Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-106-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2009-01-29
Bylos Nr.
1A-81-106-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Rasa Valentinienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
G. N.
Kategorijos

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja A.SadauskaitėBaudž. byla Nr. 1A–81-106/2009Procesinio sprendimo kategorija:1.2.23.2, 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Rasos Valentinienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nuteistojo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nuteistas ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-13 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausme ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė - laisvės atėmimas ketveriems (4) metams ir šešiems (6) mėnesiams pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-03-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. nuteistas už tai, kad jis iki 2008 m. kovo 27 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du šimtus tryliką geltonos spalvos tablečių ir vieną aptrupėjusią geltonos spalvos tabletę, kurių sudėtyje bendrai buvo 9,193 g psichotropinės medžiagos – MDMA, vieną gelsvą tabletę, kurios sudėtyje buvo 0,089 g psichotropinės medžiagos – MDMA, dvi pilkos spalvos tabletes, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,028 g psichotropinės medžiagos – MDMA, vieną raudoną tabletę, kurios sudėtyje buvo 0,050 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 2,327 g rausvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,361 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir 53,269 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. 2008 m. kovo 27 d. apie 14 val. 30 min. dalį medžiagų, t. y. du šimtus devynias tabletes ir vieną aptrupėjusią tabletę, kurių sudėtyje bendrai buvo 9,082 g psichotropinės medžiagos – MDMA, bei 4,608 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai atgabeno prie (duomenys neskelbtini), ir už 1910 litų neteisėtai pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 111. Keturias geltonas tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,111 g psichotropinės medžiagos – MDMA, vieną tabletę, kurios sudėtyje buvo 0,089 g psichotropinės medžiagos – MDMA, dvi pilkas tabletes, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,028 g psichotropinės medžiagos – MDMA, vieną raudoną tabletę, kurios sudėtyje buvo 0,050 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 2,327 g rausvų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,361 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir 48,661 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2008 m. kovo 27 d. apie 16 val. 35 min. minėtas medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes jis šio nusikaltimo nepadarė. Nurodo, kad jis niekada nebuvo susidūręs su narkotikais, jų nevartoja, jis nesuprato, kad parduoda narkotikus. Nėra jokių įrodymų, kad jis anksčiau prekiavo ar kitaip platino narkotines medžiagas, kad jis šias medžiagas įsigijo, kad būtų kam nors siūlęs pirkti narkotikų, nustatinėjęs narkotikų kainas. Teigia, kad jis buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą, nes buvo daromas psichologinis spaudimas, jis įkalbinėjamas parduoti rastas narkotines medžiagas, daromas psichologinis spaudimas.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai G. N. pripažino kaltu pagal BK 260 str. 1 d.

Nuteistasis G. N. neigia padaręs šį nusikaltimą ir tvirtina, kad jis buvo išprovokuotas nusikalsti, tačiau tokia apelianto versija paneigta byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo versiją, kad jis rado daugiau kaip 200 tablečių bei miltelių, kurių sudėtyje yra 9,721 g psichotropinės medžiagos - MDMA, taip pat 53,269 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių. Pats apeliantas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad narkotines medžiagas rado nuomojamame bute. Taip pat rado svarstykles, įvairių dydžių polietileninių maišiukų, švirkštų, lipnios juostos rado bute po mini baro lenta, kuri nukrito. Jis galvojo, kad rado vaistus, ir apie rastus daiktus niekam nepasakojo (t. 2, b. l. 55-58). Liudytoja E. O. parodė, kad nuteistajam trims mėnesiams išnuomojo butą. G. N. bute gyveno apie 1,5 mėnesio. Per šį laikotarpį kaimynai skundėsi dėl buto nuomininko keliamo triukšmo. Butą, kurį perėmė po kratos, rado labai nuniokotą. Bute prieš G. N. niekas negyveno, butas buvo sutvarkytas, viskas jame veikė, draudžiamų daiktų nebuvo. Savo aplinkoje neturi žmonių, kurie vartotų narkotines medžiagas, o bute rastų elektroninių svarstyklių neturėjo (t. 2, b. l. 76-77). Liudytojas S. O. patvirtino, kad jis turėjo iš anksčiau informacijos, kad G. N. pardavinėja narkotikus (t. 2, b. l. 58-60). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-07 nutartis patvirtina, kad NVIM dalyviui, liudytojui Nr. 111 leista prieš G. N. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o policijos pareigūnams prieš G. N. atlikti slaptus tyrimo veiksmus, jų metu daryti vaizdo ir garso įrašus (t. 1, b. l. 12-13). Iš 2008-03-27 kratos protokolo matyti, kad apelianto gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: polietileninis maišas su 6 polietileniniais maišeliais su žaliais neaiškios kilmės pėdsakais; polietileninis maišelis su rausvais neaiškios kilmės milteliais, polietileninis maišelis su trimis geltonomis neaiškios kilmės tabletėmis su logotipais; polietileninis maišelis su viena geltona neaiškios kilmės tablete; polietileninis maišelis su viena gelsva neaiškios kilmės tablete; polietileninis maišelis su dviem pilkomis neaiškios kilmės tabletėmis; polietileninis maišelis su viena rausva neaiškios kilmės tablete; polietileninis maišelis su žalia neaiškios kilmės medžiaga ir polietileninis maišelis su žalios neaiškios kilmės medžiagos pėdsakais; du polietileniniai maišeliai su neaiškios kilmės pėdsakais, elektroninės svarstyklės su neaiškios kilmės medžiagos pėdsakais; keturi maišeliai su baltais neaiškios kilmės miltelių pėdsakais; du maišeliai su žalia augalinės kilmės medžiaga; pilkas polietileninių maišelių rulonas, nauji tušti polietileniniai maišeliai, lipdukai; G. N. asmens tapatybės kortelė, languoto popieriaus sąsiuvinis su užrašais, šovinys (t. 1, b. l. 57-71). Iš daiktų apžiūros 2008-04-01 protokolo matyti, kad apžiūrėti du sąsiuviniai, polietileniniai maišeliai, šiukšlių maišai ir spalvotos lipnios juostelės su lipdukais (t. 1, b. l. 97-114).

Apylinkės teismas tinkamai aiškino provokacijos sampratą. Nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėtais daro ne tik jų sankcionavimo, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 159 str. 3 d. nurodyta, kad, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad net ir esant nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo pagrindams, kito asmens provokacija padaryti nusikalstamą veiką šį procesinį veiksmą daro neteisėtą. Provokacijos sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d., kur ji apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52/2001, 2K-402/2005, 2K-153/2008). Analogiškai provokacija apibrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (žr. Texeira de Castro; Eurofinacom v. France).

Kaip matosi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas išsamiai tikrino, ar kaltinamasis nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką bei ar teisėtai buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis ir išsamiai nuosprendyje motyvavo, kad G. N. nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką. Kad apeliantas nebuvo provokuojamas patvirtina NVIM dalyvis liudytojas Nr. 111, kuris parodė, kad nuteistasis pats jam pasiūlė pirkti narkotikų - „ekstazi“ tablečių bei „žolės“. Jis nurodė narkotikų kainas, gyrėsi, kad aprūpiną visą Klaipėdą. Jis turėjo G. N. telefono numerį, tačiau jam neskambino, nes jis šiuo numeriu nesinaudojo - apeliantas jam skambindavo iš kito numerio arba skambinančiojo numerio iš viso nerodydavo. (t. 2, b. l. 73). Todėl pagrįstai darytina išvada, kad NVIM dalyvis neprovokavo apelianto.

Visiškai neįtikėtina apelianto versija, kad jis narkotikus rado. Iš 2008-03-27 kratos protokolo bei specialisto išvadų Nr. 140-(2594)-IS1-3181, Nr. 140-(2581)-IS1-6035 matyti, kad nuteistojo žinioje (jo nuomojamame bute) buvo ne mažas kiekis narkotinių medžiagų. Bendras psichotropinės medžiagos – MDMA kiekis (9,082 + 0,361 + 0,089 + 0,028 + 0,050 + 0,045 + 0,066 = 9,721 g) viršija beveik 50 kartų nedidelio kiekio (0,2 g) ribą, o bendras narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių kiekis (4,608 + 0,819 + 47,842 = 53,269 g) viršija daugiau kaip 10 kartų šios narkotinės medžiagos nedidelio kiekio (5 g) ribą. Kolegija atmeta nuteistojo versiją, kad toks vertę juodojoje rinkoje turintis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis atsitiktinai galėtų būti paliktas nuteistojo nuomojamame bute. Kratos metu rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, taip pat įvairūs polietileniniai maišeliai, elektroninės svarstyklės su narkotikų pėdsakais, sąsiuvinis (su asmenų telefonų numeriais bei tam tikrais įrašais) rastos įvairiose buto vietose, todėl akivaizdu, kad tokie daiktai negalėjo būti pamiršti ankstesnių buto naudotojų. G. N. bute gyveno tik apie 1,5 mėnesio, prieš tai nuomininkų šiame bute nebuvo. Be to, apie tokį radinį svetimame nuomojamame name apeliantas nepranešė nei buto šeimininkui, nei policijai, todėl pareigūnai negalėjo žinoti, kad nuteistasis namuose laiko narkotines ir psichotropines medžiagas ir tai žinodami provokuoti jas parduoti. Esant šioms aplinkybėms, apelianto versija dėl provokacijos bei jo manymu tariamai rastų vaistų laikytina kaltininko pasirinktu gynybos būdu, siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas neabejoja apylinkės teismo išvadomis dėl G. N. kaltės bei veikos teisinio kvalifikavimo. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysKolegijos teisėjai Rasa ValentinienėLinas Pauliukėnas