Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1523-259/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
2A-1523-259/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04388-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
Ieškovas
E. Š.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lituanica“
Kategorijos
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1523-259/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04388-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 44.2.4.2; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės E. Š. atstovei Ž. Č., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7574-638/2012 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lituanica“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė E. Š. ieškiniu (b.l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovės AB „Lituanica“ 3 668,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01, neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, delspinigius nuo priteistos darbo užmokesčio sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog atsakovė nuo 2011-10-01 nemoka jai darbo užmokesčio, per laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01 susidarė 3 668,51 Lt skola. Darbo ginčų komisija sprendė ginčą dėl atlyginimo už paminėtą laikotarpį priteisimo, tačiau šalys nesusitarė. Negaudama pajamų, kurios buvo pagrindinis ieškovės pragyvenimo šaltinis, ieškovė negalėjo tenkinti minimalių savo poreikių, dėl ko patyrė pažeminimą, turėjo skolintis, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus ir depresiją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu (b. l. 41-43) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB „Lituanica“ ieškovei 296,68 Lt delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (296,68 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2012-02-01 iki sprendimo įsigaliojimo dienos teismas paliko nenagrinėtu; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės 50 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 1990 m. dirba atsakovės įmonėje avalynės viršaus surinkėja, šalys yra sudariusios neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovei nuo 2004-02-12 nustatyta vienetinė darbo apmokėjimo sistema taikant nustatytus atliekamos technologinės operacijos įkainius, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta mėnesio minimali alga (b. l. 12-13). Atsakovė su ieškove neatsiskaitė pagal Darbo sutartyje nustatytas sąlygas. 2012-03-01 ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl darbo ginčų komisijos sudarymo išnagrinėti jos reikalavimą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo (b. l. 14). Darbo ginčų komisija 2012-03-09 nagrinėjo darbuotojų, tame tarpe ir ieškovės E. Š. prašymą dėl neišmokėto atlyginimo, bet sprendimas nebuvo priimtas (b.l.6-11). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jos teisėtų interesų gynimo. Atsakovė atsiskaitė su ieškove už 2011 m. spalio – 2012 sausio mėnesius, paskutinio išmokėjimo data 2012-05-14 (b. l. 31). Teismas ieškovės reikalavimo priteisti jai 3 668,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01 netenkino. Kadangi ieškovę ir atsakovę siejo darbo santykiai, už uždelstą atsikaityti laiką ieškovei iš atsakovės teismas priteisė DK 207 str. 1 d. numatytus delspinigius, pripažino, jog delspinigių dydis nuo 2009-02-01 sudaro 0,07 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos. Delspinigius teismas paskaičiavo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, pradedant juos skaičiuoti po 7 dienų nuo dienos, kurią turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, t.y. kito mėnesio 17 diena. Reikalavimui dėl delspinigių priteisimo teismas taikė šešių mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą, todėl konstatavo, jog delspinigiai pradėtini skaičiuoti už laikotarpį, kuris prasideda prieš šešis mėnesius iki ieškinio įteikimo teismui dienos, nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistini 296,68 Lt (išmokėtina suma) delspinigiai (DK 207 str. 1 d.). Teismas pripažino, kad ieškovė reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pareiškė nesilaikydama ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu. Ieškovės reikalavimą priteisti jai 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė, pripažinęs, jog ieškovė nuo 2011 metų gruodžio iki šio teismo sprendimo priėmimo realiai nepatiria tokių dvasinių išgyvenimų, sunkumų ir skriaudos, už kuriuos reikėtų priteisti neturtinės žalos atlyginimą, be to, ieškovei yra priteisiami delspinigiai už uždelstą atsiskaityti laiką.

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (b. l. 59-63) Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-24 sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka (DK 295 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Tokia tvarka dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. ieškovė pasinaudojo, todėl teismas ir nagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl 3 668,51 Lt darbo užmokesčio. O dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nepasinaudota. CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovui padidinti savo reikalavimus ne bet kada ir ne bet kaip, kada to pageidauja ieškovas, o tik CPK nustatyta tvarka. Konkrečiu atveju ieškovė ne padidino savo reikalavimus, o jau pradiniame ieškinyje pareiškė reikalavimus, dėl kurių dalies buvo pasinaudojusi įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir dėl kurių dalies išankstinio ginčų išsprendimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudojusi. Dėl to teismas priėmė ieškinį, išnagrinėjo reikalavimus, dėl kurių buvo pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o kitus reikalavimus paliko nenagrinėtus. Teisėjų kolegija pripažino, kad neturtinė žala nepriteista pagrįstai, nes ginčo laikotarpiu darbo santykiai tarp ieškovės ir darbdavio nebuvo nutrūkę, ieškovei buvo kiekvieną mėnesį mokamas darbo užmokestis, nors ir ne visas, darbo užmokesčio mokėjimo vėlavimas kompensuotas ir kitu būdu, t. y. teismo priteistais delspinigiais. Pagrindas taip vertinti buvo ir tai, kad atsakovo atsiskaitymai su darbuotojais buvo sutrikę dėl įmonės finansinių sunkumų, apyvartinių lėšų trūkumo, o ne dėl atsakovo nepagrįsto vengimo atsiskaityti su darbuotojais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi (b. l. 97-103) Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo dalis dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nuo 2012 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikino ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Kasacinis Teismas nurodė, jog teismai, spręsdami ginčą dėl pavėluoto darbo užmokesčio priteisimo, nepagrįstai nustatė, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka. Kasacinis teismas pažymėjo, jog kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčų komisiją dėl jam priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo, laikytina, kad jis pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka dėl viso jam priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo iki bus priimtas galutinis sprendimas šiuo klausimu. Tai, kad darbo ginčų komisija išnagrinėja trumpesnį tarp šalių susiklosčiusių darbo santykių laikotarpį nei teismas, nelaikytina pateisinama priežastimi išskirti darbuotojo reikalavimą į du – tokį, dėl kurio privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pasinaudota, ir tokį, dėl kurio privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nepasinaudota.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė E. Š. apeliaciniu skundu (b.l. 44-47) prašo civilinę bylą dėl neišspręstų reikalavimų (dėl darbo užmokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo nagrinėjimo dienos) grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, taip pat prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti jai iš atsakovės 2 000 Lt neturtinę žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias individualaus darbo ginčo sprendimo tvarką ir ribas, bei netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio reikalavimų didinimą. Ieškovė prašė priteisti 3 668,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01, dėl kurio nebuvo sutarta darbo ginčų komisijoje, o taip pat ir padidinusi savo reikalavimus ir neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi atsakovė darbo užmokesčio nemokėjo ir po 2012-02-01. Teisę padidinti reikalavimų apimtį ieškovei suteikia CPK 42 str. 1 d. Iš esmės teismas apsiribojo tik ginčo sprendimu iš dalies. Netinkamai išsprendus individualaus ginčo nagrinėjimo ribas, ieškovės reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo nuo 2012 m. vasario 1 dienos iki teismo sprendimo dienos nebuvo iš esmės nagrinėjamas, todėl teismo sprendimo dalis šį reikalavimą palikti nenagrinėtą, naikintina ir šioje ieškinio dalyje byla perduotina nagrinėti iš naujo;

2. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas netinkamai konstatavo, kad ieškovė iš darbdavio negavo atlyginimo tik nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. Priešingai, ieškiniu suformuotas reikalavimas, jog darbdavys nemokėjo darbo užmokesčio nuo 2011 m. spalio 1 dienos iki bylos nagrinėjimo dienos, tai yra 2012 m. gegužės 16 dienos. Ieškovė nurodo, jog dėl darbdavio sistemingų neteisėtų veiksmų, negavo pajamų, kurios yra jos pragyvenimo šaltinis, negalėjo minimaliai tenkinti savo gyvybinių interesų. Negalėdama pilnavertiškai gyventi, ieškovė ribojo ne tik savo, bet ir šeimos narių poreikių tenkinimą. „Gyvenimas į skolą“ sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumą. Pirmos instancijos teismas neobjektyviai bei nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus ir rėmėsi išskirtinai atsakovės pozicija, jog ieškovei laikotarpyje nuo 2011-12-11 iki 2012-05-17 mokamas teismo priteistas ankstesnis darbo užmokesčio įsiskolinimas ir kitos išmokos civilinėje byloje Nr. 2-16602-587/2012, gali būti vertinamos kaip neturtinės žalos, susidariusios nagrinėjamoje byloje, kompensavimas. Atsakovės pareiga yra vykdyti teismo sprendimą dėl neteisėtų jos veiksmų, tačiau jai nesuteikta teisė spręsti ieškovei pervedamų įsiskolinimų paskirties, pinigų panaudojimo masto ir kitų išimtinai ieškovės interesus liečiančių teisių įgyvendinimo. Todėl nelogiškas ir atmestinas atsakovės bei teismo argumentas, kad mokamos įmokos dėl darbdavio ankstesnio įsiskolinimo turi būti vertinamos, kaip neturtinės žalos ieškovei atlyginimas avansu nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2013 09 03 teismo posėdžio metu ieškovės E. Š. atstovė Ž. Č. paaiškino, jog ieškovei yra sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013 08 01 dienos, tačiau nuo 2012 02 01 iki 2013 09 02 imtinai dėl darbdavio kaltės nėra sumokėti delspinigiai už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį. Atstovė pareiškė teismo posėdžio metu žodžiu reikalavimą priteisti ieškovei LR DK 207 straipsnio 1 dalyje numatytus įstatyminius 0, 07 procento delspinigius. Atstovė nurodė, kad delspinigių suma yra 843, 95 litai, prašė šią sumą priteisti iš atsakovės. Teismui atstovė pateikė delspinigių skaičiuoklę, kurioje nurodoma, kad delspinigių suma yra 843, 95 lt. Atstovė prašė priteisti 5 procentų delspinigius nuo priteistos sumos ir patenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 2000 lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Po teismo posėdžio 2013 09 03 Kauno apygardos teisme buvo gautas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko K. J. raštas Nr. L-(Ž)-264, kuriame nurodoma, kad 2013 09 03 10 val. Kauno apygardos teisme, teismo posėdyje buvo išnagrinėta civilinė byla pagal E. Š. apeliacinį skundą, po teismo posėdžio profesinės sąjungos atstovui paaiškėjo, kad dėl techninės klaidos teismui pateiktoje skaičiuoklėje buvo nurodyta, kad delspinigių suma yra 843, 95 litai, nors bendra delspinigių suma turi būti 1883, 94 litai. Todėl rašte prašoma įvertinti techninę klaidą ir laikyti, kad pareikšta ieškovės reikalavimo suma yra 1883, 94 litai delspinigių (išmokama suma).

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Lituanica“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 49-52) prašo jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarką ir darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šiuo klausimu praktikos, o atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisingai aiškino ir taikė neturtinės žalos atlyginimą darbo santykiuose reglamentuojančias teisės normas, teisingumo ir sąžiningumo principus, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė visas tinkamam materialiosios teisės normų taikymui ir teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.;Ieškovės reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos buvo pareikštas pažeidžiant išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 414 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos ir priimdamas sprendimą jos nepažeidė, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje pažeistos įrodinėjimą, įrodymų rinkimą reglamentuojančios teisės normos;Teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Ieškovė laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-05-17 gaudama didesnes įmokas, negu, kad ieškovės vieno mėnesio atlyginimas, nepatyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kaip buvo nurodžiusi ieškinyje, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovei. Ieškovė nepagrindę ir neįrodė neturtinės žalos dydžio, nesiėmė jokių veiksmų įrodinėjimo procese, atsakovo padarytą pažeidimą pasyviai laikydama kaip savaime suprantamą dalyką, jog atsakovas jį padaręs privalo materialiai atsakyti, o vien tik atitinkamos teisės pažeidimas ex officio nereiškia neturtinės žalos padarymo. Atsakovės nuomone, ieškovės teisės nebuvo pažeistos tiek stipriai, kad atsakovo atžvilgiu būtų pagrindas taikyti turtinę atsakomybę neturtinės žalos forma, nes ginčo laikotarpiu darbo santykiai tarp ieškovės ir darbdavio nėra nutrūkę, ieškovei kiekvieną mėnesį mokamas darbo užmokestis, nors ir ne pilnai, bet mokamas, darbo užmokesčio mokėjimo vėlavimas kompensuotas kitu būdu, t.y. teismo priteistais delspinigiais.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas byloje pareikštas ieškovės reikalavimo pagrįstumas priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Byloje ieškovės reikšti reikalavimai priteisti iš atsakovės AB „Lituanica“ 3 668,51 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-02-01, 2 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti yra išspręsti įsiteisėjusiais Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu (b. l. 41-43), Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (b. l. 59-63) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi (b. l. 97-103).

Bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka 2013 09 03 teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas teismui pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovei už dirbtą laikotarpį nuo 2012 02 01 iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos yra išmokėtas jai priskaičiuotas 20207, 29 lt darbo užmokestis. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei priskaičiuotas ir priklausantis išmokėti darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012 02 01 iki 2013 09 02 yra sumokėtas, ji teisėjų kolegijai pateikė banko išrašus iš ieškovės bankinės sąskaitos, iš kurių matyti, kad ieškovei yra sumokėta 20207, 29 lt darbo užmokesčio suma už dirbtą pas atsakovą laikotarpį nuo 2012 02 01 iki bylos nagrinėjimo teisme dienos. Teisėjų kolegija nustatė, kad iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės pabaigos ieškovė nepateikė įstatymo nustatytos formos ir turinio pareiškimo (LR CPK 140 str. 1 d.) kad ji atsisako nuo pareikšto ieškinio dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka 2013 09 03 teismo posėdžio metu ieškovė per savo atstovę pareiškė žodinį reikalavimą priteisti jai 843, 95 litų sumą delspinigių už uždelstą išmokėti darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2012 02 01 iki 2013 09 02 LR DK 207 straipsnio 1 dalies pagrindu (po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje ieškovę atstovaujanti profesinė sąjunga teisėjų kolegijai raštu nurodė, kad teismo posėdyje buvo klaidingai įvardinta ieškinio suma). Teisėjų kolegija nustatė, kad reikalavimo priteisti 843, 95 litų (1883, 94 lt) sumą delspinigių už uždelstą išmokėti darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2012 02 01 iki 2013 09 02 ieškovė atsakovui nei pirminiame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nebuvo pareiškusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad naujais reikalavimais nelaikomi apeliacinio skundo reikalavimai neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu, t. y. ir dėl delspinigių priteisimo (LR CPK 312 str.), tačiau iš komentuojamo įstatymo turinio ir esmės matyti, kad tokie reikalavimai turėtų būti pareikšti bent jau apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išspręsti ieškovės pareikšto teismo posėdyje žodinio reikalavimo priteisti delspinigius už vėlavimą išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 02 01 iki 2013 09 02 nėra galimybės, kadangi apie šį reikalavimą nėra pranešta įstatymo nustatyta tvarka atsakovui, dėl šio reikalavimo atsakovui nėra suteikta galimybė pateikti atsiliepimus, atsikirtimus. Tokiu būdu išsprendus ieškovės reikalavimą galimai būtų pažeista atsakovo teisė žinoti apie byloje nagrinėjamą reikalavimą, teikti argumentus dėl suformuluoto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, prieštarauti pareikštam reikalavimui, taip pat naudotis visa apimtimi įstatymo leidėjo suteiktomis procesinėmis teisėmis (LR CPK 42 str.). Teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovo dėl darbo užmokesčio priteisimo nagrinėjamoje byloje tęsiasi jau ilgą laiką, nuo 2012 03 30, o įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs kuo trumpesnius darbo ginčų nagrinėjimo terminus (LR CPK 413 str.). Teisėjų kolegija mano, kad byloje atnaujinus procesą ir tokiu būdu sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeistas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principas (LR CPK 7 str.), taip pat įstatymo leidėjo įpareigojimas siekti kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (LR CPK 2 str.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės teismo posėdyje pareikšto reikalavimo priteisti 843, 95 lt (1883, 94 lt) delspinigius už vėlavimą išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 02 01 iki 2013 09 02. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu būdu ieškovei neužkertamas kelias ginti savo pažeistas teises pareiškiant atsakovui atskirą ieškinį teisme dėl delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija šiais motyvais nesprendžia ir ieškovės teismo posėdžio metu pareikšto reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo prašomos priteisti delspinigių sumos.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovės išsakytų argumentų dėl 2000 litų neturtinės žalos priteisimo, kadangi, kaip minėta šioje nutartyje anksčiau, šis reikalavimas išspręstas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas