- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-156-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00866-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- A. D.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-156-622/2012
2012 m. kovo 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-4-750/2011 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui A. D., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų AB DNB bankui, AB Ūkio bankui, L. J., institucijai, teikiančiai išvadą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo vaikams priteisimo, dėl turto pripažinimo daline nuosavybe bei priteisimo ieškovei bei ieškovės R. D. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nutraukti 2007 m. rugsėjo 28 d. Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 275) dėl sutuoktinio atsakovo A. D. kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „B“ ir „D“, nustatyti nepilnamečių vaikų: A. D., gim. 2002 m. gruodžio 25 d. ir K. D., gimusio 2006 m. gegužės 17 su ieškove, priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1000 Lt kiekvienam vaikui, t. y. A. D. ir K. D. išlaikyti nuo 2009 m. sausio mėnesio iki jų pilnametystės, pripažinti bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad ieškovei priklauso ½ d. turto: 61/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ d. pasato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 61/100 kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 435/3378 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Viešbučių paskirties patalpų nuo indekso 2-24 iki 2-37, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 31/100 pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti naudotis patalpomis plane pažymėtas indeksais 5-2; 5-3; 6-1; 6-2. Taip pat pripažinti nuosavybės teisę ieškovei į ¼ pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į pastatą –sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 31/100 kitų statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto ).Taip pat atitinkamai ir į 250/3378 dalis 0,3378 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visos ieškovei priteisiamos dalies vertė 183 040 Lt. Atsakovui priteisti 29/100 pasato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir paskirti naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais: 3-1; 3-2; 4-1; 4-2;4-3;5-1. Taip pat atsakovui priteisti 1/2 daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 29/100 kitų statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto). Atsakovui priteisti 185/3378 dalis 0,3378 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visos priteistos dalies vertė 168 960 Lt. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu pradėjo gyventi nuo 2001 m. balandžio–gegužės mėnesio. Jie vedė bendrą ūkį iki 2009 m. sausio 30 d. Po to dėl atsakovo vartojamo fizinio smurto jos atžvilgiu su vaikais išsikraustė į nuomojamą butą. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) juriste, jos gaunamos pajamos buvo apie 2 000 Lt, atsakovas dirbo atsitiktinius darbus. Atsakovas padėjo išlaikyti šeimą. Iš pradžių jie gyveno atsakovo motinos Onos B. D. registruotose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), t. y kavinės (duomenys neskelbtini) patalpose. Šios kavinės atnaujinimui ji panaudojo 9 400 Lt kreditą, paimtą iš AB DNB banko. 2001 metais sulaikius atsakovą, ji gyveno pas atsakovo seserį. Jam sugrįžus, jie pradėjo įrenginėti viešbučio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), statė mansardą (dabar tai (duomenys neskelbtini)). Ji savo vardu sudarinėjo išperkamosios nuomos sutartis su UAB „Parex Lizingu”, UAB „Rambyno kalnas”, UAB „Ūkio banko lizingu“, UAB „Šiaulių banko lizingu”, UAB „Lateko lizingas”, pirko langus, įvairias statybines medžiagas siekiant įrengti mansardą. Kavinės (duomenys neskelbtini) patalpas atsakovo mama pardavė jai už 3 000 Lt. Vėliau ji šias patalpas pardavė V. M. ir L. M. Gautus pinigus panaudojo (duomenys neskelbtini), patalpų remontui, kurias su žeme 2003 metais su atsakovu ji įsigijo. Už patalpas sumokėjo ji su atsakovu. Pinigų nuolat duodavo jos tėvai. Nupirktas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). iš pradžių buvo registruotas atsakovo motinos vardu, nes taip reikalavo atsakovas. Vėliau šias patalpas su žeme O. B. D. padovanojo atsakovui. Minėto gyvenamojo namo remontui buvo panaudotos jos gautos pajamos už parduotą kavinę (duomenys neskelbtini). Be to šių patalpų remontui ji paėmė 20 000 Lt paskolą iš AB DNB banko. Be to, 2004 m. gruodžio iš varžytinių ji su atsakovu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Varžytinėse dalyvavo tik ji ir atsakovas. Šį butą įgijo iš A. D. įmonės 150 000 Lt paskolos. Butą įregistravo tik A. D. vardu, nes jis taip norėjo. Ji neprieštaravo, kad sandoriai buvo sudaromi atsakovo ar jo motinos vardu, nes jis nereagavo į jos nuomonę. Atsakovas nepadeda išlaikyti dukters A. ir sūnaus K.. Dukra lanko mokyklą darželį (duomenys neskelbtini), sūnus lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Vienam vaikui išlaidos per mėnesį sudaro apie 1 809 Lt. Šias išlaidas sudaro vaikų maitinimas, apsirengimas, jų lavinimas, vaistams laisvalaikiui. Vaikų išlaikymui atsakovas 2009 m. gruodžio mėnesį davė 1 000 Lt, 2010 m. vasario, birželio, rugpjūčio mėnesiais po 1 000 Lt, viso per minėtus mėnesius 3 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-05-02 sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies; santuoką, įregistruotą 2007 m. rugsėjo 28 d. Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 275) tarp R. D. ir A. D. nutraukti dėl sutuoktinio A. D. kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – B., D.; nustatyti nepilnamečių vaikų dukters A. D. ir sūnaus K. D. gyvenamąją vietą su jų motina R. D.; priteisti iš A. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai A. D., gim. 2002-12-25, ir sūnui K. D., gim. 2006-05-17, po 300 Lt (tris šimtus litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaikų A. D. ir K. D. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti R. D.; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; iš atsakovo A. D. priteisti ieškovei R. D. 26 357,33 Lt piniginę kompensaciją, ją išmokant ieškovei per dvylika mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitoje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo A. D. 32,50 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisti iš ieškovės R. D. 167,97 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisti iš atsakovo A. D. 1 607,88 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. D.; Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-06-29 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo A. D. laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui: dukrai A. D. ir sūnui K. D., panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos; Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-06-29 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovo A. D. turtui palikti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, jog Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei neprieštaraujant bei atsižvelgiant į vaikų amžių, jų tinkamą poreikių tenkinimą, tikslinga nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teismas atsižvelgė į ieškovės argumentus, kuri nurodė, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikia nuo 2009 m. sausio mėn., iš atsakovo priteisė išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2009-01-01 iki vaikų pilnametystės. Ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų leidžiančių daryti išvadą apie bendrąją ieškovės su atsakovu nuosavybę į nekilnojamąjį turtą, tik prisidėjo savo lėšomis pagerinant atsakovo nekilnojamąjį turtą, todėl jai priteisė 26 357,33 Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 metų gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo dalinai patenkinti apeliantės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto padalinimo bei naudojimosi turtu tvarkos nustatymo panaikinti ir šią dalį apeliantės ieškininius reikalavimus patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas būtinu minimalios algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (c. b. Nr. 3K-3-259/2004). Todėl apeliantės prašoma priteisti išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 1 000 Lt kas mėnesį atitinka tiek apeliantės materialines galimybes, tiek vaikų poreikius, o tuo labiau atsakovo turtinę padėtį ir gyvenimo būdą. Pažymi, kad teismas sprendime pripažino, kad apeliantė su atsakovu kaip šeima gyveno nuo 2001 metų balandžio-gegužės mėnesio, vedė bendrą ūkį, gyveno įprastą šeimyninį gyvenimą, jiems gimė vaikai. Pripažindamas šias aplinkybes, teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokios kategorijos bylose, t. y. jog „sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės dalis. Teismas sprendime nenurodė tos aplinkybės, kad teismo posėdžio metu atsakovas ne kartą pripažino, kad sandoriai jo motinos O. B. D. vardu buvo sudaromi fiktyviai tam, kad atsakovui kilus kokių nors problemų, nenukentėtų turtas. Tai, kad O.B. D. neturėjo jokių materialinių galimybių įgyti jos vardu registruotą turtą, atsakovas taip pat neginčijo, o tik visą laiką tvirtino, kad jis, gyvendamas su apeliante, turėjo labai daug pinigų, apeliantę ir vaikus išlaikė, tačiau manė, kad visi pinigai, kurie buvo uždirbti gyvenant kartu iš naktinio klubo veiklos, turi priklausyti tik jam vienam. Apeliantė ieškinyje nuosekliai nurodė, kokiu būdu prisidėjo prie bendro turto įgijimo, nurodė aplinkybes, kodėl šis turtas buvo iš pradžių registruojamas atsakovo motinos vardu, o vėliau jam padovanojamas. Pagal byloje esančiu duomenis, po to, kai apeliantė patyrė atsakovo smurtą, kartu su mažamečiais vaikais išsikėlė gyventi pas tėvus, vėliau išsinuomojo butą, atsakovas visą kartu užgyventą turtą beveik prarado, nes nevykdė jokios ūkinės veiklos, niekur nedirbo, negrąžino bankui kreditų, todėl didžioji dalis turto perėjo kreditorių nuosavybėn. Liko neįkeistas ir neparduotas tik vienintelis turtas – 61/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 d. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 61/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 435/3378 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Byloje yra rašytiniai įrodymai (apeliantės vardu pirktų statybinių medžiagų kvitai), kad gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)pastatė ir įsirengė kartu su atsakovu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą AB DNB bankas nurodo, jog apeliantė kreditą grąžino, todėl nebeturi suinteresuotumo bylos baigtimi.
Atsiliepime į apeliacinį skundą AB Ūkio bankas nurodo, jog nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais reikalavimais dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, nes atsakovo vardu įgytas turtas iki santuokos sudarymo, jam padovanotas turtas pripažįstamas asmenine nuosavybe. Atsakomybė už skolas turėtų būti solidari, o ieškovė neturi teisės įgyti asmeninės nuosavybės teisių į svetimą turtą. Kitus reikalavimus AB Ūkio bankas palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo
Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams dukrai ir sūnui po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka ir prašo priteisti po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Su šiuo reikalavimus atsakovas atsiliepime sutiko iš dalies. Pabrėžtina, kad atsakovas neginčijo ir nevengė savo pareigos išlaikyti jų vaikų, tačiau CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė išlaidų čekius, tačiau prašomo išlaikymo sumos dydžio nepagrindžia jokiais konkrečiais vaiko poreikiais, o tik abstrakčiai remiasi teismų praktika, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau toje pačioje teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad šis kriterijus yra tik orientacinis ir turi būti vertintinas CK 3.192 straipsnio 2 dalies, kitų įstatymo nuostatų ir konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste.
Vertinant šalių turtinę padėti, matyti, kad skirtingai nei ieškovė, kuri teigia, kad vaikų išlaikymui skirti po 500 Lt atitinka jos materialines galimybes, atsakovas tokių lėšų neturi. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas atsakovo gautas vidutinis mėnesio darbo užmokestis nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. gruodžio įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius, sudarė 519,07 Lt (t. 1, b .l. 88–89). Minėtoje bendrovėje gautas atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio, atskaičius mokesčius, buvo 581,06 Lt, nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio buvo 221,97 Lt (t. 1, b. l. 90–91, t. 2, b. l. 66). Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-28 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (t. 3, b. l. 28–29). Atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių (t. 2, b. l. 136). Visiems žinoma aplinkybė, kad tęsiasi pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2010-11-23 Nr. 3K-3-459/2010, 2011-05-31 Nr. 3K-3-265/2011), todėl ieškovės skundo argumentas, kad atsakovas vengia susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, yra atmestinas.
Be to, atsakovas dar išlaiko dukrą D., gim. 1998 m., kuriai Šilutės rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 1 d. nutarimu priteistas išlaikymas ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGL nuo 1999 m. vasario 18 d. iki vaiko pilnametystės (t. 2, b. l. 60). Be to, Šilutės rajono apylinkės teismas 2001 m. spalio 22 d. sprendimu priteista iš atsakovo po 125 Lt periodinėmis išmokomis dukters L., gim. 1996-06-15, išlaikymui iki jos pilnametystės (t. 2, b. l. 62). Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Priteisus iš atsakovo ieškovės prašomą periodinio išlaikymo sumą, vadovaujantis bylos duomenimis, kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas turėtų realias galimybes savo keturiems vaikams teikti išlaikymą, kad patenkintų bent minimalius visų vaikų poreikius.
Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, proporcingai įvertino jo realias galimybes, todėl priteisdamas po 300 Lt išlaikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CK 3.198 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe
Apeliantė teismo prašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe 61/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 61/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 435/3378 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); buto, unika!us Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), viešbučių paskirties patalpų, nuo indekso 2-24 iki 2-37, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šį apeliantės reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad ji neįrodė kokia dalimi prisidėjo prie turto, kuris registruotas atsakovo vardu, įgijimo. Teismo nuomone, ji įrodė tik dalį piniginių lėšų, kurios buvo panaudotos atsakovo vardu registruoto turto remontui, todėl jai priteisė pusę remontui panaudotų pinigų. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka.
Atsakovo vardu, dovanojimo sutarties pagrindu, 2006-08-04 buvo įregistruotas 435/3378 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 30–32). Atsakovo vardu, 2006-07-24 dovanojimo sutarties pagrindu, 2006-08-04 buvo įregistruotas 61/100 gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ pastato –tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas- sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-daržinės unikalus Nr. 8887-0001-1085, 61/100 kitų statinių (inžinierinių – kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 137–141). Minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovui 2006-07-24 padovanojo jo motina O. B. D. (t. 1, b. l. 62).
Be to, atsakovo vardu 2006-10-25 buvo registruota negyvenamoji patalpa – Viešbučio patalpa nuo 2-24 iki 2-37, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 142–143), kurią 2006-11-08 atsakovui padovanojo jo motina O. B. D. (t. 1, b. l. 63). Minėtas nekilnojamasis turtas 2010-11-08 perdavimo aktu šiuo metu yra perduotas išieškotojui AB Ūkio bankui ir minėtam bankui priklauso nuosavybės teise (t. 3, b. l. 92, 93).
Atsakovo vardu 2005-02-03 buvo registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82). Minėtą butą atsakovas 2005-01-21 įgijo pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą (t. 1, b. l. 61). Šiuo metu butas 2009-11-25 akto pagrindu nuosavybės teise įregistruotas L. J. vardu (t. 2, b. l. 144–145).
Nustatyta, jog apeliantė su atsakovu susituokė 2007-09-28 (t. 1, b. l. 8) ir kaip matyti iš anksčiau pateiktų duomenų, atsakovas visą turtą įgijo iki santuokos sudarymo.
Įstatyminis sutuoktinių turto režimas yra grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija– turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas (CK 3.78 straipsnio 1 dalis), kol nėra įrodyta priešingai.
Ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 2 dalis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., bylos Nr. 3K-7-332-2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008). Šios teismų praktikos nuostatos taikytinos tais atvejais, kai turtą įsigyja asmenys, kuriuos sieja faktiniai ryšiai, savo pobūdžiu artimi sutuoktinių santykiams (sugyventiniai); pakankamas įrodinėjimo dalykas tokiais atvejais yra faktinių santykių pobūdis, jų trukmė ir pan. Taigi, kai bendras turtas įgytas vieno asmens vardu, siekiant jį pripažinti bendrąja daline nuosavybe, turi būti įrodyta buvus atitinkamą jungtinės veiklos susitarimą; tokiu atveju nepakanka įrodyti vien faktą, kad įsigyjant turtą buvo panaudotos ir antrojo asmens lėšos, kito asmens lėšų panaudojimas įgyjant turtą gali reikšti atlygintinę ar neatlygintinę finansinę paramą ar kt.
Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad su atsakovu kaip šeima gyveno nuo 2001 metų balandžio–gegužės mėnesio, vedė bendrą ūkį, gyveno įprastą šeimyninį gyvenimą, jiems gimė vaikai. Todėl, pripažindamas šias aplinkybes, teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Minėtoje nutartyje nustatyta, kad „sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės dalis“. Taigi, pačios apeliantės pateiktoje nutartyje nurodyta, jog asmuo turi įrodyti, kad įsigyjant ar pagerinant turtą prisidėjo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, visą turtą, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui padovanojo mama. Kaip apeliantė prisidėjo prie šito turto įgijimo, kokiomis lėšomis turtu ar asmeniniu įnašu, rašytiniais įrodymais nepagrindžia (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Apeliantė ieškinyje tikina, jog buvo verslininkė, valdė naktinį klubą. Taigi, ji turėjo suprasti piniginius sandorius, jų sudarymo pasekmes, todėl teisėjų kolegijos neįtikina argumentas, jog iš bendrai uždirbtų lėšų visus sandorius įformindavo atsakovo vardu, nes įforminti jos vardu būtų daug kainavę (t. 1, b. l. 5) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Apeliantė skunde kalba apie fiktyvius sandorius tarp atsakovo ir mamos, tačiau jokių rašytinių įrodymų nepateikia, be to, nė vieno sandorio, sudaryto tarp atsakovo ir jo mamos, pripažinti negaliojančiu, nereikalauja (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Apeliantė minėjo, jog kartu su atsakovu paėmė iš AB Ūkio banko 270 000 Lt paskolą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas banko kreditas yra suteiktas vienasmeniškai atsakovui, jis asmeniškai yra bankui skolingas, todėl atmestinas šis apeliantės argumentas dėl lėšų prisidėjimo įsigyjant butą (t. 1, b. l. 59–60) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Apeliantė nurodo, kad jai 2006-01-20 buvo suteiktas 20 000 Lt kreditas siekiant su atsakovu sukurti bendrą nuosavybę (t. 1, b. l. 57–58). Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pirma, kredito paskirtis nėra nurodyta kaip turto pirkimas, jo remontas, ar dar kitaip su turtu susijusi paskirtis. Minėtas kreditas yra skirtas vartojimo reikmėms, o ne konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti (kredito sutarties 8 punktas). Antra, vienintelis turtas kurį atsakovas įsigijo pirkdamas, o ne jam buvo padovanotas, yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija primena, jog ginčo butą atsakovas įsigijo 2005-01-21 pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą, t. y. metais anksčiau, negu apeliantei buvo suteiktas kreditas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog įsigyjant ar pagerinant turtą prisidėjo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, todėl priėmė teisėtą sprendimą, jog visas nekilnojamasis turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.