- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- I-408-243/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00054-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- V.L.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Nataljai Sliževskajai, pareiškėjai V.L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.L. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2012-12-18 sprendimo Nr.(1.31)-TPB-142-12, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V.L. skundu teismo prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-12-18 sprendimą Nr.(1.31)-TPB-142-12, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2003-02-18 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. 140158 pripažinimo negaliojančia, ir įpareigoti atsakovę priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, kad 2012-09-28 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau Tarnyba atsisakė suteikti teisinę pagalbą. Prašymą grindžia tuo, jog ginčijamu sprendimu Tarnyba išsprendė klausimus, kurie priskirtini teismo kompetencijai, nes dėl jos reikalavimo pagrįstumo turi teisę spręsti tik teismas. Teigia, kad sprendimas priimtas pagal tarnybos advokato L.Zubanovo išvadą, kuri nepagrįsta teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja argumentuoja, kad 2003-02-18 sutartis Nr. 140145 sudaryta tarp šalių neturinčių teisės tokią sutartį sudaryti ir ši sutartis jai sukėlė neigiamas teisines pasekmes, nes jos pagrindu priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-500-538/2011, kuriuo ji ir sutuoktinis įpareigoti įvesti V.P. vandenį nuo jiems nuosavybės teise priklausančio vandens įvado. Pareiškėja pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepagrįstai ir neteisingai konstatuota, jog gyvenamojo namo valdoje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje yra bendri vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai ir kad vanduo tiekiamas centralizuotai, nes inžineriniai tinklai nutiesti per jai ir sutuoktiniui priklausiančią žemės sklypo dalį. Teigia, kad V.P. savavališkai prisijungė prie jai ir sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įvado. Nurodo, kad teismui pripažinus 2003-02-18 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 140158 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ji siektų proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-500-538/2011 (b.l. 5-13).
Pareiškėja V.L. prašo skundo reikalavimus tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2012-09-28 gavo pareiškėjos V. L. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2003-02-18 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr.140158 pripažinimo negaliojančia. Atsakovės teigimu, 2012-10-09 pareiškėja pateikė Tarnybai dokumentus, pagrindžiančius jos prašymo reikalavimą, o 2012-11-09 gautas jos patikslintas prašymas. Pažymi, kad nepažeisdama įstatyme nustatytų terminų, gavusi advokato išvadą ir nustačiusi, kad pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, per 3 darbo dienas priėmė ginčijamą sprendimą. Atsakovė akcentuoja, kad detaliai išanalizavo pareiškėjos prašymą ir pagrindžiančius dokumentus ir ginčijame sprendime išsamiai išdėstė atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindus ir motyvus. Argumentuoja, kad teismo sprendimas, sukėlęs teisines pasekmes pareiškėjai, motyvuotas konstatuota faktine aplinkybe, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys nesklebtini), Palangoje vandentiekis ir kanalizacija yra namo bendrasavininkių V.L. ir V.L. bei V.P. bendroji dalinė nuosavybė ir pritaikytas CK 4.98 straipsnis, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovė teigia, kad pripažinus 2003-02-18 sutartį Nr.140158 ir ribos aktą negaliojančiais nuo sudarymo momento pareiškėjos teisinė padėtis nepasikeistų, nes būtų nepaneigta V.P. prisijungimo prie bendrų vandens ir kanalizacijos tinklų teisėtumo prezumpcija. Pažymi, kad pareiškėja nepagrindžia objektyviomis aplinkybėmis galimai savavališką V.P. prisijungimą prie inžinerinių tinklų. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja V.L. nepateikė dokumentų pagrindžiančių, jog namų valdoje esantys inžineriniai tinklai, įvadas prie kurių prisijungė V.P. priklauso tik jai ir sutuoktiniui nuosavybės teise, todėl buvo atsisakyta suteikti natrinę teisinę pagalbą (b.l. 104-111).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau –Tarnybos) 2012-12-18 sprendimo Nr.(1.31)-TPB-142-12, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl 2003-02-18 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr.140158 pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš Tarnybos sprendimo turinio matyti, kad Tarnyba nustačiusi, jog V.L. reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas priėmė sprendimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (b.l. 14-16).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatymo 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010). Sprendžiant byloje kilusį ginčą aktuali Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimui, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą. Valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-26 sprendimas administracinėje byloje Nr.A492-1681/2012).
Pareiškėja į Tarnybą su 2012-09-28 prašymu kreipėsi siekdama gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiant ieškinį dėl 2003-02-18 vandens teikimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. 140158 pripažinimo negaliojančia ir atstovavimo civilinėje byloje (b.l. 166-170). Patikslintame 2012-11-07 prašyme pareiškėja nurodė, kad 2003-02-18 sutarties Nr. 140158 šalys nėra inžinerinių tinklų savininkės, sutartis sudaryta be teisinio pagrindo ir pareiškėjos sutikimo, 2008-05-01 nutraukus sutartį neigiamos teisinės pasekmės pareiškėjai neišnyko, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-500-538/2011 (proceso Nr. 2-10-3-00904-2009-0) ji ir sutuoktinis V.L. nepagrįstai įpareigoti pašalinti namų valdos esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje padarytus pažeidimus bendroje dalinėje nuosavybėje – sutaisyti ir pajungti nupjautą centralizuotai paduodamo šalto vandens plastikinį vamzdį (b.l.113-15). Tarnyba remdamasi aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jos nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų pateikti ieškinį dėl 2003-02-18 sutarties Nr. 140158 pripažinimo negaliojančia. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CK 6.227 straipsnio 1 dalį teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Darytina išvada, kad Tarnyba spręsdama dėl pareiškėjos V.L. teisės kreiptis į teismą ieškiniu, turėjo vertinti kokias konkrečiai pareiškėjos teises ar teisėtus interesus sutartis pažeidė, nes tik tokiu atveju galimas ieškinys dėl sutarties absoliutaus pripažinimo negaliojančia.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 132-135) matyti, jog namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, gyvenamasis namas ir kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (tvora, šulinys, kiemo aikštelė, pavėsinė, stoginė) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V.P. 28/100 dalys ir V.L. bei V.L. 72/100 dalys; kiti statiniai inžineriniai – kiemo statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip priklausiniai prie gyvenamojo namo. Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į inter alia inžinerinius tinklus ir kitus statinius, prie inžinerinių tinklų priskirtini vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai. Darytina išvada, kad gyvenamojo namo inžineriniai tinklai yra bendra dalinė V.P., V.L. bei V.L. nuosavybė. Palangos miesto apylinkės teismas 2010-10-27 sprendimu civilinėje byloje (proceso Nr. 2-10-3-00904-2009-0) pagal ieškovo V.P. ieškinį dėl valdymo, naudojimo, disponavimo pažeidimų pašalinimo bendrosios dalinės nuosavybės namų valdoje (duomenys neskelbtini), Palangoje bei neturtinės žalos priteisimo, ieškovo ieškinį atmetė (b.l.54). Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo V.P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-10-27 sprendimo, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir 2011-07-01 priėmė naują sprendimą – ieškovo V.P. ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus V.L. ir V.L. pašalinti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, padarytus pažeidimus bendroje dalinėje nuosavybėje – sutaisyti ir pajungti nupjautą centralizuotai paduodamo šalto vandens plastikinį vamzdį (b.l. 46-47). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje konstatuota faktinė aplinkybė – namų valdoje yra bendri vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, ir vadovaujantis CK 4.98 straipsnio nuostata, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, V.L. ir V.L. įpareigoti pašalinti padarytus pažeidimus bendroje dalinėje namų valdos nuosavybėje. Ši faktinė aplinkybė nustatyta ne tik pagal 2003-02-18 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. 140158 priedą ribos aktą, kuriame nurodyta vandentiekio ir nuotekų schema, bet taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenimis, namų valdos generaliniu planu su namo vandentiekio ir kanalizacijos linijomis (b.l. 46). Iš bylos duomenų matyti, kad V.L. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą prašymu atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje. Palangos miesto apylinkės teismas 2011-11-16 nutartimi prašymą atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-01 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (b.l. 49-52). Klaipėdos apygardos teismas šia nutartimi konstatavo, kad 2011-07-07 sprendimu V.L. ir V.L. įpareigoti pašalinti padarytus pažeidimus bendroje dalinėje namų valdos nuosavybėje, o aplinkybė, kad nuo 2008-05-01 negalioja vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis tarp V.P. ir UAB „Palangos vandenys“ nesudaro pagrindo spręsti, kad V. P. pareikštas ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo negalėjo būti patenkintas (b.l. 50). Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. 140158 sudaryta 2003-02-18 tarp UAB „Palangos vandenys“ ir V.P. (b.l. 180-182). Sutartimi UAB „Palangos vandenys“ įsipareigojo tiekti V.P. geriamą vandenį ir priimti nuotekas, o V.P. įsipareigojo už suvartotą vandenį ir išleistas nuotekas atsiskaityti su UAB „Palangos vandenys“. Ši sutartis negalioja nuo 2008-05-01 žodiniu susitarimu su vartotoju (V.P.) nutraukus sutartį (b.l. 172-173). Teismo sprendime aptartomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis konstatuojama, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini),Palangoje, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai yra bendri. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, kad namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, bendros konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga; kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Sutarties sudarymo metu pareiškėja V.L. nebuvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje dalies savininkė, nuosavybės teisę ji įgijo 2007-03-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 134). Pripažįstami nepagrįstais pareiškėjos argumentai, kad V.P. neturėjo teisės sudaryti 2003-02-18 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. 140158 ir kad sutartis nuo jos sudarymo momento pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba įvertinusi, jog pareiškėja ginčo sutartimi pažeistas teises ir interesus sieja tik su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sutarties sudarymo metu pareiškėja nebuvo namo dalies savininkė, namo inžineriniai tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai V.L. ir V.L. bei V.P., ir nenustačiusi pareiškėjos reikalavimo teisės, teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos V.L. prašyme nurodytos faktinės aplinkybės bei jos pateikti dokumentai neatitinka įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos pateikti ieškiniui dėl 2003-02-18 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. 140158 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės vertindama pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo pateikti ieškinį civilinėje byloje, pagrįstumą, neperžengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė teisėtą ir pagristą 2012-12-18 sprendimą Nr.(1.31)TPB-142-12 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes pareiškėjos reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Tarnybos sprendimą ir įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos V. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjos V.L. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-12-18 sprendimo Nr.(1.31)-TPB-142-12, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo ir įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.