Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2015-01-23 · Civilinė byla Nr. 2A-60-730/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-23
Bylos Nr.
2A-60-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00428-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir ŽŪB „Vėžaičiai“

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-60-730/2015

Teisėjas Gintaras Stonkus (Proceso Nr. 2-24-3-00428-2014-2)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.8; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPREN DI M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. atstovo advokato G. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir ŽŪB „Vėžaičiai“, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1J1ž, kurios plotas 733,07 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2003-12-31 su ŽŪB „Vėžaičiai“, atstovaujama bendrovės pirmininko L. Š. pasirašė sutartį, kurios pagrindu bendrovė pasiūlė, o pareiškėjas sutiko nupirkti daržinę, esančią (duomenys neskelbtini) už 6000 Lt. Pareiškėjas sumokėjo avansą 3000 Lt, o pagrindinę sutartį sutarė pasirašyti iki 2004-05-31, tačiau iki to termino pagrindinės sutarties nepasirašė. 2006-02-01 šalys pasirašė kitą sutartį dėl daržinės, esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo. Šios sutarties pagrindu šalys sutarė, kad pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasirašys iki 2007-06-30, tačiau nepasirašė. Nurodė, kad jis daržine nepertraukiamai naudojasi ir valdo nuo 2003-12-31, gerina jos būklę, sudarė elektros energijos tiekimo sutartį, 2014-02-21 atliko daržinės kadastrinius matavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-09-08 sprendimu pareiškimo netenkino. Priteisė iš pareiškėjo R. B. 14,46 Lt (4 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad iš byloje esančių 2003-12-31 ir 2006-02-01 sutarčių turinio matyti, kad ŽŪB „Vėžaičiai“ pasiūlė R. B. pirkti ŽŪB „Vėžaičiai“ būtent nuosavybės teise priklausančią daržinę, esančią (duomenys neskelbtini), o šį pasiūlymą R. B. priėmė. Tai, kad minėtų sutarčių metu daržinė, esanti (duomenys neskelbtini), priklausė ŽŪB „Vėžaičiai“ būtent nuosavybės teise, patvirtino ir ŽŪB „Vėžaičiai“ pirmininkas L. Š., teismo posėdyje nurodydamas, kad šį pastatą kartu su kitais pastatais tuo pačiu perdavimo aktu ŽŪB „Vėžaičiai“ gavo reorganizavus Vėžaičių eksperimentinį ūkį, notarui ši informacija buvo pateikta prieš tvirtinant anksčiau minėtas sutartis. Iš išdėstytų aplinkybių teismui nekilo abejonių, kad daržinė, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise sutarčių sudarymo metu priklausė ir šiai dienai priklauso ŽŪB „Vėžaičiai“, tik ši bendrovė šios daiktinės teisės nėra įregistravusi nustatyta tvarka atitinkamame registre, iš ko seka, kad daržinę, esančią (duomenys neskelbtini) R. B. negali valdyti kaip daikto savininkas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-09-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

Teismas neteisingai vertino notarės paaiškinimą, kad sudarant 2003-12-31 sutartį jau buvo pateikti ŽŪB nuosavybės į ginčo objektą dokumentai, tačiau jų pateikti ar įvardinti notarė negalėjo. Jei ŽŪB „Vėžaičiai“ turėjo nuosavybės dokumentus į pastatą, neaišku kodėl ŽŪB „Vėžaičiai“ su pareiškėju pasirašyta 2003-12-31 sutartis buvo pratęsta iki 2006-02-01. Teismas neteisingai vertino ir suinteresuoto asmens ŽŪB pirmininko L. Š. parodymus. Teismas nevertino, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą valdė nuo 2003 metų.Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nėra sąžiningas ir teisėtas pastato valdytojas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą - daržinę, esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 1950 metais buvo pastatyta daržinė – 733,07 kv.m. bendro ploto, plane žym. 1J1ž (18-30 b.l.). Iš 2003-12-31 sutarties, patvirtintos (duomenys neskelbtini) notarės G. P., nustatyta, kad pareiškėjas ir ŽŪB „Vėžaičiai‘, atstovaujama pirmininko L. Š., sudarė sutartį, kuria oferentas ŽŪB „Vėžaičiai“ siūlė akceptantui R. B. pirkti ŽŪB „Vėžaičiai“ nuosavybės teise priklausančią daržinę (duomenys neskelbtini), už 6000 Lt. R. B. įsipareigojo iki 2003-12-31 dienos pabaigos į bendrovės kasą sumokėti 3000 Lt avansą. Pagrindinę sutartį šalys sutarė sudaryti iki 2004-05-31 (8 b.l.). 2006-02-01 pareiškėjas ir ŽŪB „Vėžaičiai‘, atstovaujama pirmininko L. Š., sudarė naują sutartį dėl daržinės pirkimo, kadangi nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis pagal 2003-12-31 sutartį. Šalys įsipareigojo sudaryti daržinės pirkimo-pardavimo sutartį iki 2007-06-30 (9 b.l.). Iš 2003-12-31 kasos pajamų orderio kvito nustatyta, kad R. B. už daržinę (duomenys neskelbtini), sumokėjo 3000 Lt avansą (10 b.l.). 2004-07-13 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir pareiškėjas R. B. sudarė elektros energijos tiekimo-naudojimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į (duomenys neskelbtini) (11 b.l.). Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai, PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad pareiškėjas R. B. moka už elektros energiją, tiekiamą adresu (duomenys neskelbtini) (12-17 b.l.). Iš VĮ Registrų centras 2014-04-24 išrašų nustatyta, kad unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas nėra įregistruotas (42-44 b.l.).

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo pareiškimo padarydamas išvadą, kad daržinė, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise sutarčių sudarymo metu priklausė ir šiai dienai priklauso ŽŪB „Vėžaičiai“, tik ši bendrovė šios daiktinės teisės nėra įregistravusi nustatyta tvarka atitinkamame registre, iš ko seka, kad daržinę, esančią (duomenys neskelbtini), R. B. negali valdyti kaip daikto savininkas. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys, kurias teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011;kt).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Nuosavybės teisė įgyjama įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 4.47 straipsnis), tai yra, pvz. pagal sandorius, pagaminant naują daiktą ir kitais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis civilinio proceso įstatyme nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog vienu iš CK 4.47 straipsnyje nurodytu pagrindu ŽŪB „Vėžaičiai“ būtų įgijusi nuosavybės teisę į pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nei priešingai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suinteresuoto asmens ŽŪB „Vėžaičiai“ atstovas pirmininkas L. Š. pareiškėjo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad daržinė, esanti (duomenys neskelbtini), bendrovei atiteko iš Vėžaičių eksperimentinio ūkio, kai likvidavosi šis ūkis ir jis skaidėsi į atskirus objektus. ŽŪB „Vėžaičiai“ buvo perduota daržinė, arklidė ir sandėliukas. Kaip matyti iš šių ŽŪB „Vėžaičiai“ paaiškinimų, atstovas net nenurodė kada, kokiu įstatymu numatytu pagrindu ŽŪB „Vėžaičiai“ buvo atsiradusi nuosavybės teisė į pastatą - daržinę ir ji nuosavybės teise jai priklauso ŽŪB „Vėžaičiai“. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių suinteresuoto asmens ŽŪB „Vėžaičiai“ atstovo pirmininko L. Š. paaiškinimus apie pastato-daržinės perdavimą nuosavybės teise ŽŪB „Vėžaičiai“. Pats faktas, jog pareiškėjas ir ŽŪB „Vėžaičiai“ nuo 2003-12-31 negalėjo sudaryti pastato – daržinės pirkimo-pardavimo sutarties, nes ŽŪB „Vėžaičiai“ negalėjo notarei pateikti pastato-daržinės nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, rodo, jog nuosavybės teisės įstatymu nustatytais pagrindais ir tvarka ŽŪB „Vėžaičiai“ nebuvo įgijusi ir pastatas – daržinė jai nuosavybės teise nepriklauso (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog pareiškėjo pastato valdymas buvo nesąžiningas ir neteisėtas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pastatą-daržinę kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėjas nėra pastato-daržinės savininkas. Nekilnojamasis daiktas, tai yra, pastatas-daržinė nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-01-08 išrašas. Pareiškėjas, sąžiningai įgijęs pastatą-daržinę, ją sąžiningai valdo visą valdymo laiką, tai yra, nuo 2003 metų. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas - pareiškėjas daržinę suremontavo, gerina jos būklę, sudarė elektros energijos tiekimo sutartį, 2014-02-21 atliko daržinės kadastrinius matavimus. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tai yra, nuo 2003 metų. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra visų nurodytų sąlygų visuma, kad būtų galima konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo pareiškimas tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis, CPK 533 straipsnio 2 dalis).

Kadangi dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra skirtingas, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1J1ž, kurios plotas 733,07 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisAlmantas Padvelskis