Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, teistas užsienio valstybėse,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

A. K. 2025-10-27 apie 09.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo vilkiką „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 10.44 val. alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 1,67 promilių neblaivumą, kas yra daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta pagreitinto proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

7. 2025-10-28 VĮ „Regitra“ duomenimis, vilkiko „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 20).

8. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, analogiško automobiliui „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiko vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. spalio mėnesį su PVM yra 32840 Eur (b. l. 21).

11. 2025-07-04 Patikros sertifikate Nr. 2399881 nurodyta, kad alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0090, patikros sertifikatas galioja iki 2026-01-03, alkotesteris tinkamas naudoti (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

16. A. K. kaltė yra įrodyta jo teisme duotais parodymais, liudytojos J. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43-46), tarnybiniais pranešimais (b. l. 1-4, 22-25), kitų objektų apžiūros protokolais (vaizdo kamerų įrašais) (b. l. 28-31), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 10-17),neblaivumo nustatymo aktu ir alkotesterio duomenimis (b. l. 24-25), AB „Regitra“ duomenimis (b. l. 20).

18. Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

19. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

20. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. K. asmenybę, t. y. kad jis teistas užsienio valstybėse 2 kartus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 85-87), administracine tvarka 3 metų laikotarpyje baustas 2 kartus, baudos sumokėtos (b. l. 83-84), Sodros duomenimis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 82, LITEKO registrų duomenys). Neigiamai A. K. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra.

21. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje bausmės baudos dydis nenumatytas. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę baudą 75 MGL (3750 Eur).

22. Remiantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė A. K. sumažintina vienu trečdaliu.

23. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.67 promilių neblaivumas. Nėra abejonių, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje A. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi ir buvo kritiškas savo veiksmams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jam skirtinas draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025-11-06 (b. l. 66-68).

24. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą spręsti dėl tokios priemonės konfiskavimo. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

25. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-80-511/2018).

26. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam A. K., įvertintina, kad jis padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Šią nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis automobiliu „Volvo HF“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 20), todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis).

27. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą neabejotinai vertinamas ir šios baudžiamojo poveikio proporcingumas, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Visoms šiam klausimui išspręsti reikšmingoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

28. Aptartos teismų praktikos kontekste, visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, kai 2025-10-27 09.20 val., kai alkotesteriu jam nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Toks A. K. elgesys, įvertinus tai, kad jis nuo stovėjimo aikštelės automagistralėje važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą darbo dienos laiku, kur yra pakankamai intensyvus eismas, neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino vartojęs alkoholį iš vakaro, tačiau jis nesijautė neblaivus (jo naudojamas alkotesteris neparodė), kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme davė išsamius parodymus, nevengė atsakomybės.

29. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, šiuo metu kaltinamasis dirba, išlaikytinių neturi, tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė pats kaltinamasis, kad visos automobilio vertės išieškojimas jam būtų labai didelė finansinė našta, kadangi santaupų jis neturi, o jo gaunamos pajamos apie 24000 Eur per metus. Duomenų apie jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą byloje nėra.

30. Baudžiamojoje byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ duomenimis, „Volvo HF“, gamybos periodas 2013-2021, vidutinė rinkos kaina – 32840 Eur (su PVM) (b. l. 21). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar išieškoti jos vertę priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra išieškoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas.

31. Kaip jau buvo minėta, A. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius), 3 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka 2 kartus už nešiurkščius nusižengimus (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu), baudos sumokėtos, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba, byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Teismo vertinimu, šiuo atveju išieškant iš A. K. visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą nebūtų užtikrinamas proporcingumo principas, nes liktų neįvertintos anksčiau minėtos aplinkybės. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra savitikslis, t. y. asmuo, taikant baudžiamojo poveikio priemonę, už tą patį nusikaltimą neturi būti nubaudžiamas tarsi du kartus. Nors sutiktina, jog A. K. patiriami nepatogumai yra jo neteisėtų veiksmų rezultatas, tačiau jie turi būti adekvatūs ir pasverti, o teisėsaugos institucijos turi užtikrinti ne tik nubaudimo principo įgyvendinimą, bet taip pat ir kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus, o be to, nusikaltimą padariusiam asmeniui paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė neturi slėgti pažeidėjo nepakeliama našta. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. 1A-98-526/2024, 1A-39-606/2024). Todėl įvertinus anksčiau aptartas kaltinamąjį ir jo veiką apibūdinančias aplinkybes, A. K. skirtinos finansinės bausmės dydį (75 MGL (3750 Eur)), teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju visos vilkiko „Volvo HF“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 32840 Eur konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, tačiau siekiant užtikrinti, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą (bendroji ir individualioji prevencija), iš kaltinamojo išieškotina dalis krovininio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 11000 Eur, tikintis, kad to visiškai pakaks padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

32. BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis A. K. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis (1.67 promilių) girtumo laipsnis. Akivaizdu, kad būtent alkoholio vartojimas yra viena iš esminių kaltinamojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčių priežasčių, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. K. skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

33. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-68), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

34. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą. Teismas, įvertinęs A. K. gaunamas metines pajamas, nesant duomenų apie kaltinamojo turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį ar kitą turtą atsižvelgiant į kaltinamajam skirtinos baudos dydį, kuris yra pakankamai didelis, baudžiamojo poveikio priemonę – dalį turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimą (11000 Eur), daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 2 metams. Teismo nuomone toks skirtinos baudos išdėstymo terminas yra teisingas.

35. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (2025-11-19 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-13094) iš A. K. nepriteistinos.

36. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę baudą 75 MGL (3750 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. K. (A. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę baudą 50 MGL (2500 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. K. (A. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-11-06. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuoti iš A. K. (A. K.) dalį automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 11000 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti A. K. (A. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įvykdant ją per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. (A. K.) paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. K. (A. K.) vairuotojo pažymėjimą perduoti AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. K. (A. K.) nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vilkiką Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti S. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, viso 1 vnt., palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti A. K. (A. K.), kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti A. K. (A. K.), kad nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti dalį turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 11000 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti įvykdyta/sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuoto turto vertė“ ((būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6610): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas, nuosprendžio vykdymą šioje dalyje perduoda vykdyti nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, kuris išieškojimą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaltinamasis matydamas, jog neturi galimybės iš karto sumokėti visos išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį, kuris vykdo išieškojimą, ir individualiai suderinti išieškotinos sumos mokėjimo terminus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.