Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. S. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-2230-214/2017 pagal pareiškėjų T. S. ir V. S. pareiškimą dėl įvaikinimo, dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų pareiškimą dėl vaiko O. L., gimusios (duomenys neskelbtini), įvaikinimo.Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. vasario 7 d. raštu Nr. S-604 nurodė, kad Skuodo rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal A. A. ieškinį dėl O. L. tėvystės nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės procesinis sprendimas Skuodo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-41-995/2017 pagal A. A. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Nurodė, kad tėvystės nustatymas yra vaiko teisė į jo tapatybę, teisė žinoti savo tėvus. Neišsprendus įvaikinamo vaiko galimo tėvo reikalavimo dėl vaiko tėvystės, nėra galimybės nagrinėti vaiko įvaikinimo klausimo. Skuodo apylinkės teisme priimtas procesinis sprendimas turės tiesioginę reikšmę šio vaiko įvaikinimo byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas bylos sustabdymą motyvavo CPK 163 numatytu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, tačiau priimdamas nutarimą nurodė, jog vadovaujasi CPK 164 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Nėra aišku, ar bylos sustabdymas buvo privalomas ar fakultatyvus.Teismas rėmėsi formaliais pagrindais, neanalizavo byloje susiklosčiusios situacijos, neįvertino bylos sustabdymo padarinių. Teismas atsižvelgė tik į interesą nustatyti tėvystę, tačiau neįvertino aplinkybių, susijusių su galimu vaiko teisių pažeidimu, taip pat neįvertino, ar bylos sustabdymas nepagrįstai neužvilkins bylos proceso ir kartu nesuvaržys šalių teisių į tinkamą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į vaiko interesus, sustabdžius šią bylą, vaikas netenka stabilumo. Visais atvejais turėtų būti garantuojama jo teisė į saugią ir stabilią aplinką, užtikrintumą. Pareiškėjai turi pagrįstus lūkesčius dėl vaiko įsivaikinimo ir tapimo jo teisėtais tėvais, jau 7 mėnesius augina jį kaip savo, yra prie jo emociškai prisirišę. Pareiškėjai atliko visas pasirengimo įvaikinimui procedūras, dalyvavo privalomuose mokymuose. Ieškovas į teismą dėl tėvystės pripažinimo kreipėsi likus 1 dienai iki paskirto bylos dėl įvaikinimo nagrinėjimo teisme. Skundžiama nutartis priimta jau pradėjus bylą nagrinėti teisme. Ilgas delsimas kreiptis į teismą ir nesirūpinimas vaiku rodo asmens neatsakingumą ir požiūrį į vaiką. Teisme pradėta byla dėl tėvystės nustatymo nereiškia, jog ieškinys yra pagrįstas, nepatvirtina bylos sustabdymo pagrindo buvimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą dėl įvaikinimo iki įsiteisės kitoje civilinėje byloje priimtinas sprendimas dėl įvaikinamo vaiko tėvystės nustatymo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl bylos sustabdymo

Civilinės bylos sustabdymas yra laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. UAB ,,Aliferus“, V. K., bylos Nr. 3K-3-187/2011). Teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Apeliantai teisingai nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį padarytas apsirikimas, nurodant CPK 164 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą civilinės bylos sustabdymo pagrindą, pagal kurį teismas gali sustabdyti bylą, kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis. Tačiau apeliantai nepagrįstai teigia apie neaiškumą, ar bylos sustabdymas buvo privalomas ar fakultatyvus. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad byla stabdytina CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kai teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą ir skundžiamos nutarties dalį, nurodydamas teisės normą, kuria vadovaujantis priėmė nutartį, vietoje CPK 164 straipsnio 1 dalies 3 punkto įrašė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą gavęs duomenis, kad Skuodo rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal A. A. ieškinį dėl nagrinėjamoje byloje įvaikinamo vaiko O. L. tėvystės nustatymo.Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Skuodo rajono apylinkės teisme priimtas ieškovo A. A. ieškinys atsakovei K. M.. Ieškiniu ieškovas prašo nustatyti, kad jis yra vaiko O. L. biologinis tėvas, nustatyti šio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Pažymėtina, jog įvaikinimui būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo (CK 3.212 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad įvaikinamas vaikas turi tėvą (šiuo metu vaiko gimimo įraše, gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvus nėra, b.l. 36,37), vaiko tėvo sutikimas būtų būtinas sprendžiant vaiko įvaikinimo klausimą nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje dėl tėvystės nustatymo konstatuoti faktai būtų reikšmingos nagrinėjamoje byloje. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik išsprendus klausimą dėl vaiko tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, gali būti sprendžiama dėl šio vaiko įvaikinimo. Apeliantai nepagrindė realaus vaiko interesų pažeidimo, susijusio su civilinės bylos sustabdymu. Konkretaus vaiko teisių pažeidimo apeliantai neįvardijo. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161. straipsnio 1 dalis). Tuo remiantis nėra pagrindo preliminariai spręsti, kad vaiko interesai bylos sustabdymu yra pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjų lūkesčiais įsivaikinti vaiką, vėlyvą bylos dėl tėvystės nustatymo iškėlimą, nes jie nėra susiję su apeliacijos dalyku, sprendžiant bylos sustabdymo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą sustabdyti civilinę bylą (CPK 163 straipsnio 3 punktas), todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.