- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1867-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04388-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lituanica“
- Kategorijos
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7574-638/2012 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lituanica“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovė E. Š. 2012 03 30 pateiktu teismui ieškiniu (b.l.3-5) prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lituanica“ 3668,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01, neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, delspinigius nuo priteistos darbo užmokesčio sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5). Ji nurodė, kad atsakovė nuo 2011 10 01 nemoka jai darbo užmokesčio, per laikotarpį nuo 2011 10 01 iki 2012 02 01 susidarė 3668,51 Lt skola. Darbo ginčų komisija sprendė ginčą dėl atlyginimo už paminėtą laikotarpį priteisimo, tačiau šalys nesusitarė.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos išmokėjo ieškovei visą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01. Nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl delspinigių ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė reikalavimus priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei priteisti delspinigius nuo priteistos darbo užmokesčio sumos pareiškė nesilaikydama ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių konkrečią neturtinę žalą, išskyrus bendro pobūdžio teiginius apie sukeltus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu (b.l. 41-43) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB „Lituanica“ ieškovei 296,68 Lt delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (296,68 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2012 02 01 iki sprendimo įsigaliojimo dienos teismas paliko nenagrinėtu. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės 50 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 1990 m. dirba atsakovė įmonėje avalynės viršaus surinkėja, šalys yra sudariusios neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovei nuo 2004-02-12 nustatyta vienetinė darbo apmokėjimo sistema taikant nustatytus atliekamos technologinės operacijos įkainius, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta mėnesio minimali alga (b. l. 12-13). Atsakovė su ieškove neatsiskaitė pagal Darbo sutartyje nustatytas sąlygas. 2012-03-01 ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl darbo ginčų komisijos sudarymo išnagrinėti jos reikalavimą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo (b. l. 14). Darbo ginčų komisija 2012-03-09 nagrinėjo darbuotojų, tame tarpe ir ieškovės E. Š. prašymą dėl neišmokėto atlyginimo, bet sprendimas nebuvo priimtas (b.l.6-11). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jos teisėtų interesų gynimo. Atsakovė atsiskaitė su ieškove už 2011 m. spalio – 2012 sausio mėnesius, paskutinio išmokėjimo data 2012-05-14 (b. l. 31). Todėl teismas ieškovės reikalavimo priteisti jai 3668,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01 netenkino. Kadangi ieškovę ir atsakovę siejo darbo santykiai, už uždelstą atsikaityti laiką ieškovei iš atsakovės teismas priteisė DK 207 str. 1 d. numatytus delspinigius, pripažino, jog delspinigių dydis nuo 2009-02-01 sudaro 0,07 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos. Delspinigius teismas paskaičiavo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, pradedant juos skaičiuoti po 7 dienų nuo dienos, kurią turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, t.y. kito mėnesio 17 diena. Reikalavimui dėl delspinigių priteisimo teismas taikė šešių mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą, todėl konstatavo, jog delspinigiai pradėtini skaičiuoti už laikotarpį, kuris prasideda prieš šešis mėnesius iki ieškinio įteikimo teismui dienos, nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistini 296,68 Lt (išmokėtina suma) delspinigiai (DK 207 str. 1 d.).
Teismas pripažino, kad ieškovė reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pareiškė nesilaikydama ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu.
Ieškovės reikalavimą priteisti jai 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė, pripažinęs, jog ieškovė nuo 2011 metų gruodžio iki šio teismo sprendimo priėmimo realiai nepatiria tokių dvasinių išgyvenimų, sunkumų ir skriaudos, už kuriuos reikėtų priteisti neturtinės žalos atlyginimą, be to, ieškovei yra priteisiami delspinigiai už uždelstą atsiskaityti laiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 44-47) ieškovė E. Š. prašo civilinę bylą dėl neišspręstų reikalavimų (dėl darbo užmokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo nagrinėjimo dienos) grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, taip pat prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti jai iš atsakovės 2.000 Lt neturtinę žalą.
Ieškovė nurodė, kad priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, savo apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:
1. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias individualaus darbo ginčo sprendimo tvarką ir ribas, bei netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio reikalavimų didinimą. Ji (ieškovė) prašė priteisti jai 3668,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01, dėl kurio nebuvo sutarta darbo ginčų komisijoje, o taip pat ir padidinusi savo reikalavimus ir neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi atsakovė darbo užmokesčio nemokėjo ir po 2012 02 01. Teisę padidinti reikalavimų apimtį ieškovei suteikia CPK 42 str. 1 d. Iš esmės teismas apsiribojo tik ginčo sprendimu iš dalies. Netinkamai išsprendus individualaus ginčo nagrinėjimo ribas, ieškovės reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo nuo 2012 m. vasario 1 dienos iki teismo sprendimo dienos nebuvo iš esmės nagrinėjamas, todėl teismo sprendimo dalis šį reikalavimą palikti nenagrinėtą, naikintina ir šioje ieškinio dalyje byla perduotina nagrinėti iš naujo.
2. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas netinkamai konstatavo, kad ieškovė iš darbdavio negavo atlyginimo tik nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. Priešingai, ieškiniu suformuotas reikalavimas, jog darbdavys nemokėjo darbo užmokesčio nuo 2011 m. spalio 1 dienos iki bylos nagrinėjimo dienos, tai yra 2012 m. gegužės 16 dienos. Ieškovė nurodo, jog dėl darbdavio sistemingų neteisėtų veiksmų, negavo pajamų, kurios yra jos pragyvenimo šaltinis, negalėjo minimaliai tenkinti savo gyvybinių interesų. Negalėdama pilnavertiškai gyventi, ieškovė ribojo ne tik savo, bet ir šeimos narių poreikių tenkinimą. „Gyvenimas į skolą“ sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumą. Pirmos instancijos teismas neobjektyviai bei nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus ir rėmėsi išskirtinai atsakovės pozicija, jog ieškovei laikotarpyje nuo 2011-12-11 iki 2012-05-17 mokamas teismo priteistas ankstesnis darbo užmokesčio įsiskolinimas ir kitos išmokos civilinėje byloje Nr. 2-16602-587/2012, gali būti vertinamos kaip neturtinės žalos, susidariusios nagrinėjamoje byloje, kompensavimas. Atsakovės pareiga yra vykdyti teismo sprendimą dėl neteisėtų jos veiksmų, tačiau jai nesuteikta teisė spręsti ieškovei pervedamų įsiskolinimų paskirties, pinigų panaudojimo masto ir kitų išimtinai ieškovės interesus liečiančių teisių įgyvendinimo. Todėl nelogiškas ir atmestinas atsakovės bei teismo argumentas, kad mokamos įmokos dėl darbdavio ankstesnio įsiskolinimo turi būti vertinamos, kaip neturtinės žalos ieškovei atlyginimas avansu nagrinėjamoje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l. 49-52) pateikusi atsakovė prašo ieškovės E. Š. apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarką ir darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šiuo klausimu praktikos, o atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisingai aiškino ir taikė neturtinės žalos atlyginimą darbo santykiuose reglamentuojančias teisės normas, teisingumo ir sąžiningumo principus, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė visas tinkamam materialiosios teisės normų taikymui ir teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos buvo pareikštas pažeidžiant išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 414 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos ir priimdamas sprendimą jos nepažeidė, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje pažeistos įrodinėjimą, įrodymų rinkimą reglamentuojančios teisės normos.
Taip pat, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Ieškovė laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-05-17 gaudama didesnes įmokas, negu, kad ieškovės vieno mėnesio atlyginimas, nepatyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kaip buvo nurodžiusi ieškinyje, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovei. Ieškovė nepagrindę ir neįrodė neturtinės žalos dydžio, nesiėmė jokių veiksmų įrodinėjimo procese, atsakovo padarytą pažeidimą pasyviai laikydama kaip savaime suprantamą dalyką, jog atsakovas jį padaręs privalo materialiai atsakyti, o vien tik atitinkamos teisės pažeidimas ex officio nereiškia neturtinės žalos padarymo. Atsakovės nuomone, ieškovės teisės nebuvo pažeistos tiek stipriai, kad atsakovo atžvilgiu būtų pagrindas taikyti turtinę atsakomybę neturtinės žalos forma, nes ginčo laikotarpiu darbo santykiai tarp ieškovės ir darbdavio nėra nutrūkę, ieškovei kiekvieną mėnesį mokamas darbo užmokestis, nors ir ne pilnai, bet mokamas, darbo užmokesčio mokėjimo vėlavimas kompensuotas kitu būdu, t.y. teismo priteistais delspinigiais.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias individualaus darbo ginčo sprendimo tvarką ir ribas, bei netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio reikalavimų didinimą, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarką, ir konkrečiai šio kodekso 295 straipsnis nustato, kada ir kokie darbo ginčai nagrinėjami darbo ginčų komisijose ir kada bei kokie – teismuose. Tarp ieškovės, kaip darbuotojos, ir atsakovės, kaip darbdavio, kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio teisme tiesiogiai, t.y. nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, nenagrinėtinas. Tokio ginčo nagrinėjimo tiesiogiai teisme nenumato DK 295 straipsnio antroji dalis. Kauno miesto apylinkės teismas šį ginčą nagrinėjo tik todėl, kad darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė ir ieškovė kreipėsi į teismą, kaip tą reglamentuoja DK 295 str. 1 d. 2 p. ir DK 292 str. 2 d. Tai suponuoja išvadą, kad konkrečiu atveju buvo būtina ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tokia tvarka dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. ieškovė pasinaudojo, todėl teismas ir nagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl 3668,51 Lt darbo užmokesčio. O dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. ieškovė nepasinaudojo išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Ieškovės teiginiai, kad CPK 42 straipsnio 1 dalis jai suteikia teisę didinti ieškinio reikalavimus, nėra visiškai teisingi. CPK 42 str. 1 d. suteikia teisę ieškovui padidinti savo reikalavimus ne bet kada ir ne bet kaip, kada to pageidauja ieškovas, o tik šio kodekso nustatyta tvarka. CPK 137 str. 2 d. 3 p. neleidžia priimti ieškinio, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Konkrečiu atveju ieškovė ne padidino savo reikalavimus, o jau pradiniame ieškinyje pareiškė reikalavimus, dėl kurių dalies buvo pasinaudojusi įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl kurių dalies išankstinio ginčų išsprendimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudojusi. Todėl teismas priėmė ieškinį, išnagrinėjo reikalavimus, dėl kurių buvo pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o kitus reikalavimus paliko nenagrinėtus. Taigi, nėra pagrindo, kaip to prašo apeliantė, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovės reikalavimą dėl darbo užmokesčio už laikotarpį po 2012 m. vasario 1 d. priteisimo jai, šioje dalyje naikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendime nurodė motyvus, kodėl netenkina šio reikalavimo, o apeliacine tvarka nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija su tokiais motyvais sutinka. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir visiškai pagrįstai įvertino, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos tokiu laipsniu, kad atsakovo atžvilgiu būtų pagrindas taikyti turtinę atsakomybę neturtinės žalos forma. Ginčo laikotarpiu darbo santykiai tarp ieškovės ir darbdavio nebuvo nutrūkę, ieškovei buvo kiekvieną mėnesį mokamas darbo užmokestis, nors ir ne pilnai, darbo užmokesčio mokėjimo vėlavimas kompensuotas ir kitu būdu, t.y. teismo priteistais delspinigiais. Pagrindas taip vertinti buvo ir tai, kad atsakovės atsiskaitymai su darbuotojais buvo sutrikę dėl įmonės finansinių sunkumų, apyvartinių lėšų trūkumo, o ne atsakovės nepagrįsto vengimo atsiskaityti su darbuotojais.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.