Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vaclovas Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-94-1-01177-2012-12

2013 m. balandžio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. K., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286, 290 straipsnius ir nuteistas:

pagal BK 290 straipsnį –20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta 25 MGL (3250 litų) dydžio bauda.

Iš D. K. A. V. priteista 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 2 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, užtikrinantį sklandų darbą su pristatytais į Operatyvaus valdymo poskyrį asmenimis – (duomenys neskelbtini) vyresnįjį postinį A. V., kuriam Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-03-27 įsakymu Nr. 85-V-259 pavesta užtikrinti sklandų darbą su pristatytais asmenimis. Pareikalavus, kad pristatytas į policijos komisariatą D. K. iš kišenių išsitrauktų savo daiktus, D. K. be jokios priežasties, tyčia necenzūriniais bei užgauliais žodžiais, žeminančiais žmoniškąjį orumą, įžeidė (duomenys neskelbtini) vyresnįjį postinį A. V. .

Be to, D. K. 2012 m. gruodžio 2 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, užtikrinančiam sklandų darbą su pristatytais į Operatyvaus valdymo poskyrį asmenimis – (duomenys neskelbtini) vyresniajam postiniui A. V., kuriam Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-03-27 įsakymu Nr. 85-V-259 pavesta užtikrinti sklandų darbą su pristatytais asmenimis. Pareikalavus, kad pristatytas į policijos komisariatą D. K. iš kišenių išsitrauktų savo daiktus, jis paliepimą įvykdyti atsisakė. Kai policijos pareigūnas A. V., suėmęs D. K. už kairės rankos, bandė apieškoti jo kišenes, D. K. pradėjo muistytis, kai A. V. bandė D. K. ranką užlaužti, D. K. tyčia nukentėjusįjį A. V. pastūmė, spyrė jam keletą kartų į koją, bet nepataikė. Nukentėjusiajam A. V. buvo patemptas dešiniojo peties sąnario raištis, jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. tvirtina, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai, baudžiamąjį įstatymą pritaikė neteisingai, nusikaltimų jis nepadarė. Nukentėjusysis A. V. elgėsi provokuojančiai, be jokios priežasties vartojo fizinę jėgą, elgėsi neprofesionaliai ir tuo sukėlė teisėtą nuteistojo nepasitenkinimą, todėl keletas nuteistojo nukentėjusiajam pasakytų įžeidžiančių žodžių tėra tik administracinės teisės pažeidimas. Nuteistasis teigia, kad girtumas jo veiksmams įtakos neturėjo, todėl atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytinas. Nuteistasis prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo D. K. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo D. K. nusikalstamos veikos pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį kvalifikuotos teisingai.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. K. pripažino, kad įžeidė pareigūną, priešinosi pareigūnui, kai šis jam norėjo uždėti antrankius, tačiau neigė, kad jį pastūmė ar prieš jį vartojo fizinį smurtą. Nuteistasis buvo neblaivus, įsiuto dėl to, kad jį apkaltino sulaužius degalinėje rankeną, todėl iškeikė pareigūną, galėjo jam pasakyti „iškirsiu gaidį“. Kai pareigūnas norėjo uždėti jam antrankius, nuteistasis judėjo, muistėsi, bet pareigūnui įspirti nenorėjo, jo nestūmė (b. l. 90–91).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. V. parodė, kad, kai D. K. buvo atvežtas į budėtojų dalį, jis visus įžeidinėjo, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. A. V. pabandžius jį nuraminti, jis pradėjo šūkauti dar labiau, jam šaukė: „iškirsiu tave gaidy“. A. V. nusprendus uždaryti D. K. į kamerą, paprašius D. K. išsiimti iš kišenių daiktus, šis jo reikalavimui nepakluso. Kai A. V. bandė uždėti antrankius, D. K. bandė jam suduoti. A. V. smūgio išvengė, tačiau nuo to judesio jis pasitempė raištį. Kai pribėgo kiti patruliai, buvo panaudotos dujos. Tada D. K. uždarė į kamerą (b. l. 91).

Teisiamajame posėdyje liudytojas I. L. parodė, kad jis su kolege J. P. pristatė D. K. į policijos komisariatą. Policijos komisariate, būdamas kitoje patalpoje, išgirdo triukšmą. Atėjęs pažiūrėti, pamatė, kad A. V. su J. P. deda D. K. antrankius. D. K. priešinosi, keikė pareigūnus. J. P. matė, kaip D. K. rodė kovos pozas (b. l. 91–92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. patvirtino, kad, A. V. pareikalavus išsitraukti iš kišenių daiktus, D. K. pareigūną iškeikė necenzūriniais žodžiais, atsitraukęs nuo A. V. atsistojo kovine poza ir šaukė: „nori iškirsiu tave gaidy“, spyrė kelis kartus A. V. į koją, tačiau nepataikė (b. l. 27).

Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris, panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. ATPK 187 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasipriešinimą policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

Pagrindinis kriterijus sprendžiant BK 286 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą yra kaltininko veiksmų pobūdis ir intensyvumas. Atribojimui turi reikšmės ir nukentėjusiojo statusas bei jo atliekamos funkcijos. Pasipriešinimas teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, išreikštas fiziniu smurtu arba grasinimu jį panaudoti, paprastai (išskyrus mažareikšmes veikas) užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 286 straipsnyje. Fizinis smurtas – tai smūgiai, imtynių veiksmai, fizinio skausmo sukėlimas, apimantys nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam ir panašiai. Nesunkaus ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas išeina už BK 286 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties ribų ir kvalifikuojamas kaip atskira nusikalstama veika. Grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą – tai įvairūs pasakymai, judesiai, gestai, akivaizdžiai rodantys nukentėjusiajam, kad prieš jį nedelsiant bus pavartotas fizinis smurtas. ATPK 187 straipsnio 1 dalis numato pasipriešinimą tik policijos pareigūnams ar policijos rėmėjams, ir tik tiems iš jų, kurie konkrečioje situacijoje eina jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Jeigu kaltininkas šiems asmenims priešinosi nevartodamas prieš juos fizinio smurto ar negrasindamas jį tuoj pat pavartoti, veika paprastai kvalifikuotina kaip administracinis teisės pažeidimas.

Esant aptartiems duomenims, netikėti nukentėjusiojo A. V., liudytojų I. L., J. P. parodymais, kad D. K. bandė suduoti smūgius, pasipriešino policijos pareigūnui A. V., jį įžeidė, nėra jokio pagrindo. Nukentėjusysis A. V., liudytojai I. L., J. P. davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o nuteistasis D. K. kaip įtariamasis (vėliau – kaltinamasis) atsakomybėn už žinomai melagingų parodymų davimą netrauktinas, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-567/2010).

Kad dėl D. K. neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, patvirtina ir specialisto išvada. A. V. nustatytas dešiniojo peties sąnario raiščių patempimas, minimą sužalojimą nukentėjusysis galėjo patirti nuo stipraus rankos pasukimo peties sąnaryje. Dėl nurodyto sužalojimo A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 15–16).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. K. neneigė, kad, kai pareigūnas norėjo uždėti jam antrankius, jis priešinosi, judėjo, muistėsi. Tam, kad kiltų pagrindas baudžiamajai atsakomybei, numatytai BK 286 straipsnyje, atsirasti, pakanka judesių, gestų, akivaizdžiai rodančių nukentėjusiajam, kad prieš jį nedelsiant bus pavartotas fizinis smurtas.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 punkto ir 16 straipsnio 1 punkto nuostatas policijos pareigūnas yra viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo, turintis teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju pavartoti prievartą. Nukentėjusysis A. V. buvo policijos pareigūnas ir vykdė savo kaip valstybės pareigūno funkcijas.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-03-27 įsakymu patvirtintas (duomenys neskelbtini) vyresniojo postinio pareigybės aprašymas patvirtina, kad pareigūno A. V. paskirtis, be kitų užduočių, yra užtikrinti sklandų darbą su į policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį pristatytais asmenimis (b. l. 24–26).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nevartodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat pavartoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2007, 2K-802/2007). Pagrindo taikyti švelnesnę atsakomybę, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, šiuo konkrečiu atveju nebuvo ir negalėjo būti, nes D. K. policijos pareigūnui A. V. pasipriešino fiziniu smurtu, kuriuo nežymiai sutrikdė A. V. sveikatą.

Už pareigūno įžeidimą galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą, ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje išvardytų pareigūnų įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, nukentėjusiojo statusas negali būti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus – tokiais atvejais atsakomybės už minėtų pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas.

Iš aptartų duomenų matyti, kad D. K. A. V. išvadino necenzūriniais žodžiais tuo metu, kai jis vykdė savo tarnybines pareigas. D. K. neneigė, kad, nenorėdamas vykdyti policijos pareigūno nurodymų, kai šis norėjo uždėti jam antrankius, policijos pareigūnui priešinosi, iškeikė pareigūną, galėjo jam pasakyti „iškirsiu gaidį“.

Abejoti, ar D. K. pavartoti žodžiai yra įžeidžiantys ir žeminantys žmogaus garbę ir orumą, nėra jokio pagrindo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad D. K. savo veikos pavojingumą suvokė, policijos pareigūną įžeidinėjo, žemino viešai, esant kitiems pareigūnams, todėl akivaizdu, kad įžeidė jo garbę ir orumą, siekė pakenkti jo moraliniam prestižui, ir toks įžeidinėjimas niekuo nepateisinamas.

Dėl to, kad D. K., būdamas neblaivus, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ elgėsi chuliganiškai, B. Š. buvo priversta prašyti policijos pareigūnų pagalbos (b. l. 41). D. K., pristatytas į policijos komisariatą, pareigūną iškeikė, jam pasipriešino. 2012-12-02 D. K. kraujyje nustatytos 2,76 promilės etilo alkoholio (b. l. 40), tai neabejotinai padarė įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui, todėl apylinkės teismas D. K. girtumą jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) pripažino pagrįstai.

Remiantis aptartų įrodymų visuma, D. K. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, yra įrodyta, jo kaltė abejonių nekelia, apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.