Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Vilija Valantienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-205-152/2011

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Akmenės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendžio, kuriuo:

K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. išteisinta nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str.1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. požymių;

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. 222 str. 1 d. 300 str. 1d. požymių.

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str.6 d., 22 str. 1d., 182 str. 2 d. 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje su G. M. tyčia, savo naudai apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės 75732,66 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, o būtent:

2008 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kartu su G. M., žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarę, 2008-04-01 G. M. fiktyviai įdarbino ją į G. M. įmonės „Saulėtekis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), marketingo vadybininkės pareigas ir 2008-04-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad, ji, nuo 2008-04-01 priimta į darbą G. M. įmonę „Saulėtekis“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po ko, ji, veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-28 kreipėsi į V. S. įmonę, esančią Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo. V. S. įmonės gydytoja išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0116589, kuriuo jai suteikė nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-07-28 iki 2008-11-30. Po ko, ji 2008-10-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą esančią banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2008-10-08 V. S. įmonės gydytojos V. S. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0116589. Po ko, G. M., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriui pateikė 2008-07-01 pranešimą apie G. M. įmonės „Saulėtekis“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-01 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-01 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1 (forma 2-SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 11347,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 3855,71 Lt įmokų. Po ko, ji, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2009-02-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto 2009-02-12 įsakymą Nr. A-145 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriaus specialistė pašalpoms įtarusi, kad draudžiamosios pajamos gautos iš G. M. įmonės „Saulėtekis“ ir E. P. įmonės yra ženkliai padidintos ir buvo įsidarbinta būtent tą ketvirtį, iš kurio bus skaičiuojama pašalpa, todėl 2009-03-05 priėmė sprendimą Nr. SM-59 „Dėl K. Š. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, skaičiuojant draudžiamąsias pajamas iš pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto. Tokiu būdu K. Š., veikdama išankstine tiesiogine tyčia, kartu su G. M., apgaule pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės 75732,66 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ir buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje su E. P. tyčia, savo naudai apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, 2008 metų balandžio mėnesį,:

2008 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kartu su E. P., žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarę, 2008-04-21 E. P. fiktyviai įdarbino ją, sudarant terminuotą darbo sutartį laikotarpiui iš kurio bus skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, į individualią E. P. įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), rinkodaros-vadybos specialistės pareigas ir 2008-04-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad, ji, nuo 2008-04-21 priimta į darbą individualioje E. P. įmonėje ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po ko, ji, veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-28 kreipėsi į V. S. įmonę, esančią Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo. V. S. įmonės gydytoja išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0116589, kuriuo jai suteikė nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-07-28 iki 2008-11-30. Po ko, ji, 2008-10-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą esančią banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2008-10-08 V. S. įmonės gydytojos V. S. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0116589. Po ko, E. P., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą 2008-07-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriui pateikė pranešimą apie individualios E. P. įmonės apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 6142,85 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2087,34 Lt įmokų, 2008-07-14 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1 (forma 2-SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 602,25 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 204,64 Lt įmokų. Po ko, ji, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2009-02-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto 2009-02-12 įsakymą Nr. A-145 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriaus specialistė pašalpoms įtarusi, kad draudžiamosios pajamos gautos iš G. M. įmonės „Saulėtekis“ ir E. P. įmonės yra ženkliai padidintos ir buvo įsidarbinta būtent tą ketvirtį, iš kurio bus skaičiuojama pašalpa, todėl 2009-03-05 priėmė sprendimą Nr. SM-59 „Dėl K. Š. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, skaičiuojant draudžiamąsias pajamas iš pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto. Tokiu būdu K. Š., veikdama išankstine tiesiogine tyčia, kartu su E. P., apgaule pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ir buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

G. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. Š., tyčia, K. Š. naudai apgaulės būdu padėjo pasikėsinti įgyti jai svetimą didelės vertės 75732,66 Lt turtą, t.y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, o būtent:

2008 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kartu su K. Š., žinodamas, kad K. Š. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarę, 2008-04-01 jis fiktyviai įdarbino K. Š., į G. M. įmonės „Saulėtekis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), marketingo vadybininkės pareigas ir 2008-04-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad, ji, nuo 2008-04-01 priimta į darbą G. M. įmonę „Saulėtekis“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po ko, jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą kaip individualios įmonės savininkas ir žinodamas, kad K. Š. realiai G. M. įmonėje „Saulėtekis“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriui pateikė 2008-07-01 pranešimą apie G. M. įmonės „Saulėtekis“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-01 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-01 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1 (forma 2-SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 11347,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 3855,71 Lt įmokų. Po ko, K. Š., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2009-02-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto 2009-02-12 įsakymą Nr. A-145 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriaus specialistė pašalpoms įtarusi, kad draudžiamosios pajamos gautos iš G. M. įmonės „Saulėtekis“ yra ženkliai padidintos ir buvo įsidarbinta būtent tą ketvirtį, iš kurio bus skaičiuojama pašalpa, todėl 2009-03-05 priėmė sprendimą Nr. SM-59 „Dėl K. Š. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, skaičiuojant draudžiamąsias pajamas iš pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto. Tokiu būdu G. M., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu su K. Š., apgaule padėjo pasikėsinti įgyti K. Š. svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t.y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ir buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, o būtent:

G. M., būdamas G. M. įmonės „Saulėtekis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), savininku pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str., būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 28 str. 2 p.(2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30, tyčia apgaulingai tvarkė G. M. įmonės „Saulėtekis“ buhalterinę apskaitą nurodydamas buhalterei V. R. įtraukti suklastotus tikrus dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir taip pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( Nr. IX - 574, 2003-12-18): 6 str., 2 d. nuostatas; - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str., 1 d. nuostatas; - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ – nes į įmonės apskaitą nurodė įtraukti 2008 metų balandžio - birželio mėnesių tris atlyginimų žiniaraščius Nr. 4, 5 ir 6 ir 2008-05-29 d., 2008-06-30 d., 2008-07-31 d. kasos išlaidų orderius Nr. 76, 85, 89, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtus K. Š. 8525, 23 Lt atlyginimą, todėl šiuose dokumentuose įformintos kitos nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, ir dėl šių apskaitos dokumentų įtraukimo į įmonės veikos apskaitą negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus, ir buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

G. M., būdamas G. M. įmonės „Saulėtekis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) savininkas, žinodamas, kad K. Š. realiai Individualioje jam priklausančioje įmonėje nedirbo, neturėjo gauti ir negavo jokio atlyginimo, kompiuterinės technikos pagalba suklastojo G. M. įmonės „Saulėtekis“ 2008-07-01 pranešimą apie G. M. įmonės „Saulėtekis“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-01 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4) ir 2008-07-01 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1 (forma 2-SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 11347,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 3855,71 Lt įmokų, juose pasirašė ir tokiu būdu juos suklastojo, po ko juos panaudojo 2008-07-01 pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriui, esančiam Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 2A., ir buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

E. P. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje su K. Š., tyčia, K. Š. naudai apgaulės būdu padėjo pasikėsinti įgyti jai svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, o būtent:

2008 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kartu su K. Š., žinodama, kad K. Š. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarusios, 2008-04-21 ji fiktyviai įdarbino K. Š., sudarant terminuotą darbo sutartį laikotarpiui, iš kurio bus skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, į individualią E. P. įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), rinkodaros-vadybos specialistės pareigas, 1,5 etato darbo krūviu ir 2008-04-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad, K. Š., nuo 2008-04-21 priimta į darbą individualioje E. P. įmonėje ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po ko, ji, tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą kaip individualios įmonės savininkė ir žinodama, kad K. Š. realiai individualioje E. P. įmonėje nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, 2008-07-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriui pateikė pranešimą apie individualios E. P. įmonės apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 6142,85 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2087,34 Lt įmokų, 2008-07-14 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1 (forma 2-SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 602,25 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 204,64 Lt įmokų. Po ko, K. Š., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2009-02-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto 2009-02-12 įsakymą Nr. A-145 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriaus specialistė pašalpoms įtarusi, kad draudžiamosios pajamos gautos iš E. P. įmonės yra ženkliai padidintos ir buvo įsidarbinta būtent tą ketvirtį, iš kurio bus skaičiuojama pašalpa, todėl 2009-03-05 priėmė sprendimą Nr. SM-59 „Dėl K. Š. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, skaičiuojant draudžiamąsias pajamas iš pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto. Tokiu būdu E. P., veikdama išankstine tiesiogine tyčia, kartu su K. Š., apgaule padėjo pasikėsinti įgyti K. Š. svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ir buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, o būtent:

E. P., būdama Individualios E. P. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) savininke, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str., būdama atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 28 str. 2 p.(2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915redakcija) būdama atsakinga už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2008-07-11, tyčia apgaulingai tvarkė individualios E. P. įmonės buhalterinę apskaitą, įtraukdama į ją suklastotus tikrus dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir taip pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( Nr. IX - 574, 2003-12-18): 6 str., 2 d. nuostatas; - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str., 1 d. nuostatas; - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ – nes į įmonės apskaitą įtraukė 2008 metų balandžio - liepos mėnesių keturis atlyginimų žiniaraščius Nr. 4, 5, 6 ir 7 ir 2008-05-04 d., 2008-06-10 d., 2008-07-13 d., 2008-08-06 d. kasos išlaidų orderius Nr. 187, 264, 319, 353, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtus K. Š. 4 923,92 Lt atlyginimą, todėl šiuose dokumentuose įformintos kitos nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, ir dėl šių apskaitos dokumentų įtraukimo į įmonės veikos apskaitą negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus, ir buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

E. P., būdama Individualios E. P. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), savininke, žinodama, kad K. Š. realiai Individualioje jai priklausančioje įmonėje nedirbo, neturėjo gauti ir negavo jokio atlyginimo, kompiuterinės technikos pagalba suklastojo Individualios E. P. įmonės 2008-07-14 pranešimą apie Individualios E. P. įmonės apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4) ir 2008-07-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 6142,85 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2087,34 Lt įmokų, juose pasirašė ir tokiu būdu juos suklastojo, po ko juos panaudojo 2008-07-14 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Akmenės skyriui, esančiam Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 2A, ir buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 300 str. 1 d.

K. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir nubausti: pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. 80 MGL (10400 Lt) bauda; pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. 100 MGL (13000 Lt) bauda. Paskirtas bausmes subendrinti remiantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. ir skirti galutinę subendrintą bausmę 140 MGL (18200 Lt) baudą.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir nubausti: pagal LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 100 MGL (13000 Lt) bauda; pagal LR BK 222 str. 1 d 80 MGL (10400 Lt) bauda; pagal LR BK 300 str. 1 d 50 MGL (13000 Lt) bauda. Paskirtas bausmes subendrinti remiantis LR BK 63 str. 1 d. 5 d. ir skirti galutinę subendrintą bausmę 100 MGL (13000 Lt) baudą.

E. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d.,, ir nubausti: pagal LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.,. 100 MGL (13000 Lt) bauda; pagal LR BK 222 str. 1 d 80 MGL (10400 Lt) bauda; pagal LR BK 300 str. 1 d 50 MGL (13000 Lt) bauda. Paskirtas bausmes subendrinti remiantis LR BK 63 str. 1 d. 5 d. ir skirti galutinę subendrintą bausmę 100 MGL (13000 Lt) baudą.

Anot apelianto, šios faktinės aplinkybės rodo, kad K. Š. realiai nedirbo E. P. įmonėje, o E. P. įmonė negalėjo mokėti K. Š. tokio dydžio atlyginimo.

Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą išteisintosios E. P. gynėjas adv. D.Narmontas teigia, jog Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-02-24 išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir prašo skundą atmesti.

Gynėjas nurodo, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jo turinio didesniąją dalį sudaro DK nuostatų citavimas, neįvertinant darbo teisės normų esmės. Pirmiausia, darbdaviai ir darbuotojai geriausiai žino, kokios sąlygos jiems yra reikalingos, todėl bendradarbiaudami gali nustatyti tas sąlygas, kurios juos labiausiai tenkina. Tarpusavio teisių ir pareigų nustatymui yra taikomas vienintelis reikalavimas - kad DK ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraustų nustatyti tokių teisių ir pareigų. Pagal DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punktą ne visas darbo laikas nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu, tai yra šių šalių laisva valia, o taip pat neribojamas ir darbo, kuriam nustatomas ne visas darbo laikas, pobūdis. Todėl apelianto anksčiau nurodyta aplinkybė, kad K. Š. dirbo ne visu darbo laiku, nelemia apelianto išvardintų teisės normų pažeidimo, o priešingai, darbdavys ir darbuotojas turi teisę susitarti dėl darbo režimo, tik kad toks susitarimas nepažeistų būtent silpnesniosios darbo santykių šalies - darbuotojo - teisių bei teisėtų interesų.

Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2009-05-12 užduotyje atlikti tyrimą nurodyta, kad „išanalizavus E. P. individualioje įmonėje dirbančiuosius nustatyta, kad K. Š. priimta 2008-04-21 rinkodaros-vadybos specialiste, sudaryta terminuota darbo sutartis 2008-04-21 Nr.08/1 trijų mėnesių terminui iki 2008-07-21. Už 2008 m. balandžio mėnesį išmokėtas 1142,82 Lt, gegužės ir birželio mėnesiais po 2500 Lt mėnesinis darbo užmokesčio. K. Š. pagal įmonės įsakymus pavadavo sergančią darbuotoją G. M. (nuo 2008-04-21 iki 2008-05-14), pavadavo darbuotojas kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2008-05-15 iki 2008-06-05 ir 2008-06-25 iki 2008-04-30. Pagal įmonės darbo grafiką darbas nuo 8 val. iki 19 val. laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2008-04-30, o nuo 2008-05-01 darbuotojai taikoma suminė darbo laiko apskaita. K. Š. parašai yra atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose“. Šios ikiteisminio tyrimo įstaigos nustatytos aplinkybės pagal byloje surinktus įrodymus, nurodytos užduotyje atlikti tyrimą, rodo, kad ši ikiteisminio tyrimo įstaiga sutiko, kad K. Š. buvo priimta į E. P. įmonę bei kad jai buvo mokamas atlyginimas.

Atsakydama į klausimą „Kada ir kokioms pareigoms į darbą buvo priimta K. Š.?" specialistė 2009-08-07 specialisto išvadoje Nr. 5-4/76 nurodė, kad pagal 2008 m. balandžio 21 d. pasirašytą terminuotą darbo sutartį Nr. 08/1 K. Š. į E. P. įmonę priimta dirbti rinkodaros ir vadybos specialiste. Nurodoma, kad įmonės savininkės E. P. įsakymais K. Š. buvo įforminti kitų darbuotojų pavadavimai jų ligos, atostogų ir kt. atvejais. 2008-04-21 įsakymu Nr. 04-04 K. Š. paskirta pavaduoti G. M. ligos laikotarpiu nuo 2008-04-21. G. M. turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2008-04-01 iki 2008-05-14. 2008-05-14 įsakymu Nr. 05-02 K. Š. paskirta pavaduoti S. S. kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2008-05-15 iki 2008-06-05. 2008-06-24 įsakymu Nr. 06-02 K. Š. paskirta pavaduoti A. R. kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2008-07-13. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad K. Š. realiai dirbo E. P. individualioje įmonėje ir jai buvo mokamas sutartas darbo užmokestis.

Atsakydama į klausimą „Kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti siekiant neteisėtai gauti išmokas iš Sodros?" specialistė 2009-08-07 specialisto išvadoje Nr. 5-4/76 nurodė, kad K. Š. apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis įformintas dokumentais ir įtrauktas į apskaitą, nuo jo priskaičiuoti mokesčiai deklaruoti ir sumokėti. Todėl apskaitos tvarkymą ir mokesčiu apskaičiavimą bei sumokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai nepažeisti.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį buhalterinė apskaita - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. O pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Šis teisinis reglamentavimas bei anksčiau minėta specialistės išvada, kad E. P. įmonei tvarkant buhalterinę apskaitą apskaitos tvarkymą ir mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai nepažeisti, neabejotinai įrodo, kad E. P. pareikšti kaltinimai dėl to, kad K. Š. jos įmonėje nedirbo ir negavo sutarto darbo užmokesčio, visiškai nepagrįsti bei paneigti ir šia specialistės išvada.

Atsiliepime į apeliacinį skundą gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nutyli E. P. įmonės parduotuvės apyvartą, o ji buvo tokia: 2008 m. balandžio mėnesį- 16 264,81 Lt; 2008 m. gegužės mėnesį- 25 320,23 Lt; 2008 m. birželio mėnesį- 33 848,43 Lt.

Šie duomenys rodo, kad įdarbinus K. Š., parduotuvės apyvarta 2008 m. gegužės mėnesį palyginus su 2008 m. balandžio mėnesiu išaugo daugiau kaip 50 procentu, o 2008 m. birželio mėnesį palyginus su 2008 m. gegužės mėnesiu - dar virš 30 procentu (o palyginus su 2008 m. balandžio mėnesiu - išaugo daugiau kaip 2 kartus). Šios aplinkybės rodo, kad ne tik, kad K. Š. dirbo E. P. įmonėje, tačiau jos darbo rezultatai buvo įmonei labai naudingi.

Be to, gynėjas teigia, jog vien didesnio darbo užmokesčio nustatymas K. Š., lyginant su kitais įmonės darbuotojais, laikotarpiu, turinčiu įtakos motinystės pašalpos dydžiui, savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Darbo kodekso 186 straipsnyje yra nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2010, nurodė, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo - susitarimo dalykas. Tokia pat formuojama praktika randama ir kitų teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, kaip antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2010, Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-362-309/2010. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-669-175/2010, taip pat buvo tokios pat nuomonės, ir, be kita ko, pasisakė, kad lyginti kaltinamojo ir kitų įmonės darbuotojų darbo užmokesčius nėra teisinga, kadangi kiekvieno įmonės darbuotojo atliekamo darbo pobūdis, funkcijos ir kitos aplinkybės, sąlygojančios darbo užmokesčio nustatymą, yra skirtingos. Darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo - susitarimo dalykas.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad E. P. ir K. Š. nėra kaltinamos suklastojusios dokumentą- darbo sutartį. Be to, jos nėra kaltinamos suklastojusios kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos matyti, kad E. P. įmonė išmoka darbo užmokestį darbuotojai K. Š., o K. Š. savo parašu patvirtina, kad darbo užmokestį gavo. Tokiu būdu yra objektyvus rašytinis įrodymas, kuris įrodo, kad tarp E. P. įmonės ir K. Š. susiklostė darbo teisiniai santykiai, darbo sutartis buvo vykdoma ir mokamas darbo užmokestis. E. P. parodė, kad jos įmonė išmokėjo atlyginimą K. Š. už darbą įmonėje, K. Š. pinigų gavimą patvirtino savo parašais. K. Š. parodė, kad sutartą atlyginimą jai E. P. įmonė mokėjo, gaudama darbo užmokestį ji pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose. 2009-08-07 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4-112 nurodyta, kad kasos išlaidų orderiuose yra K. Š. parašai, kaip gavusios darbo užmokestį. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad K. Š. apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis įformintas dokumentais ir įtrauktas į apskaitą, nuo jo priskaičiuoti mokesčiai deklaruoti bei sumokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai nepažeisti.

Gynėjo nuomone, Akmenės rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, išsamiai motyvavo savo išvadas. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad K. Š. gavo didesnę motinystės pašalpą apgaulės būdu. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad E. P. ir K. Š. veiksmuose nėra būtinojo sukčiavimo požymio - apgaulės. Taip pat nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad buvo suklastoti kaltinamajame akte nurodyti dokumentai, kurių pagrindu K. Š. buvo paskirta motinystės pašalpa, bei teigti, kad E. P. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

Išteisintieji ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino K. Š. pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. požymių, G. M. pagal LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. 222 str. 1 d. 300 str. 1d. požymių, E. P. pagal LR BK 24 str.6 d., 22 str. 1d., 182 str. 2 d. 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių.

Kolegija atmeta apelianto teiginį, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai patikėjo, kad K. Š. dirbo G. M. įmonėje vertėja. Priešingai, nei nurodo apeliantas, G. M. ir K. Š. teismo metu nuosekliai parodė, jog pastaroji atliko sutarčių, pasiūlymų, automobilių aprašymų vertimą, prireikus bendravo telefonu. Tai, kad išteisintieji negalėjo išvardinti bei pateikti visų išverstų dokumentų, nepaneigia minėtos išvados. Be to, kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad faktą apie K. Š. įdarbinimo fiktyvumą patvirtina įmonėje vairuotoju dirbęs liudytojas Ž. G.. Apklaustas teisme, minėtas liudytojas parodė, kad jis matydavo, kad dirbo nauja darbuotoja - vertėja iš prancūzų kalbos K. Š., matė ją buhalterės kabinete (3 t., 97 b. l.). Tai, kad įmonėje buvo ir kitų darbuotojų, suprantančių prancūzų kalbą, ir kad jam asmeniškai neteko su ja bendrauti darbo reikalais, neduoda pagrindo manyti, jog pastovių vertėjo paslaugų įmonei nereikėjo. K. Š. ir G. M. darbinių santykių fiktyvumą paneigia ir įmonės buhalterės pareigas ėjusi V. R.. Teisme apklausta liudytoja ji parodė, kad tvarkė K. Š. įdarbinimo dokumentus bei įmokas Sodrai. K. Š. darbo metu įmonė dirbo pelningai, kitų darbuotojų darbo užmokesčiai irgi buvo nemaži, atlyginimą K. Š. grynais mokėjo G. M., K. Š. tai patvirtino pasirašydama algalapiuose (3 t., 70 b. l.). Visų minėtų asmenų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės atitinka kitą byloje surinktą medžiagą, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentą dėl darbo tvarkos bei darbdavio ir darbuotojo pareigų bei teisių sistemos nebuvimo tarp G. M. ir K. Š. kaip darbo santykių fiktyvumą patvirtinantį dalyką. Iš G. M., K. Š. bei liudytojų parodymų matyti, jog darbdavio ir darbuotojo susitarimu K. Š. vertėjos pareigas atlikdavo atsižvelgiant į įmonės poreikius, todėl nebuvo laikomasi griežto darbo laiko grafiko. Šis faktas ne paneigia, o tik patvirtina darbo santykių tarp G. M. ir K. Š. buvimą juos abu tenkinančia tvarka. Tai, kad vidaus dokumentais nebuvo griežtai apibrėžtos K. Š. pareigybės, darbo drausmės, saugumo reikalavimų laikymosi kontrolės sistema, nepaneigia fakto, kad juos siejo darbo teisiniai santykiai.

Analogiškai kolegija vertina ir apelianto skundo argumentus dėl K. Š. darbo E. P. įmonėje. Kolegija atmeta prokuroro teiginį, kad apklausti liudytojai negalėjo nurodyti, kokius konkrečius darbus K. Š. dirbo šioje įmonėje. Apklausta teisme liudytoja A. K. parodė, kad K. Š. buvo priimta į vadybininkės pareigas, važiuodavo prekių, padėdavo pardavėjoms, užsakinėdavo prekes, dirbo savininkės ligos laikotarpiu (3 t., 51 b. l.). Liudytoja A. R. teisme parodė, kad K. Š. buvo priimta administratorės pareigoms savininkei susirgus. Ji užsakinėdavusi prekes, važinėdavo prekių į bazes (3 t. 51 b. l.). Liudytoja G. M. parodė, kad matė K. Š. dirbant, kai savo ligos laikotarpiu buvo užėjusi pasisveikint su bendradarbiais. Liudytoja S. S. irgi patvirtino, kad matė K. Š. dirbant ir suprato, kad buvo priimtas naujas darbuotojas (3 t. 54 b. l.). Parduotuvės vedėja dirbusi V. N., teisme apklausta liudytoja parodė, jog savininkei pablogėjus sveikatai, K. Š. buvo priimta dirbti vadybininke, dirbo prie kompiuterio, darė puokštes, atliko kitus darbus (3 t. 54 b. l.). Liudytoju apklaustas E. S. parodė, kad pristatydavo gėles E. P. įmonei ir matė ten prie kompiuterio dirbusią K. Š. (3 t. 68 b. l.). Visi šie parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitą bylos medžiagą, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tai, kad E. P. įmonėje dirbę darbuotojai negalėjo išsamiai išvardinti K. Š. atliktus darbus ir tiksliai apibrėžti jos pareigų, nepaneigia jos dirbimo toje įmonėje fakto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad floriste dirbusi G. M., apklausta teisme liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti savo pačios darbo funkcijų, tačiau tai nekelia abejonių dėl jos darbo minėtoje įmonėje. Kitos liudytojos irgi nurodė, kad dirbdavo tai, ką nurodydavo savininkė. Iš to seka išvada, kad įmonės darbuotojų darbo funkcijos nebuvo išsamiai detalizuotos, darbuotojai tiesiog vykdydavo darbdavio pavedimus.

Be to, kolegija atmeta apelianto argumentą dėl nebuvimo galimybės K. Š. mokėti didesnį atlyginimą už darbą E. P. įmonėje. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino 2009-08-07 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/76 nurodytus duomenis, E. P. pateikė įmonės suprekiavimų suvestinę 2000-2010m., 2008m. suprekiavimų grafinę analizę (3 t. 35-38 b. l.) ir padarė teisingą išvadą, jog K. Š. atlyginimas E. P. įmonėje nebuvo aiškiai per didelis ir neatitinkantis įmonės finansinių galimybių. Šią išvadą pirmos instancijos teismas teisingai grindė tuo, kad K. Š. įdarbinimas įmonei buvo naudingas, E. P. įmonė dirbo pelningai. Apelianto argumentas, jog, jei K. Š. būtų dirbusi E. P. įmonėje ne keletą mėnesių, o visus metus, įmonė būtų dirbusi nuostolingai, yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviai faktais, todėl atmetamas.

Kolegija pritaria išteisintosios E. P. gynėjui adv. A.Normantui, kuris atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad vien didesnio darbo užmokesčio nustatymas darbuotojui, lyginant su kitais įmonės darbuotojais, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas, ir lyginti jį su kitų įmonės darbuotojų atlyginimais nėra teisinga dėl darbo pobūdžio, funkcijų ar asmeninių savybių skirtumų. Šios išvados atitinka ir formuojamą teismų praktiką (LAT 2010-10-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2008, LAT 2010-12-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2010).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų vertinant bylos įrodymus, kurių pagrindu buvo nustatyta, jog K. Š. darbo santykiai G. M. ir E. P. įmonėse nebuvo fiktyvūs. K. Š. iš tiesų dirbo minėtose įmonėse ir gavo sutarto dydžio atlyginimą. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog K. Š., G. M. bei E. P. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą atmesti.