Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjui M. B., pareiškėjų atstovei advokatei D. R., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui K. C., nedalyvaujant pareiškėjui E. B., suinteresuotam asmeniui A. O. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų M. B., E. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. O. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų M. B. ir E. B. tėvas Z. B., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas mirė būdamas santuokoje su sutuoktine A. O. B.). Z. B. turėjo 2 vaikus: pareiškėjus M. B. ir E. B.. Po tėvo mirties pareiškėjai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinę, kad dėl palikimo priėmimo gali kreiptis tik jų tėvo sutuoktinė, be to, pareiškėjams nebuvo žinoma, kad tėvui priklausė nekilnojamasis turtas. Todėl prašo teismo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Pareiškėjas M. B. teismo posėdyje patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškindamas, kad apie po tėvo mirties likusią žemę sužinojo praėjus trims mėnesiams ir vienai9 savaitei po tėvo mirties, iškart ėmėsi veiksmų palikimui priimti. Savaitės eigoje kreipėsi į notarą, gavęs informacijos apie palikimo priėmimo galimybes, iškart kreipėsi į advokatę dėl kreipimosi į teismą terminui atnaujinti. Terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Manė, kad tėvo palikimą priims sutuoktinė, kuri palikimo nepriėmė ir sutinka, jog mirusio sutuoktinio palikimą priimtų jo sūnūs. Priežastis, dėl kurios praleistas terminas, yra ir jų teisinių žinių stoka, nežinojimas. Prašo tenkinti pareiškimą.

Pareiškėjas E. B. į teismo posėdį neatvyko, pagal teismui pateiktą informaciją pareiškėjas negali dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos. Byla nagrinėtina nedalyvaujant šiam pareiškėjui teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl termino atnaujinimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai, kaip palikėjo įpėdiniai, yra praleidę trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjai M. B. ir E. B. yra Z. B. sūnūs. Z. B. mirė (duomenys neskelbtini), mirė būdamas santuokoje su suinteresuotu asmeniu A. O. B.. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro 2024-12-16 pažymoje Nr. S-77 nurodyta, kad šiame notarų biure nėra užvesta paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) mirusio Z. B. turtą. Pareiškėjų ir jų advokatės D. R. teisinių paslaugų teikimo sutartis sudaryta 2024-12-17. Pareiškimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas 2025-01-21. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad Z. B. nuosavybės teise priklauso 23531/47062 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo A. O. B. nepateikė teismui duomenų, jog ji taip pat pretenduoja į mirusiojo palikimą. Nagrinėjamu atveju terminas priimti palikimą po Z. B. mirties suėjo (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėjai, nei mirusiojo sutuoktinė iki minėto laiko į notarą dėl tėvo/ sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjai pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateikė 2025-01-21, t. y. terminą praleido beveik 3 mėnesius.

Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai elgėsi aktyviai – būdami įsitikinę, kad kreiptis dėl palikimo gali tik tėvo sutuoktinė ir nežinodami, jog tėvas mirties dienai turėjo nekilnojamojo ar kitokio turto, tačiau tik sužinoję apie tėvo turimą turtą, kad ir mirusiojo vaikai turi teisę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, jie nedelsdami kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti pareiškėjų veiksmai ir išvados yra pakankami spręsti, kad pareiškėjai turėjo valią priimti tėvo palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų palikimo faktui išsiaiškinti ir tik nepakankama informacija ir teisinių žinių trūkumas sąlygojo jų sprendimą įstatymo nustatytu terminu nesikreipti į notarą. Taigi, egzistavo pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą ir jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Be to, laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, laikytinas praleistu nežymiai. Notarės pažyma patvirtina, kad po Z. B. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 13). Palikimo nėra priėmusi ir valstybė. Taigi, tenkinus pareiškimą, jokio kito įpėdinio interesai nebūtų pažeisti, juo labiau, kad mirusiojo sutuoktinė nurodė, jog atnaujinus terminą palikimui priimti, ji neprieštarautų, kad palikimą priimtų jos mirusio sutuoktinio vaikai.

Teismas, spręsdamas, ar remiantis šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų argumentus dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, t. y. jog jie terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido dėl įsitikinimo, kad tik sutuoktinė gali paveldėti jų tėvo turtą ir tai, kad tėvas jokio turto, kurį reikia priimti, nepaliko, taip pat į pareiškėjų aktyvius veiksmus, jog jie, sužinoję apie jų teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo ir apie tėvo paliktą nekilnojamąjį turtą, nedelsiant ėmėsi veiksmų palikimui priimti, kreipėsi į notarą, sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate, inicijavo teisminį procesą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų veiksmuose teismas neįžvelgia aplaidumo, sąmoningo vilkinimo palikimui priimti, todėl sprendžia, jog byloje nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578, 580-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.