Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-06-03 · Civilinė byla Nr. e2-1587-323/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-03
Bylos Nr.
e2-1587-323/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07977-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
E. J., R. J.
Civilinė byla Nr. e2-1587-323/2015(Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07977-2014-8)Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.5.2.8.; 44.8.; 99.5.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant atsakovės atstovei J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys E. J., R. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir prašo teismo priteisti iš atsakovės 376,77 Eur (1300,90 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-07-21 transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė buvo apdraudusi Transporto priemonių draudimu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, ar kitais atitvarais. Apie eismo įvykį buvo informuoti policijos pareigūnai, kurie, atvykę į įvykio vietą ir išoriškai apžiūrėję transporto priemonę, nustatė, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas. Be to, policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir ją apvažiuoti. Taip pat nurodė, kad transporto priemonės apžiūros metu nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: remontuojamos dalys – priekinė važiuoklė, priekinis dešinės pusės lengvo lydinio ratlankis, o transporto priemonės remonto metu išaiškėjo, kad įvykio metu buvo sugadinta ir reikalinga keisti skersines svirtis, dešinės pusės rato guolio korpusą, priekinio dešinės pusės rato guolį, priekinę dešinės pusės stebulę. Pažymėjo, kad sugadintos transporto priemonės dalys buvo pakeistos nenaujomis, todėl pakeistos automobilio dalys nenuvertintos dėl nusidėvėjimo. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo įvykio metu padarytą žalą, išmokėjo draudėjui 376,77 Eur (1300,90 Lt) draudimo išmoką, bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovę, kuriai nuosavybės teise priklauso Klaipėdoje esantys viešieji keliai, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas – atsakovė.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė žalos padarymo fakto, duobės buvimo, kelių nepriežiūros bei priežastinio ryšio egzistavimo: byloje nėra duomenų apie tikslią autoįvykio vietą, nepateikta eismo įvykio schema, įrodymais nepagrįsta, kad 376,77 Eur (1300,90 Lt) žala padaryta būtent dėl 2011-07-21 eismo įvykio. Be to, atsakovė laiko, jog buvo visos sąlygos transporto priemonės vairuotojui išvengti autoįvykio - eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, tačiau vairuotojas savo veiksmais to nepadarė. Byloje nepateikta duomenų, kad transporto priemonės valdytojas elgėsi tiek apdairiai ir rūpestingai, kiek būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti duobės ir sustoti, sulėtinti greitį ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje susidariusios kliūties – duobės.

Trečiasis asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, kadangi byloje nepateikti esminiai įrodymai: byloje nėra eismo įvykio schemos, todėl neaišku, ar tame kelio ruože iš tiesų buvo byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuota duobė, neaišku, ar įvažiuota būtent į tą duobę. Kadangi byloje nėra eismo įvykio vietos schemos, laiko, kad eismo įvykio vietoje policijos pareigūnų nebuvo. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, ar automobilis buvo techniškai tvarkingas, todėl neaišku, ar atlikti remonto darbai susiję su nagrinėjamu įvykiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-07-21 apie 13.10 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ties 119 namu, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas trečiasis asmuo R. J. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui E. J. priklausantis automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas transporto priemonių draudimu (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), draudiminės apsaugos laikotarpis nurodytas nuo 2010-09-27 iki 2011-09-26. Ieškovė 2011-07-21 eismo įvykį pripažino draudžiamuoju, išmokėjo 376,77 Eur (1300,90 Lt) draudimo išmoką, bei su pretenzija kreipėsi į atsakovę, kaip kelio savininkę, dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

CK 6.266 str. straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl kelio trūkumo, atlyginimo. Pažymėtina, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Klaipėdos mieste, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Kelių įstatymo 4 str. 3 d., 15 str.; Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.; Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. ir 12.1 p.). Šioje byloje atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamas įvykis įvyko būtent ieškovės nurodomame kelyje (toje kelio atkarpoje), įvažiavus į nurodomą, o ne į kokią nors kitą kelio duobę, t. y. byloje keliamas įrodymų pakankamumo klausimas. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, su atsakovės pozicija nesutinka: byloje esanti medžiaga patikimai įrodo, kad 2011-07-21 apie 13.10 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ties 119 namu, įvažiavus į kelyje esančią duobę buvo apgadintas ieškovės apdraustas trečiajam asmeniui E. J. priklausantis automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad įvykio metu ieškovės nurodomoje kelio atkarpoje (Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ties 119 namu) buvo duobė patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikta 2011-07-25 Klaipėdos apskrities VPK pažyma, kurioje nurodyta, jog Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ties 119 namu kelio danga yra asfaltbetonis – cementbetonis, bei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pateikti 2011-07-21 tarnybinis pranešimas bei kelio duobės fotofiksacija, kurie patvirtina, jog nurodomo kelio atkarpoje prie lietaus nutekėjimo kanalizacijos yra duobė, o kelio danga - asfaltbetonis – cementbetonis. Nesutiktina su atsakovės argumentu, jog automobilis galėjo būti apgadintas kitoje vietoje, kitu laiku ir būdu, nes, pasak atsakovės, eismo įvykis Kelių policijoje registruotas tik transporto priemonės valdytojo nurodytų aplinkybių pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio vietoje policijos pareigūnai buvo, kadangi Klaipėdos apskrities Kelių policijos biuro pareigūnai patikrino vairuotojo blaivumą (nustatė, jog blaivus), aprašė dangos rūšį ir būklę (asfaltbetonis, cementbetonis, sausa), apžiūrėjo transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei surašė 2011-07-21 Transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame užfiksavo vizualiai matomus automobilio techninius defektus, padarė kelio duobės bei apgadintos transporto priemonės nuotraukas, 2011-07-21 surašė tarnybinį pranešimą, kuriame konstatavo, jog ieškovės nurodomoje vietoje nurodoma duobė buvo. Teismas taip pat neįžvelgia transporto priemonės valdytojo motyvų, kuriais vedinas jis būtų galėjęs melagingai nurodyti kitą nei byloje nagrinėjimą eismo įvykio vietą, tuo atveju, jei į įvykio vietą nebūtų atvažiavę policijos pareigūnai, kadangi automobilis ieškovės draustas „kasko“ draudimu, ir draudėjo patirta žala būtų atlyginama nepriklausomai nuo duobės dislokacijos vietos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas padaryti išvadą, jog atsiradusi žala tiesiogiai susijusi su atsakovės nevykdoma (netinkamai vykdoma) pareiga prižiūrėti, taisyti kelią Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ties 119 namu. Pažymėtina, kad galiojančiame Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011-07-21 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo aiškiai konstatuota, jog vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, duobės laiku pastebėti negalėjo, pavojinga vieta paženklinta nebuvo. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė atlikusi draudiminio įvykio tyrimą bei išmokėjusi draudimo išmoką, nesiaiškino aplinkybių, ir nepateikė duomenų, ar transporto priemonę vairavęs asmuo tame kelio ruože laikėsi saugaus greičio, t. y. kad žalai atsirasti įtakos turėjo nukentėjusiojo tyčia ar neatsargumas, nevertino transporto priemonės techninės būklės iki šio įvykio bei transporto priemonės vairuotojo veiksmų ir pasekmių priežastinio ryšio, tačiau pažymėtina, kad šias aplinkybes, vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, paskirstančia įrodinėjimo pareigą, įrodyti turėjo būtent atsakovė. Šiuo konkrečiu atveju spręstina, jog atsakovė neįrodė, o ir neįrodinėjo, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą bei įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių, vairavo itin neapdairiai ir neatsakingai, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams (CPK 178 str.), bylos duomenimis apgadintos transporto priemonės valdytojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje kelio dalyje bus didelė duobė, jo kaltė dėl kilusio eismo įvykio neįrodyta, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pripažinti, kad žalai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.253, 6.282 straipsniai), todėl nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo prievolės atlyginti žalą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2000-06-16 nutarime Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ (publikuotas Teismų praktika Nr. 13, 2000 m.) nurodyta, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas; jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai (18 punktas); kai transporto priemonės atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai netikslingas, žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo, kuri apskaičiuojama pagal transporto priemonės sunaikinimo metu esančią rinkos vertę (17 punktas). Be to, atlyginant eismo įvykio metu padarytą žalą gali būti priteisiamos dėl eismo įvykio turėtos išlaidos (pvz., žalos dydžiui nustatyti, apgadintai transporto priemonei iš įvykio vietos nugabenti) (19 punktas). Atlygintinos žalos dydžio apskaičiavimą reglamentuoja ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, kurių 15 punktas numato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

Taigi, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė turi įrodyti, kad buvo patirta būtent tokio dydžio žala, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos. Šiuo atveju ieškovė 376,77 Eur (1300,90 Lt) žalos dydį įrodinėja: 2011-07-21 transporto priemonės techninės apžiūros aktais, remonto sąmata Nr. 4008. Bylos duomenimis matyti, kad dėl eismo įvykio buvo sugadinti automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė važiuoklė, priekinis dešinės pusės lengvo lydinio ratlankis, skersinės svirtys, dešinės pusės rato guolio korpusas, priekinio dešinės pusės rato guolis, priekinė dešinės pusės stebulė. Šie automobilio sugadinimai laikytini priežastiniu ryšiu susijusiais su patirtu eismo įvykiu, juolab, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindą abejonėms dėl transporto priemonės sugadinimų kilmės arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą bei Transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) žala atlyginama atskaitant dalių ir agregatų nusidėvėjimą, į tai, kad šiuo atveju sugadintos automobilio detalės buvo keičiamos nenaujomis (neoriginaliomis), todėl nustatant žalos dydį nusidėvėjimas ieškovės pagrįstai nebuvo išskaičiuotas, į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad originalių dalių kainos, išskaičiavus nusidėvėjimą, būtų viršijusios remonto sąmatoje nurodytų dalių kainas, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės nei būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti išlaidos, konstatuotina, kad nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

Aukščiau išdėstyti motyvai ir argumentai sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 376,77 Eur žalos atlyginimo (CK 6.251 str., 6.266 str., 6.1015 str. 1 d., CPK 185 str.).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,64 Eur (54,00 Lt) žyminis mokestis, 57,92 Eur (200,00 Lt) advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 376,77 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo 376,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 73,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė