- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-26
- Bylos Nr.
- e2-3432-649/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00345-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- E. L., A. G.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilmai Ribakovienei, atsakovei E. L., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovei R. U., nedalyvaujant atsakovui A. G.,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. L. ir A. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią E. L. jos dukters I. G. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. G. jo dukters I. G. atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnametei I. G. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) paskirti (duomenys neskelbtini) nepilnametės I. G. gaunamų lėšų turto administratoriumi.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. G. tėvai yra atsakovai. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi tenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti I. G. iš jos tėvų. Kupiškio rajono savivaldybės mero 2024 m. sausio 10 d. potvarkiu Nr. MV-4 I. G. nustatyta laikina rūpyba ir vaiko rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini).
3. Paaiškina, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai, priimdami sprendimą paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų, nustatė, kad E. L. atsisako toliau rūpintis savo vaiku, kadangi vaiko elgesys yra nevaldomas, mama negali susitvarkyti, pats vaikas atsisakė su mama gyventi. E. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš I. G., tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra 2024 m. kovo 4 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos požymių. Ieškovui žinoma atsakovės šeima, kurioje iki 2021 m. rugsėjo augo I. G.. Nuo 2019 metų spalio mėnesio fiksuota 14 vaiko teisių pažeidimų I. G. atžvilgiu ir pagrindinės vaiko teisių pažeidimų priežastys yra dėl nesaikingo motinos alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros, smurto artimojoje aplinkoje. I. G. nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio gyveno pas savo tėvą atsakovą, pas mamą atvykdavo pasisvečiuoti. I. svečiuojantis pas mamą 2023 m. spalio 15 d. Tarnybos skyrius gavo pranešimą (Nr. 7VTP-2754), kad mama E. L. smurtavo prieš dukrą I. G.. E. L. rasta neblaivi (nustatytas 1,43 prom. girtumas), kartu su ja buvo kiti jos nepilnamečiai vaikai. I. G. laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini), kitiems E. L. vaikams nustatytas apsaugos poreikis ir taikyta laikina priežiūra vaikų gyvenamojoje vietoje su emociniais ryšiais susijusiu asmeniu T. L. (E. L. sutuoktiniu). 2023 m. gruodžio 19 d. E. L. šeimai sudarytas pagalbos planas. Skyrius 2024 m. vasario 20 d. gavo VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro motyvuotą siūlymą, kuriame nurodoma, kad visos įmanomos pagalbos priemonės E. L. dėl bendravimo su dukra I. G. išnaudotos ir buvo neveiksmingos. Nustačius I. G. laikinąją globą, vaikas Skyriaus specialistų buvo lankomas globos vietoje (2024 m. sausio 16 d. lankymosi metu mergaitė teigė, kad su mama nepalaiko jokių ryšių, ji jai neskambina, nelanko, ji pati irgi nenori su ja bendrauti). 2024 m. vasario 20 d. yra pateiktas E. L. paaiškinimas, kad kuriame, ji atsisako, kad I. grįžtų gyventi į jos šeimą, nes yra agresyvi ir kelia pavojų kitų šeimos narių sveikatai. Ji sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia jos dukters atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai, priimdami sprendimą paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų nustatė, kad A. G. atsisako toliau rūpintis savo vaiku, kadangi vaiko elgesys yra nevaldomas, negali susitvarkyti, pats vaikas atsisakė su tėvu gyventi. A. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką. Turimais duomenimis Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai A. G. pripažino kaltu dėl smurto prieš savo nepilnametę dukterį I., jam paskirta bausmė – viešieji darbai. Po vaiko paėmimo Skyrius kreipėsi dėl mobilios komandos darbo su atsakovu, tačiau jis atsisakė priimti mobilios komandos pagalbą. A. G. šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Atvejo vadybos posėdžio metu nustatyta, kad lankyti pozityvios tėvystės mokymus A. G. kategoriškai atsisakė, motyvuodamas darbiniu užimtumu ir lankymąsi į probacijos tarnybą, žadėjo pagal galimybes teikti išlaikymą, nepakeitė nuomonės, atsisako, kad vaikas grįžtų į šeimą, nes mano, kad negebėtų užtikrinti vaikui emocinio saugumo ir negalėtų ateityje taikyti vaikui auklėjimo priemonių, negalėjo priversti I. eiti į mokyklą, priversti ją susitvarkyti kambarį, nusiprausti mano, kad vaikui geriau augti vaikų globos namuose. 2023 m. vasario 14 d. buvo išklausyta I. G. nuomonė. Ji nurodė, kad grįžti pas tėvą nenori, nebent pasisvečiuoti per atostogas, su tėčiu pasikalba telefonu, bet trumpai, o daugiau bendrauja su tėčio drauge R.. I. nori likti gyventi (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovas pažymi, kad šiai dienai nei vienas iš I. G. įstatyminių atstovų negali ir nesutinka tinkamai pasirūpinti savo vaiku, vykdyti savo tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, užtikrinti jam saugią aplinką, užtikrinti vaiko tinkamą sveikatos priežiūrą ir ugdymosi procesą. Abu atsakovai atsisako toliau vykdyti savo tėvų pareigas, I. atsisako gyventi su tėvais, vaikų globos namuose jaučiasi saugi, viskuo aprūpinta, tėvai neturi atsakomybės ir motyvacijos, kad vaikas galėtų augti šeimoje, todėl yra pagrindas E. L. ir A. G. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų dukters I. G. atžvilgiu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu atsakovas A. G. su ieškiniu sutiko bei prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Vilma Ribakovienė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu atsakovė E. L. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka pilna apimtimi. Nurodė, kad kai I. G. gyveno su ja, tai negalėjo susitvarkyti. Dukrai, būnant globos namuose, nei lanko, nei skambina. Išlaikymą moka kai gali. Pati dabar nedirba, šeima pragyvena iš vaikų socialinių išmokų ir iš vyro darbo užmokesčio, kai dirba. Neturi galimybių susigrąžinti I. į šeima, nes ji neprognozuojama.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė R. U. su ieškiniu sutiko, prašė tenkinti. Paaiškino, kad į I. į globos namus atvyko 2023 m. lapkričio 27 d. Mergaitė jaučiasi gerai, sutrikimų nepastebėta, valgo gerai, skundų, kad jai kažkas nepatinka, nenurodo, gyvena kambaryje viena. Vaikų globos namuose kiekvieną mėnesį lankosi pas psichiatrę, nuolat koreguojami vaistai ir taikomas medikamentinis gydymas. Panašu, kad gyvenant namuose, vaistų nevartojo. Nuo 2024 m. I. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 9 klasę. Merginai nustatytas autizmas ir tai buvo pagrindinė problema, dėl ko negalėjo būti mokykloje. Nustatyta individualizuota mokymusi programa. Globos namuose I. pykčio priepuolių nepasitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad vaiko I. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai E. L. ir A. G.. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi tenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti I. G. iš jos tėvų. Kupiškio rajono savivaldybės mero 2024 m. sausio 10 d. potvarkiu Nr. MV-4 I. G. nustatyta laikina rūpyba ir vaiko rūpintoju paskirtas (duomenys neskelbtini). Teismas, 2023 m. gruodžio 21 d. priimdamas sprendimą paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų civilinėje byloje Nr. eS2-11933-649/2023, nustatė, kad E. L. atsisako toliau rūpintis savo vaiku, kadangi vaiko elgesys yra nevaldomas, mama negali susitvarkyti, o A. G. taip pat atsisako toliau rūpintis savo vaiku, kadangi vaiko elgesys yra nevaldomas, negali susitvarkyti, pats vaikas gyventi su tėvais atsisako. Atsakovų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš I. G.. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra 2024 m. kovo 4 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu, nesant nusikalstamos veikos požymių, o Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai A. G. pripažino kaltu dėl smurto prieš savo nepilnametę dukterį I.. Skyriui žinoma atsakovės šeima, kurioje iki 2021 m. rugsėjo augo I. G.. Nuo 2019 metų spalio mėnesio atsakovės šeimoje fiksuota 14 vaiko teisių pažeidimų I. G. atžvilgiu. Pagrindinės vaiko teisių pažeidimų priežastys dėl nesaikingo atsakovės alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros, smurto artimojoje aplinkoje. I. G. nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio gyveno pas savo tėvą A. G., pas mamą atvykdavo pasisvečiuoti. Skyrius 2024 m. vasario 20 d. gavo VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro motyvuotą siūlymą Nr. MS-1, kuriame nurodoma, kad visos įmanomos pagalbos priemonės E. L. dėl bendravimo su dukra I. G. išnaudotos ir buvo neveiksmingos. Nustačius I. G. laikinąją globą, vaikas Skyriaus specialistų buvo lankomas globos vietoje. 2024 m. sausio 16 d. lankymosi metu mergaitė teigė, kad su mama nepalaiko jokių ryšių, ji jai neskambina, nelanko, vaikas pats irgi nenori su ja bendrauti. 2024 m. vasario 20 d. yra gautas E. L. paaiškinimas, kuriame ji atsisako, kad I. grįžtų gyventi į jos šeimą, nes yra agresyvi ir kelia pavojų kitų šeimos narių sveikatai bei sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia jos dukters atžvilgiu. Atsakovo šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. 2023 m. gruodžio 29 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, iškelti tikslai ir uždaviniai esamai problemai spręsti, kuriuo metu atsakovas lankyti pozityvios tėvystės mokymus kategoriškai atsisakė, motyvuodamas darbiniu užimtumu ir lankymuisi probacijos tarnyboje, į I. sąskaitą buvo pervedąs 136 Eur vaiko pinigus ir 30 Eur smulkioms išlaidoms, žadėjo pagal galimybes teikti išlaikymą, taip pat atsakovas nepakeitė nuomonės, kad atsisako, jog vaikas grįžtų į šeimą, nes mano, kad negebėtų užtikrinti vaikui emocinio saugumo ir negalėtų ateityje taikyti vaikui auklėjimo priemonių. 2023 m. vasario 14 d. buvo išklausyta I. G. nuomonė. Ji nurodė, kad grįžti pas tėvą nenori, nebent pasisvečiuoti per atostogas. Su tėčiu pasikalba telefonu, bet trumpai, o daugiau bendrauja su tėčio drauge R.. I. nori likti gyventi vaikų globos namuose.
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
11. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).
12. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
13. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
14. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai savo vaiku I. G. tinkamai nesirūpina, atsisako susigrąžinti vaiką į šeimą, atsakovė E. L. visai su vaiku nebendrauja, nepalaiko ryšio, o atsakovas A. G., nors ir bendrauja su I., tačiau minimaliai, be to, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis baudžiamasis įsakymas dėl smurto prieš savo vaiką I. G.. Manytina, kad toks atsakovų elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas tėvų pareigų įgyvendinimas. Tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Vaikams kasdieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais.
15. Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas konstatuoja, kad nepilnamečio vaiko I. G. teisės ir interesai iš tiesų buvo pažeisti, kadangi atsakovai nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių bei pareigų, nesirūpina vaiku, nebendrauja su vaiku, atsisako vykdyti savo tėvų pareigas, todėl, nesant objektyvių duomenų, jog situacija galėtų pasikeisti, atsakovų tėvų valdžia nepilnamečio vaiko I. G. atžvilgiu ribotina neterminuotai (CK 3.3 straipsnio 3 dalis).
16. Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo.
17. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaiką nuo jų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnametei I. G. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
19. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtino E. L. ir A. G. taikos sutartį, pagal kurią E. L. įsipareigojo mokėti I. G. išlaikymui po 63,34 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės atsižvelgiant į infliaciją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis E. L. niekur nedirba, be to namuose dar augina 6 nepilnamečius vaikus, kaip teigia pati atsakovė, pagrindinės šeimos pajamos yra socialinės išmokos ir išmokos už vaikus. Tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba pas G. J. vykdantį individualią žemės ūkio veiklą. Taip pat atsakovui yra mokama vienišo asmens išmoka ir invalidumo pensija. Atsiliepimu atsakovas ieškiniu neprieštaravo, atitinkamai su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo sutiko pilnai.
20. Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas I. G. yra paauglė, lanko ugdymo įstaigą, vaikui yra diagnozuoti sveikatos sutrikimai, vaikas reguliariai vežamas konsultacijoms pas gydytojus, skiriami medikamentai, todėl jai reikalingas jos poreikius atitinkantis materialinis išlaikymas. Atsižvelgus į tai, kad A. G. gauna didesnes pajamas nei E. L., kuri niekur nedirba ir dar augina šešis nepilnamečius vaikus, turi galimybę teikti didesnį išlaikymą savo vaikui, todėl manytina yra pagrindas nukrypti nuo tėvų vaikui skirtino išlaikymo lygiomis dalimis principo ir ieškovo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas pilnai, t. y.: 1) iš atsakovo A. G. priteisiamas išlaikymas dukrai I. G. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) nepilnametės I. G. gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskiriami (duomenys neskelbtini).
21. Sprendimo dalis dėl tėvo (motinos) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
23. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės priteistinos 23,79 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis), o iš atsakovo priteistinos siuntimo atsakovo priteistinos 23,79 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis) ir 27,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
24. Teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos dukros I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo dukros I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., 2024 m. kovo 8 d.) iki vaiko pilnametystės
Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnametės I. G. gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimo dalis dėl motinos bei tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.