Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-305-832/2019 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės J. Ž. priešieškinį ieškovui A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. lapkričio 27 d. ieškovo ieškinys buvo priimtas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose ir iškelta civilinė byla. Gavus atsakovės J. Ž. priešieškinį bei 2019-03-19 teismo posėdyje išklausius šalių atstovų prašymus nustatyta, jog pats ieškovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, o atsakovė su nepilnamečiu vaiku nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, adresu: (duomenys neskelbtini), tai patvirtina teismo posėdyje pateikta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai priėmę apelianto ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo pagal atsakovės gyvenamąją vietą, net atsakovei ir pakeitus gyvenamąją vietą, nepagrįstai bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

7. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK normos, reglamentuojančios bylų teismingumą, nenustato reikalavimo, kad bylos teritorinį teismingumą lemia išimtinai atsakovo (skolininko) deklaruota gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmens gyvenamoji vieta yra pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.

8. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. ieškovas pateikė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams ieškinį atsakovei J. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. Ieškovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė 2019 m. sausio 28 d. pateikdama priešieškinį savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), o 2019 kovo 19 d. teismo posėdžio metu pateikė 2019 m. sausio 17 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį tvirtindama, kad ji su nepilnamečiu vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, adresu: (duomenys neskelbtini).

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

10. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apelianto nurodoma aplinkybė apie gyventojų registre atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu ir lemiančiu atsakovės gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad šioje byloje atsakovė yra pareiškusi priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

12. CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia pareikšto ieškinio dalykas.

13. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas ir šeimos bylose. Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis). Ši taisyklė taikoma pareiškiant ieškinius dėl tėvystės nustatymo (CK 3.146-3.147 straipsniai, CPK 387 straipsnio 3 dalis), išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, nesvarbu, kas pareiškia ieškinį (CK 3.194 straipsnis), dėl išlaikymo priteisimo tėvams (CK 3.205 straipsnis) ir kitų šeimos narių išlaikymo (CK 3.236-3.237 straipsniai), taip pat dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Ši taisyklė netaikoma asmenų, privalančių mokėti išlaikymą, reiškiamiems ieškiniams, pavyzdžiui, dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ar atleidimo nuo išlaikymo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Teismingumas ieškovo pasirinkimu šeimos bylose yra numatytas ir kitose CPK normose: santuokos nutraukimo bylose, jeigu ieškovas turi su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų (CPK 381 straipsnio 1 dalis), tėvų valdžios ribojimo bylose, kai kartu su ieškovu gyvena vaikai (CPK 401 straipsnio 2 dalis), santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylose ieškinys paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos teismui (CPK 538 straipsnio 2 dalis). Kitais atvejais ieškiniai pareiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Minėta, kad alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia pareikšto ieškinio dalykas, taigi, palengvinant kreipimosi į teismą tvarką, siekiama užtikrinti mažiau socialiai apsaugotų asmenų, atstovaujančių ir ginančių nepilnamečių asmenų interesus, teises. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu nutraukus santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, bylos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, kurios gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju atsakovė teikdama priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo turi teisę pasinaudoti CPK 30 straipsnio 4 dalimi, kaip alternatyvia teismingumo teise, vertinant tai, kad bylos perdavimui iš esmės neprieštaravo ir atsakovė bei jos atstovas.

14. CPK 34 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada jau priimtą bylą teismas gali perduoti nagrinėti kitam teismui. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, kai teismas pripažįsta, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus (CPK straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos perdavimas apylinkės teismui pagal atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko naują gyvenamąją vietą leis bylą išnagrinėti operatyviau ir ekonomiškiau.

15. Atsakovė gyvenamąją vietą pakeitė po ieškinio pateikimo, vis tik įrodymai dėl šalių ginčo, tiek dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tiek dėl priteisto išlaikymo pakeitimo neabejotinai yra būtent mieste, kur šiuo metu atsakovė gyvena su sūnumi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir apylinkės teismo pozicijai, kad pakeistos gyvenamosios vietos aspektu Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip institucija, teiks išvadą ir galimus įrodymus byloje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad procesas būtų ekonomiškesnis ir operatyvesnis bylą perdavus pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.