Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui K. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai. Papildomai ieškovė pareiškė, kad netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku ir ateityje neketina drausti atsakovui bendrauti su vaiku, jei jis išreikš tokį norą, todėl nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nėra būtinybės.

Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-04-05 išvadoje Nr. A104-1360/17 (2.13.2.6-AD15) nurodyta, jog abu tėvai tinkamai rūpinasi sūnumi, užtikrina jo teises ir interesus augti saugioje, jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kreiptis į teismą dėl vaiko (vaikų) gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvas ir motina gyvena skyrium ir tarp jų kyla ginčas, su kuriuo iš jų turi gyventi vaikas (vaikai), gali vaiko tėvas (motina), taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.163 str. 1, 2 d., 3.174 str. 1 d.). Kitiems asmenims įstatymas tokios teisės nenumato.

Nustatyta, kad ieškovei G. S. ir atsakovui K. A. ne santuokoje gimė sūnus A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat neprieštarauja reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečio A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustato su jos motina, ieškove G. S..

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsižvelgiant į vaiko amžių didžiąją dalį jo išlaikymo išlaidų sudaro išlaidos sauskelnėms, mišinukams, papildams, rūbeliams. Vaikas yra sveikas, specialių poreikių neturi.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti.

Nustatyta, jog šalys, nebūdamos santuokoje, susilaukė sūnaus A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, kuri sudaro tinkamas sąlygas vaikui augti. Mažametis A. A. yra sveikas, specialių poreikių neturi, dėl savo amžiaus vaikų darželio dar nelanko, yra prižiūrimas motinos. Bylos duomenimis, ieškovė G. S. nuo 2017-01-01 iki 2019-05-16 yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, jai mokama vidutiniškai 162,77 Eur motinystės išmoka. Iki vaiko priežiūros atostogų ieškovė dirbo UAB „Togri“ virtuvės darbuotoja, gaudavo apie 400 Eur darbo užmokestį. Ieškovė yra darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, yra vidurinio išsilavinimo, ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir/ar privalomo registruoti kilnojamojo turto, kreditų ieškovė neturi, turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, šiuo metu gyvena giminaičiams priklausančiame bute, materialiai padeda močiutė. Bylos duomenimis, atsakovas oficialiai niekur nedirba, yra sveikas, darbingo, jauno amžiaus, turi vieną nepilnametį vaiką, atsakovo vardu nekilnojamojo ir/ar privalomo registruoti kilnojamojo turto nėra. Ieškovės teigimu, atsakovas neįgalumo neturi, yra vidurinio išsilavinimo, turi daug neišmokėtų greitųjų kreditų.

Įvertinus byloje esančius įrodymus matyti, jog ieškovės gaunamos pajamos yra minimalios, jų nepakanka pilnai išlaikyti save ir nepilnametį vaiką, tuo tarpu oficialių duomenų apie atsakovo uždirbamas pajamas nėra. Atsižvelgiant į tai, jog abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, taip pat į tai, jog berniukas neturi specialių poreikių, teismas vertina, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 190 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, tačiau rašytiniais įrodymais nepagrindė vaiko išlaikymo išlaidų per mėnesį, nes dėl mažamečio amžiaus jo išlaikymo išlaidas šiuo metu sudaro išlaidos sauskelnėms, mišinukams, rūbeliams, papildams. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti vieną savo nepilnametį vaiką, kuris neturi specialių poreikių), todėl teismas pilnai tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 190 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2017-03-03, iki vaiko pilnametystės.

Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą viso 1900 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo nuo sūnaus gimimo. Vieną kartą yra davęs 20 Eur ir kelis kartus nupirkęs sauskelnių. Skaičiuojant, kad vaiko minimalūs poreikiai yra ne mažiau kaip 190 Eur vienam mėnesiui atsakovas per nurodytą laiką, t.y. nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2017 m. kovo mėn. vaiko išlaikymui turėjo skirti 1900 Eur, tačiau per šį laikotarpį atsakovas teprisidėjo prie išlaikymo 20 Eur suma. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų vykdė tinkamai, t.y. periodiškai, kiekvieną mėnesį nuo sūnaus gimimo skyrė tam tikrą pinigų sumą nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Todėl darytina išvada, kad atsakovas ieškovės nurodytais laikotarpiais tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui viso 1900 Eur.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, nes ji nedaro kliūčių atsakovui bendrauti su sūnumi, jei tik jis tokį norą išreiškia. Atsakovas taip pat nekėlė tokio reikalavimo, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai (93 proc.). Ieškovei šioje byloje teikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, o nuo reikalavimų, susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio įmokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Į bylą pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios viso sudaro 175,42 Eur. Patenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 175,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 99 str.) ir 125 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. 2017-03-03) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė G. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2016-05-16, įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2017 m. kovo mėn., viso 1900 Eur.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 125 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo K. A., a.k. (duomenys neskelbtini)į valstybės biudžetą 175,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017-06-09 nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.