Utenos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato atstovui A. V., traukiamam administracinėn atsakomybėn D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1d., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016 m. spalio 22 d., apie 00:48 val., Vilniuje, Vinco Kudirkos gatve vairavo automobilį VW CC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai patikrinimo metu jam nustatytas 0,44 promilių ( po paklaidos pritaikymo) girtumas.

D. K. paaiškino, kad 2016 m. spalio 22 d. būnant su draugais kavinėje išgėrė alaus. Maždaug apie 24 valandą jam paskambino močiutė ir pasakė, kad blogai jaučiasi senelis, ir prašė atvažiuoti. Žinodamas, kad senelio sveikata labai bloga, susijaudino ir užsimiršęs, kad nesenai išgėrė alaus, vairavo automobilį. Policijos pareigūnai sustabdę patikrino girtumą ir nustatė, kad jis viršijo leistiną girtumo normą. Su pažeidimu sutinka, padaręs jį labai gailisi. Alkoholio beveik nevartoja, nes sportuoja. Tas kartas buvo išimtinis. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes tai sukels ne tik jam nepatogumų bet ir seneliams, kuriems labai padeda, ir bendruomenės pagyvenusiems nariams, ir darbe.

Tai, kad D. K. padarė pažeidimą įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Policijos pareigūnas A. G. tarnybiniame parnešime nurodė, kad 2016-10-22 apie 00:48 val. policijos priemonės metu Vilniuje Vinco Kudirkos gatvėje ties 14 namu patikrinus sustabdytą automobilį VW CC valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos vairuotojui D. K. nustatytas 044 (po paklaidos) promilių girtumas ( b.l. 5).

Iš alkotesterio duomenų išrašo matyti, kad 2016-10-22, 01:04 val., D. K. nustatytas 0,46 promilių girtumas Alkotesterio matavimo ribos tikslumas 0,017 procentų ( b.l. 6-7).

Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti, kad D. K. turi galiojančias administracines nuobaudas ( b.l.3-4).

2014-08-13 D. K. teistas Panevėžio apygardos teismo pagal BK 135 str. 1d. 284 str. 1d., bausmę atlikęs ( b.l. 26-27).

Ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą už kurį numatyta atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. ir jam skirtina administracinė nuobauda.

Aplinkybė lengvinanti D. K. atsakomybę ta, kad dėl pažeidimo prisipažino kaltu ir dėl padaryto gailisi ( ATPK 31 str. 1d. 1p.). Aplinkybė sunkinanti atsakomybę, D. K. neišnykęs teistumas ( ATPK 32 str. 1d. 6p.).

ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda: baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 5 p. nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Laikantis šių teisės taikymo principų aukštesnės instancijos teismas yra pasisakęs dėl švelnesnės nuobaudos taikymo, pažeidėjui nežymiai viršijant leistiną girtumo ribą (pvz. Panevėžio apygardos teismo bylos: Nr. (duomenys neskelbtini)491/2016, proceso Nr. 4-08-3-00601-2016-1; (duomenys neskelbtini)185/2016, proceso Nr. 4-08-3-03435-2015-8; (duomenys neskelbtini)185/2016, proceso Nr. 4-08-3-00210-2016-7).

Skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar visai jos neskirti teismas gali tik taikydamas ATPK 30-1 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perėmęs administracinių teisės pažeidimų bylų praktikos formavimą, pagal nustatytą kompetenciją nagrinėdamas apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas ir keisdamas teismų sprendimus tik esant esminiams materialinės ir procesinės teisės pažeidimams, yra konstatavęs, jog ATPK 30-1 str. jokios išskirtinės aplinkybės nenurodomos, jas nustato teismas.

D. K. automobilį vairavo lengvo girtumo laipsnio. Toks vairavimas potencialiai yra pavojingas, tačiau nesukėlė realių neigiamų padarinių. D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą. D. K. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą (vairavo neužsisegęs saugos diržų, vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone). Kadangi teisės pažeidimai nėra tokios pačios rūšies, dėl kurio D. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. D. K. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už transporto priemones vairavimą neblaiviam, kas rodo, kad šis padarytas pažeidimas nėra būdingas ir yra tik atsitiktinis.

Pažeidėjas neabejotinai padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Tačiau šis pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių. Pažeidimo padarymo metu D. K. nustatytas girtumas – 0,44 promilės, įvertinus ± 0,017 promilės paklaidą pažeidėjo naudai, tik nežymiai viršijo leistiną ribą, nuo kurios asmeniui kyla administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. D. K. prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko ir gailisi dėl jo padarymo, nevengė atsakomybės. Nors pažeidėjas anksčiau yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jis už vairavimą neblaiviam baustas nebuvo ir tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad D. K. piktnaudžiautų alkoholiu, būtų baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą ar girto pasirodymą viešoje vietoje ar kitus panašius pažeidimus, susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimu, kad būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog D. K. padarytas pažeidimas nėra jam būdingas ir yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog D. K. mokosi Lietuvos Edukologijos universitete, aktyviai sportuoja, dalyvauja visuomeninėje veikloje, padeda garbingo amžiaus bendruomenės nariams pasiekti maldos manus, įvairius renginius, aktyviai remia ir padeda bendruomenei, dirba dviejose darbovietėse. Teismas, atsižvelgęs į pažeidėjui nustatyto iškvepiamame ore alkoholio kiekį, kai už iki 0,40 promilės alkoholio kiekį netaikoma jokia atsakomybė, o už 0,44 promilės labai griežta atsakomybė – iš esmės dvi nuobaudos (bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), ir tame mažame skirtume nėra jokios diferencijuotos atsakomybės, į tai, kad už tokio pobūdžio teisės pažeidimą D. K. baudžiamas pirmą kartą, taip pat atsižvelgęs ir į pažeidėjo charakteristikas, darbą, visuomeninę veiklą, į pažeidėjo elgesį po pažeidimo padarymo (nevengė atsakomybės, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo) bei kitas pirmiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad visi šie duomenys yra pakankami ir reikšmingi tam, jog D. K. būtų galima taikyti ATPK 30-1 str. nuostatas, o ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda būtų per griežta, neadekvati ir neatitinkanti pažeidėjo asmenybės ir jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei, o kartu ir teisingumo bei protingumo kriterijų atsakomybės priemonė.

Taigi, atsižvelgęs į duomenis, apibūdinančius padaryto pažeidimo aplinkybes, pobūdį, padarinius, D. K. asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais mano, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai D. K. gali būti pasiekti jam paskyrus ir trumpesnį papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu numatytas ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimalus (ATPK 30-1 str.). Skiriant trumpesnį papildomos nuobaudos terminą skirtina sankcijoje už jo padarytą teisės pažeidimą numatyta pagrindinė nuobauda – 300 Eurų bauda. Taigi D. K. už padarytą teisės pažeidimą nelieka nenubaustas, tokia pagrindinė ir papildoma nuobauda bus veiksminga, atliks prevencinį poveikį ir vykdant ją bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai.

Teisėjas atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 29 str., 286-287 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nubausti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir, taikant ATPK 30-1 str., skirti jam 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnį baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą– ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbankas, įmokos kodas 1001. ROIK:16062659970. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Visagino miesto apylinkės teismą.