljerų nebuvo ir pan., yra paneigti patikrinimo metu nustatytais duomenis, kuriuos patvirtina tuo pačiu metu darytos fotonuotraukos. Patikrinimo metu padarytose fotonuotraukose aiškiai matyti, kad patalpose esantys gyvūnai buvo laikomi metaliniuose narvuose arba mažuose bosuose (1 t., b. l. 21-25). Šiose fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai paneigia A. P. paaiškinimus, kad gyvūnai įrangoje buvo laikomi tik maitinimo metu, nes narvuose ir boksuose nebuvo maitinimui ir (ar) girdymui skirtų indų. Kaip teismo posėdyje nurodė AN protokolą surašiusios institucijos atstovė D. D. Š., nuo nešvarumų šie narvai buvo prilipę prie grindų, jie buvo apstatyti ir apkrauti įvairiausiu inventoriumi, kas paneigia A. P. ir jos atstovo paaiškinimus, jog po šėrimo narvai buvo sulankstomi ir išnešami. Šias aplinkybes taip pat patvirtina darytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 21-25). Buvo nustatyta, kad 26 šunys buvo laikomi 7 voljeruose, iš kurių dviejuose voljeruose, vietoje slėptuvių ar tam prilyginamų konstrukcijų, buvo naudojami narvai, kurių grindys grotuotos, nebuvo naudojamas joks paklojimas, arba kraikas. Tie narvai tiek iš šonų, tiek iš viršaus buvo uždengti šiferio lakštais. Dalies voljerų tinklas buvo atitrūkęs, dėl ko šunims buvo lengva susižeisti. Lauko voljeruose buvo po vieną indą su vandeniu (1 t., b. l. 16-20). Nors voljerai buvo dideli, tačiau šunims nebuvo užtikrintos sąlygos pasislėpti būdose nuo blogo oro, nes pvz. viename voljere buvo laikomi 4 šunys, kurie pasislėpti galėjo tik viename mažame kelioniniame bokse (1 t., b. l. 18). Tai, kad šunys buvo laikomi narvuose su grotuotomis grindimis, galimai lėmė jų fiziologinės būklės pakitimus, nes kaip nurodė liudytoja V. V., kai kurių gyvūnų galūnių būklė (sustorėjęs apsauginis sluoksnis, ilgi nagai ir kt.) rodo, jog jie galėjo būti ilgą laiką laikomi šiuose narvuose su netinkama grindų danga ir retai vedžiojami. Patikrinimo akte nurodyta, kad vonios kambaryje tamsoje, boksuose laikomi trys šunys, iš kurių Bulterjero patelei skirto bokso aukštis 0,37 m, Mini haskio patelės narvo aukštis 0,45 m, kas sukelia šunims ypatingą kančią.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai Z. M., V. K., A. S., A. R., kurie yra A. P. kaimynai, teigiamai charakterizavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nurodydami, kad ji myli savo augintinius ir tinkamai jais rūpinasi, tačiau pažymėtina, kad šie liudytojai A. P. valdoje lankėsi retai, be to jos namo viduje jie nėra buvę ar buvę seniai ir negalėjo patvirtinti viduje laikomų šunų tinkamų laikymo sąlygų. Be to šių liudytojų nurodytos aplinkybės, kad A. P. valdoje jie matė ne daugiau kaip 5-8 šunis, patvirtina tik tai, kad laikomi šunys (kurių buvo 55, arba ne mažiau kaip 38) buvo retai vedžiojami į lauką. Netgi A. P. artimi giminaičiai sūnus A. S. ir dukra E. A. nurodė, kad atvykę pas mamą jie matė apie 10 šunų (daugiausiai – 20).

Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Šiuo atveju akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens laikomų 55 vnt. gyvūnų laikymo sąlygos neatitiko įstatymo reikalavimų ir Reikalavimų gyvūnų veisėjams, kurių 9 punktas nustato, kad gyvūnų augintinių veisėjas turi laikytis šių Reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams bus suteikiamas ne mažesnis, nei Reikalavimų 1 priede nurodytas, plotas, t. y. atsižvelgiant į gyvūno svorį (iki 10 kg ir iki 20 kg) minimalus grindų plotas gyvenamosiose patalpose –10 ar 15 kv. m. Taip pat A. P. neužtikrino, kad nebūtų varžoma gyvūnų judėjimo laisvė ir gyvūnams nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, byloje surinktus įrodymus ir liudytojų parodymus, sprendžia, jog A. P. atitinkamais savo veiksmais ir (ar) neveikimu, t. y.:

1) tinkamai nesirūpindama, kad augintiniams laiku būtų suteikta būtina veterinarinė pagalba, dėl ko kai kuriems augintiniams buvo konstatuota sunki sveikatos būklė ar įsisenėjusios ligos, kurios sunkiai gydomos, o jų tolesnis negydymas galėjo sąlygoti augintinio žūtį ar dideles kančias (pvz. šuns (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) letenos ištinę, matomas lėtinis, uždegiminis, alerginis procesas, ausų landos pilnai užakusios, ausų kremzlės deformuotos, tikėtina dėl lėtinio ausų uždegimo, abiejuose ausyse matomi seniai susiformavę polipai, uždarantys pilnai ausų landas, akių vokai patinę, matomas pūlingas konjuktyvitas; 1 prancūzų buldogas (neženklintas) sunkiai gali vaikščioti, atsisako maisto ir vandens, labai stipriai viduriuoja krauju, besituštinant šuniui iškrenta tiesioji žarna, kurioje matomos erozijos; kitas prancūzų buldogas (neženklintas) stipriai netekęs svorio, yra dehidratacijos požymių, tuštinasi vien krauju, stiprus bakterinės kilmės uždegimas; šuns (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) gleivinės anemiškos, gyvūnas išliesėjęs, stipri dehidratacija, išretėjęs, nežvilgus kailis, ūmi diarėja su krauju bei gleivėmis ir kt.) pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto („veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina”) reikalavimus;

2) laikydama gyvūnus mažuose narvuose ir kelioniniuose boksuose, kurių plotas: 0,2 m²; 0,25 m²; 0,14 m², o aukštis mažesnis už kai kurių gyvūnų aukštį ties ketera (Bulterjero patelė), taip pat laikydama 55 gyvūnus, neturėdama tam tinkamų tokiam skaičiui gyvūnų laikymo sąlygų, tuo sukeliant gyvūnams ypatingas kančias, lauke laikydama gyvūnus voljeruose, kuriuose yra per mažas būdų ir (ar) slėptuvių skaičius (pvz. vienas boksas keturiems šunims), taip neužtikrindama galimybę gyvūnams pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, narvuose ir boksuose neįrengdama gyvūnams guolių, laikydama gyvūnus narvuose, kuriose grindys grotuotos (8 vnt.), taip sukeldama gyvūnams nepatogumo jausmą ir kančias, laikydama gyvūnus voljeruose, kurių tinklas atitrūkęs su aštriais kraštais bei narvuose, kurie uždengti suskilusiais šiferio lakštais, taip sukeldama gyvūnams pavojų jų sveikatai, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto („gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis”) ir 16 punkto („netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams”) reikalavimus;

3) neužtikrindama pakankamą gyvūnų girdymą, kai narvuose ar boksuose laikomi gyvūnai neturėjo vandens dubenėlių, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto („nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas”) reikalavimus;

5) nesudarydama gyvūnams sąlygų laisvai judėti, neįrengdama jiems guolių, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punkto („poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius”) reikalavimus.

Taigi A. P. įgyvendindama nuosavybės teisę į gyvūnus, nesilaikė anksčiau paminėtų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymų reikalavimų, bei Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymų Nr. B1-508, reikalavimų.

A. P. neabejotinai atlikto veiksmus, kurie sukėlė šunims pavojų jų sveikatai ar gyvybei, t. y. savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas. Todėl A. P. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė kyla už patį nusižengimą, jei jis yra padarytas, nepaisant to, jog nekyla jokių padarinių. AN protokolą surašiusi institucija savo protokole nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiuo atveju pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, t. y. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies („Perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje“) ir 20 straipsnio 4 dalies („Gyvūnų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.“) reikalavimus. Taip pat buvo pažeisti Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai gyvūnų veisėjams) 8 punkto („Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta (toliau – veisimo vieta) turi būti patvirtinta vadovaujantis Tvarkos aprašu“) ir 57 punkto („Siekiant užtikrinti įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių atsekamumą, gyvūnų augintinių veisėjai turi tvarkyti gyvūnų augintinių apskaitą“).

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. P. tikrintojams nepateikė privalomų įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų, dokumentų bei priemonių, patvirtinančių plovimą, dezinfekavimą, nepateikti dokumentų, įrodančių 40 šunų vakcinaciją nuo pasiutligės. Nustatyta, kad A. P. vykdoma veikla, neturi teisinio pagrindo, nes šiai registruotai veisėjai, nebuvo suteiktas (71- verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos) veterinarinio patvirtinimo numeris, o laikytoja laikė šunis įrangoje ir lauko voljeruose bei ženkliai didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi savo veiklos aprašyme (1 t., b. l. 13).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje pripažino, padariusi ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, bet paaiškino, kad patikrinimo metu ji negalėjo pateikti dokumentų, nes nebuvo perspėta, kad reikės juos pateikti. Pripažino, kad ne visi šuniukai turėjo dokumentus.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tikrintojams buvo pateikti atitinkami dokumentai, patvirtinantys gyvūnų apskaitą ir vakcinaciją. Patikrinimo akte nurodyta, kad buvo pateikti 11 šunų vakcinavimą nuo pasiutligės patvirtinantys dokumentai, kiti nepateikti. Akte taip pat nurodyta, kad nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad veisėja tvarko privalomus įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų gyvūnų apskaitos duomenis, kad veisėja planuoja gyvūnų sukergimo laiką, nepatekti duomenys apie sukergimo laiką ir pan. (1 t., b. l. 11, 12). Tuo A. P. pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies (”Gyvūnų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės”) reikalavimus.

Pagal 2020 m. spalio 9 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų augintinių registro (toliau – GAR) duomenis A. P. vardu buvo registruoti 24 šunys, iš kurių tik vienas šuo (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)), rastas laikymo vietoje. Kitų 23 šunų laikymo vietoje nerasta (savininko teigimu jie parduoti). Gyvūnų augintinių apskaitos dokumentai patikrinimo metu nebuvo pateikti, tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 57 punkto („Siekiant užtikrinti įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių atsekamumą, gyvūnų augintinių veisėjai turi tvarkyti gyvūnų augintinių apskaitą”) reikalavimus.

Tikrinant valdoje laikomų šunų registraciją ir atliekant jų skenavimą, rasti mikroschemomis suženklinti 23 šunys, mikroschemų numeriai: (duomenys neskelbtini), kurie GAR buvo neregistruoti A. P. vardu, taip pat buvo nustatyta, kad valdoje buvo laikomas 31 šuo neženklintas ir neregistruotas GAR. Patikrinimo metu gyvūnų augintinių apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, tuo A. P. pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Nustatyta, kad A. P., kaip registruotai veisėjai, buvo suteiktas registracijos Nr. LT-77-46-009, kuris jai suteikė teisę laikyti ir veisti šunis gyvenamosiose patalpose, nenaudojant laikymui jokios įrangos ar lauko voljerų, tačiau kaip jau anksčiau nustatyta, kad A. P. laikė šunis įrangoje ir lauko voljeruose, taip pat laikė ženkliai didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi 2013 m. spalio 21 d. savo veiklos aprašyme, tam neturėdama VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus išduoto Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio (Nr. 71). Tuo ji pažeidė Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 3 punkto reikalavimus ir Reikalavimų gyvūnų veisėjams 8 punkto („verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta [...] turi būti patvirtinta vadovaujantis Tvarkos aprašu“) reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

A. P. administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, dėl nusižengimo pagal ANK 346 straipsnio 18 d. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, taip pat nėra A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę vieno iš nusižengimų atveju ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, jog A. P. skirtinos administracinės nuobaudos – ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda ir ANK 346 straipsnio 18 dalies sankcijoje numatyta bauda, artimesnė sankcijos vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokias baudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrintinos ir A. P. skirtina galutinė subendrinta bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkiausiąjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą prašė taikyti ANK 345 straipsnio 20 dalyje įtvirtintą normą – gyvūnų konfiskavimą.

Vadovaujantis ANK 346 straipsnio 20 dalimi, už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 17, 18 dalyje gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Patikrinimo metu po apžiūros iš A. P. paimti 38 gyvūnai (šunys) buvo perduoti trims gyvūnų globos organizacijoms (20 paimtų šunų buvo perduota VšĮ „(duomenys neskelbtini)”, 8 šunys – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ , 10 šunų – UAB „(duomenys neskelbtini)“). Teismas pažymi, kad už administracinio nusižengimo padarymą taikomos administracinio poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjamu atveju spręsdamas administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog A. P. prisipažino dėl vieno administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymo, į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir į tai, jog administracine tvarka per trijų metų laikotarpį nebausta, 2017 m. gruodžio 18 d. baustumas pagal administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 1 dalį – įspėjimas, išnykęs, (2 t., b. l. 8-14), bei į tai, kad A. P. ganą ilgą laiką užsiėmė šunų auginimu ir priežiūra, iki 2020 m. buvo registruota gyvūnų augintinių veisėja, duomenų, kad A. P. iki 2020 m. spalio 9 d. būtų buvusi įspėta ar bausta dėl netinkamo gyvūnų laikymo ar priežiūros, byloje nėra. Be to, tiek asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimais teismo posėdžio metu, tiek į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad A. P., atsižvelgdama į gyvūnų laikymo sąlygų ir įstatymo pažeidimus padarė išvadas, įsipareigojo užtikrinti jiems tinkamas laikymo sąlygas, surado tinkamas patalpas gyvūnams laikyti, jos sūnui, A. S., išnuomojus konteinerius A. P. šunų laikymui, įsigijo gyvūnams kilimėlius ( 2 t., b. l. 84-107). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes tikėtina, jog dėl šių pažeidimų padarymo A. P. savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai prižiūrint savo turimus gyvūnus (šunis), todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju A. P. priklausantys gyvūnai (šunys), nekonfiskuotini.

Gyvūnai (šunys), paimti ir perduoti laikinai globai: VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 20 šunų (vienas nugaišo), UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 10 šunų, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 8 šunys, nutarimui įsiteisėjus, grąžintini A. P..

Gyvūnų apsauga nuo žiauraus elgesio ir kankinimo turi viešojo intereso elementą, taip pat yra būtina užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą. A. P. išaiškintina, kad jai ir toliau netinkamai prižiūrint šunis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio šunų paėmimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą - 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą, be gyvūnų konfiskavimo.

A. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą - 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti A. P. galutinę subendrintą nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą be gyvūnų konfiskavimo.

Nutarimui įsiteisėjus, gyvūnus (šunis), paimtus ir perduotus laikinai globai, grąžinti A. P..

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas: 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atitinkamoje banko įstaigoje pasirinktinai, įmokos kodas: 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: (duomenys neskelbtini).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.