- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 2-2385-601/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00809-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- Kapitalo draudimo brokeris
- Atsakovas
- G. T.
Procesinio dokumento kategorija 20.3.10; 35.2; 44.2.4.1; 44.5.2.17; 116.1; 116.8
SPRENDIM A S
2010 m. spalio 19 d.
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo BUADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ atstovui adv. D. Mockūnui, atsakovui G. T., jo atstovui adv. E. Sergaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ ieškinį atsakovui G. T., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 66 000 Lt žalos, padarytos juridinio asmens dalyvio nesąžiningais veiksmais bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007 m. sausio 4 d. UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“, atstovaujama direktoriaus ir pagrindinio akcininko G. T. sudarė rangos sutartį Nr. BS-40 dėl lizinguojamo turto (įmonės biuro), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), remonto su L. P. (darbų kaina - 18 000 Lt). 2007 m. sausio 22 d. buvo pasirašytas darbų priėmimo- perdavimo aktas ir 2007 m. sausio 25 d. buvo galutinai (sumokant 10 000 Lt) atsiskaityta su L. P.. Šie atsakovo veiksmai laikytini nesąžiningais, nes atsakovo įmonė turėdama tai dienai įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, neatsiskaitė su ja, lizingo davėjas neprašė atlikti remonto darbų, bei 2007 m. sausio 23 d. (iš karto po darbų perdavimo akto) lizingo davėjas UAB Ūkio banko lizingas, lizingo gavėjas UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ ir UAB „Verslo draugų investicija“ (pirkėjas) sudarė lizingo sutartį, pagal kurią ginčo turtą nupirko UAB „Verslo draugų investicija“ ir sudarė su UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ ginčo turto nuomos sutartį. Kadangi atsakovas elgėsi nesąžiningai, o ginčo turto remonto darbai nebuvo būtini, todėl remonto darbų suma (18 000 Lt) priteistina iš atsakovo ieškovui (CK 2.50 str. 3 d.). Taip pat nurodo, kad atsakovas atliko nesąžiningus, neprotingus ir prieštaraujančius įmonės veiklos tikslams (siekti pelno) veiksmus, sudarydamas 2008 m. lapkričio 19 d. dar vieną rangos sutartį Nr. BS-98 dėl ginčo turto remonto darbų ir sumokėdamas 48 000 Lt už šiuos darbus E. G. (2008-12-11 priimti darbai, sumokėta 2008-11-26 – 24 000 Lt ir 2008-12-12 – 24 000Lt), nes remontuojamas pakartotinai buvo ne atsakovo įmonės turtas (tik nuomojamas), jo niekas nereikalavo remontuoti, atsakovo įmonė tai dienai turėjo įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai (pažeistas Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas), su kuria liko neatsiskaityta bei paskutinis mokėjimas atliktas prieš 3 dienas iki atsakovo pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo užregistravimo teisme. Tokiu būdu 48 000Lt taip pat priteistini ieškovui UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ iš atsakovo (CK 2.50 str. 3 d.).
Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad sudarant 2007 m. sausio 4 d. rangos sutartį atsakovo įmonė (ieškovas) neturėjo įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, visi mokesčiai buvo sumokėti, todėl apmokėjimas už atliktus remonto darbus neturėjo įtakos apmokėjimui mokesčių valstybei. Ieškovo atstovo pateiktame mokesčių mokėtojo 2007-01-04 balanse (b. l. 24) nurodyta nepriemoka GPM yra už 2006 m. gruodžio mėnesio darbuotojų darbo užmokesčius, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, o vėliau šis mokestis buvo sumokėtas. Atsakovas pripažįsta, kad, sudarant 2008 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį ir sumokant 48 000 Lt už atliktus darbus, turėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei kitiems kreditoriams, tačiau nežinojo, kad buvo įstatymu numatytas mokėjimo eiliškumas ir kad pirma turėjo sumokėti mokesčius valstybei, o tik po to atsiskaityti su kitais kreditoriais. Taip pat nurodė, kad nuo 2006 m. įmonės finansinė padėtis buvo sunki, veikla nuostolinga, dėl ko atsakovas ieškojo įvairių būdų mažinti nuostolius ir parduoti verslą, todėl ir darė ginčo turto (biuro) remontus, kad sudaryti patrauklios įmonės įvaizdį. Nemano, kad pasitelkimas remontuoti nuomojamas patalpas fizinius asmenis (dirbančius pagal verslo liudijimą), bei remonto darbų kainos 18 000 Lt ir 48 000 Lt (kurios nėra nerealios), sumokėjimas už atliktus darbus, gali būti vertinamas kaip jo nesąžiningi veiksmai. Be to nurodo, kad ieškovas neginčijo sudarytų sandorių teisėtumo ir neįrodė atsakovo nesąžiningų veiksmų buvimo bei priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2006 m. kovo 16 d. tarp UAB Ūkio banko lizingas (lizingo davėjas) ir ieškovo (lizingo gavėjas), atstovaujamo direktoriaus ir pagrindinio akcininko G. T. (1 840 akcijų iš 2 000 akcijų), buvo sudaryta lizingo sutartis dėl ginčo turto. 2007 m. sausio 4 d. ieškovas sudarė rangos sutartį Nr. BS-40 dėl lizinguojamo turto (įmonės biuro), esančio (duomenys neskelbtini), remonto su L. P. (darbų kaina - 18 000 Lt) (b. l. 26-30). 2007 m. sausio 23 d. lizingo davėjas UAB Ūkio banko lizingas, lizingo gavėjas ieškovas ir UAB „Verslo draugų investicija“ (pirkėjas) sudarė lizingo sutartį, pagal kurią ginčo turtą nupirko UAB „Verslo draugų investicija“ ir sudarė su ieškovu ginčo turto nuomos sutartį. 2008 m. lapkričio 19 d. atsakovas sudarė dar vieną rangos sutartį Nr. BS-98 dėl ginčo turto remonto darbų, sumokėdamas 48 000 Lt už šiuos darbus E. G. (2008-12-11 priimti darbai, sumokėta 2008-11-26 – 24 000 Lt ir 2008-12-12 – 24 000Lt) (b. l. 31-35). 2008 m. gruodžio 15 d. atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui (b. l. 16-17), kuriame nurodė, kad 2008-12-10 neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2009 m. sausio 12 d. priimta nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą (b. l. 18-19).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip jurdinio asmens dalyvio atsakomybės (CK 2.50 str. 3 d.) ir dėl to atsiradusios žalos priteisimo.
Esminės CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje AB „ Göllner spedition“ v. S. B., J. B., UAB „Baninis“, bylos Nr. 3K-3-124/2004.
CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, tačiau numatyta išimtis, kad juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai tai numatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Kita išimtis numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kada pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. CK 1.5 straipsnio 1 dalis įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.). Juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais kai jų veiksmai sąlygoja, jog juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės kreditoriui ir siekia jos išvengti nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi nustačius, kad atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, atliko nesąžiningus veiksmus ieškovo (kreditoriaus) atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 2A-162/2009).
Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, numatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai, juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės bei priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Taip pat svarbu įvertinti juridinio asmens dalyvio vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).
Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl 18 000 Lt priteisimo – atmestinas, nekonstatavus atsakovo nesąžiningų veiksmų. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų juridinio asmens dalyvio veiksmų ir negalėjimo įvykdyti tam tikrą prievolę; šiuo atveju taip pat galioja sąžiningumo prezumpcija (CK 1.5 str.). Taigi atsakovo nesąžiningumą turėjo įrodyti ieškovas. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2007 m. sausio 4 d. sudarė rangos sutartį, tam, kad suremontuoti savo biuro patalpas, kurios, atsižvelgiant į įmonės darbo specifiką (dirba draudimo paslaugų srityje), yra įmonės įvaizdis, rodantis patikimumą, nuo kurio priklauso sėkminga įmonės veikla. Už 117,09 kv.m. ginčo patalpų remonto darbus buvo sumokėta 18 000 Lt. Tokie atsakovo veiksmai savaime negali būti laikytini nesąžiningais, atvirkščiai - tai laikytina ekonomiškai pagrįstomis įmonės sąnaudomis, siekinat įmonės tikslų (pelno). Ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atsakovas sumokėdamas už ginčo patalpų remontą jau turėjo pradelstus įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes ieškovo atstovo nurodomas mokesčio mokėtojo 2007-01-04 dienos balansas (b. l. 24) tik patvirtina, kad yra 9 677,16 Lt nepriemoka GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, tačiau nepatvirtina, kad pradelstas įsiskolinimas. Atsakovas nurodė, kad šiai nepriemokai dar nebuvo suėjęs 2007 m. sausio mėnesį mokėjimo terminas, o vėliau ji buvo sumokėta. Tą patvirtina ir mokesčio mokėtojo 2008-11-19 dienos balansas (b. l. 25), kuriame ši neprimoka jau yra mažesnė (7 468,50 Lt), nors praėjo beveik du metai (dirbančios įmonės). Ieškovo atstovo argumentai, jog suremontuotos ginčo patalpos buvo iš karto parduotos UAB „Verslo draugų investicija“, kad jų niekas neprašė remontuoti, nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi, nes su atsakovo įmone (ieškovu) iš karto buvo sudaryta 5 metų nuomos sutartis dėl ginčo patalpų (tai numatyta jau pardavimo sutartyje (5.3 p.) b. l. 63-65), t. y. atsakovo įmonės buveinė visą laiką buvo ginčo patalpos (vykdė jose savo veiklą), kurias ji ir susiremontavo savo veiklai vykdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė nei atsakovo nesąžiningų veiksmų, nei, kad dėl to nebuvo įvykdytos tam tikros prievolės (CPK 178 str.).
Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl 48 000 Lt priteisimo – tenkintinas. Atsakovas pripažįsta, kad 2008 m. lapkričio-gruodžio mėniasiais (kada buvo pakartotinai remontuojamos ginčo patalpos ir sumokėta už tai 48 000 Lt) turėjo įmonė įsiskolinimų valstybei ir kitiems kreditoriams, kad įmonė dirbo nuostolingai. Šias aplinkybes ir tai, kad jau tuo metu įmonė buvo nemoki, patvirtina atsakovo 2008 m. gruodžio 15 d. pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, iš kurio matyti, kad dar 2008 m. gruodžio 10 d. neeilinis visuotinis įmonės akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (pažymėtina, kad remonto darbai priimti 2008 m. gruodžio 11 d., o 24 000 Lt E. G. buvo sumokėti 2008 m. gruodžio 12 d., t. y. jau priėmus sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, b. l. 16-17, 32, 35), bei 2009 m. sausio 12 d. priimta nutartis iškelti įmonei bankroto bylą, kurioje nurodyta, kad įmonė turi įsiskolinimų valstybės biudžetui (b. l. 18-19). Teismas sprendžia, kad esant įmonei nemokiai ir turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, atsakovo ginčo patalpų remontas prieš pat kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atsiskaitymas su remonto darbus atlikusiu asmeniu, laikytini nesąžiningais atsakovo veiksmais, kurie pažeidė kitų kreditorių teises, pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. ir sutrukdė iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Be to teismas sprendžia, kad suremontavus ginčo patalpas 2007 m. sausio mėnesį, pakartotinas ginčo patalpų remontas 2008 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais už 48 000 Lt neatitiko įmonės veiklos tikslų (pelno siekimas, įstatų 2.1 p.) ir buvo neadekvatūs veiksmai susidariusiai situacijai. Tokie nesąžiningi atsakovo veiksmai tik padidino įmonės įsiskolinimus bei sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo argumentai, kad tokiu būdu atsakovas bandė parduoti verslą, padarant jį patrauklesniu (sukuriant gerą įvaizdį), laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (nepateikta įrodymų, jog kas nors norėjo pirkti atsakovo verslą), o net ir pripažinus esant tokioms aplinkybėms, tai nesuteikia atsakovui teisės nesilaikyti įstatymų ir pažeisti kitų kreditorių interesus.
Patenkinus ieškinį iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkitai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 88 str., 93 str., 96 str. 1 d., 98 str.). Patenkinus ieškinį 48 000 Lt sumoje, iš atsakovo priteistinas 1 440 Lt žyminis mokestis (ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo) bei 8,14 Lt (72,72 procento patenkinti ieškinio reikalavimai), išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ieškovas prašo priteisti 3 000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatas dalyvavo viename parengiamajame posėdyje ir viename teismo posėdyje bei surašė ieškinį) sprendžia, kad ieškovui priteistina 2 000 Lt už suteiktas advokato teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 48 000 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius litų) ieškovui bankrutuojančiai UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“, į. k. 134899587.
Priteisti iš atsakovo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui bankrutuojančiai UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“, į. k. 134899587
Priteisti iš atsakovo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 448,14 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.