- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- T-27-397/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večeskas
- Advokatai
- Vladislovas Mikša, Valdislovas Mikša
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-324-397/2015,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2015-10-29 nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta jam bausmė 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹. straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 200 MGL (7532 eurų) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas – dvi dienos, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir tokiu būdu nustatytas galutinis baudos dydis 7381 euras, sumokant baudą per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė A. Banevičienė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su teikimu išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-324-397/2015 ir priteisti iš kaltinamojo M. K. 69,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Teikime nurodė, kad Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 14 str. 12 d., BPK 106 str. 2 d. gavusi advokato Valdislovo Mikšos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, 2015-09-15 09:47 val. pateikė elektroniniu paštu (kauno.apygardos@teismas.lt) Kauno apygardos teismui 2015-09-15 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3452 pasirašytą elektroniniu parašu, kurioje buvo pateikta informacija apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas M. K.. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Kauno apygardos teismui buvo pateikta laiku, tačiau teismas 2015-10-29 nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė ir dėl jų nepasisakė. Pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali bylinėjimosi išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, tačiau teisė išvis nenagrinėti VGTP išlaidų priteisimo valstybei klausimo nėra numatyta.
Motyvuojamoji dalis
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas netenkintinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo pavedimu ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-324-397/2015, kaltinamąjį M. K. buvo parinktas ginti advokatas Vladislovas Mikša. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, kadangi kaltinamasis yra užsienio pilietis ir nemoka proceso kalbos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.1.2.1 p., Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3452, patvirtinančią 69,48 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. K. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.
BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).
Nagrinėjamu atveju, M. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 3 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš kaltinamojo M. K. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str., 362 str. 4 d., 5 d., 364 str. 3 d.,
nutarė:
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-324-397/2015 netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.