- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- eI3-2463-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00100-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. N.
- Trečiasis asmuo
- J. A.
- Atsakovas
- Prienų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjui V. N., atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A.,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo J. A., dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. A2-257 „Dėl pretendento į Prienų seniūnijos seniūno pareigas pasirinkimo“ bei įpareigoti atsakovę iš naujo organizuoti atrinkimą į Prienų seniūnijos seniūno pareigas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 10 d. įvyko konkursas į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno (atlyginimo koeficientas 10) pareigas (toliau - Prienų seniūno pareigos). Dalyvauti konkurse buvo leista ir pareiškėjui, kadangi atitiko tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus. Konkurso į Prienų seniūno pareigas rezultatai buvo paskelbti tą pačią dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 10 d. Nugalėtoju tapo pareiškėjas, surinkęs daugiau nei 7,8 balo. Antrą vietą užėmė trečiasis suinteresuotas asmuo J. A., surinkusi 7,2 balo. Konkurso komisijoje dalyvavo ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė J. Z.. Paskelbus rezultatus buvo pranešta, kad bus atliktas patikrinimas ir Prienų rajono savivaldybės administracija informuos apie tolimesnius veiksmus.
Laimėjęs konkursą į Prienų seniūno pareigas pareiškėjas turėjo ir turi teisėtus ir pagrįstus lūkesčius vykdyti šias pareigas, kadangi yra dirbęs dvejus metus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotojo pareigose ir vienuolika metų yra dirbęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotojo pareigose. Taip pat yra įgijęs (duomenys neskelbtini) (magistro laipsnį) ir (duomenys neskelbtini) (magistro laipsnį). Be to, turi žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros projektų eksperto kvalifikaciją.
Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorės J. Z. pasirašytame įsakyme ir rašte nurodyta, kad nuspręsta pasirinkti kitą pretendentą į Prienų seniūno pareigas. Gautame rašte ir įsakyme nenurodyti jokie motyvai dėl antrą vietą užėmusio kandidato pasirinkimo.
Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2019 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. A2-257 „Dėl pretendento į Prienų seniūnijos seniūno pareigas pasirinkimo“ nurodyta, kad nuspręsta pasirinkti kitą pretendentą į Prienų seniūno pareigas, tačiau nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai), nei motyvai, nei atrankos kriterijai, kodėl buvo pasirinktas kitas pretendentas. Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. A2-257 „Dėl pretendento į Prienų seniūnijos seniūno pareigas pasirinkimo“ nėra nurodyti nei motyvai, nei kiti objektyvūs duomenys (faktai), kuriais vadovaujantis priimtas individualus administracinis teisės aktas ir apie jį informuojantis raštas, kaip tą numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Pažymėjo, kad seniūno pareigos nėra politinio asmeninio pasitikėjimo pareigos. Seniūno pareigybė yra profesionalaus valstybės tarnautojo pareigybė, todėl atrinkimui į ją būtina laikytis visų viešojo administravimo principų, užtikrinančių skaidrų ir profesionalų kadrų parinkimą ir atranką. Be to, tokia situacija neatitinka ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų viešojo administravimo srityje, o konkrečiai imant objektyvumo priimant sprendimus viešo administravimo srityje ir skaidrumo valstybės tarnyboje bei didžiausią kompetenciją turinčių asmenų atrinkimą. Nors pagal pakeistą valstybės tarnybos reguliavimą savivaldybės administracija ir turi teisę pasirinkti bet kurį iš dviejų atrinktų kandidatų kaip tinkamiausią į seniūno (struktūrinio savivaldybės administracijos padalinio vadovo) pareigas, tačiau pasirinkimas negali būti nemotyvuotas ir nepagrįstas faktiniais duomenimis ir aiškiais atrinkimo kriterijais. Atsiųstame 2019 m. gruodžio 20 d. rašte nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos individualaus administracinio akto kopijos, nei pridėto individualaus administracinio akto išrašo. Įsakymas atsiųstas 2020 m. sausio 30 d. tik atskirai parašius prašymą Prienų rajono savivaldybei. Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. A2-257 „Dėl pretendento į Prienų seniūnijos seniūno pareigas pasirinkimo“ naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo V. N. patikslintu skundu nesutinka, kaip visiškai nepagrįstu nei teisės aktų normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis.
Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 10 d. buvo organizuotas konkursas Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno pareigoms (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto konkurso metu pretendentas V. N. surinko 7,83 balus ir užėmė I - ąją vietą, o trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. surinko 7,22 balus ir užėmė II - ąją vietą.
Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 27D-2404 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Prienų rajono savivaldybę, kad įvyko konkursas į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno (skelbimas Nr. (duomenys neskelbtini)) pareigas ir, vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau- Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 52 punktu, į minėtas pareigas buvo atrinkti V. N. ir J. A.. Prie minėto rašto pridėjo atrinktų pretendentų gyvenimo aprašymus. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė ginčijamu 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A2-257 „Dėl pretendento į Prienų seniūnijos seniūno pareigas pasirinkimo“ (toliau - įsakymas) nusprendė pasirinkti J. A. į karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno, pareigas.
Skundžiamas atsakovo įsakymas dėl J. A. pasirinkimo į Prienų seniūnijos seniūno pareigas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, Aprašo 53 punktu bei atsižvelgiant į Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. 27D-2404 „Dėl informacijos pateikimo“ su pridėtais atrinktų pretendentų gyvenimo aprašymais. Pažymėjo, kad toks teisės aktais nustatytas į pareigas priimančio asmens pasirinkimas iš dviejų daugiausiai balų surinkusių pretendentų į įstaigos vadovo, padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas, yra naujas reguliavimas, įsigaliojęs 2019 m. sausio 1 d. Nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, nei Aprašo nuostatos nereglamentuoja, kad toks pasirinkimas turi būti motyvuotas, nurodyti objektyvūs duomenys, atrankos kriterijai ar pan. Be to, pažymėjo, kad ginčo atveju Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė J. Z., t. y. į pareigas priimantis asmuo, pati dalyvavo konkurse Prienų seniūnijos seniūno pareigoms užimti, ir būdama pilnateisė komisijos narė turėjo savo motyvus ir argumentus pasirinkti vieną ar kitą pretendentą. Be to, tai yra absoliuti jos diskrecijos teisė. Skundžiamame įsakyme yra atsižvelgiama į minėtą Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. 27D-2404 „Dėl informacijos pateikimo“. Taigi, į pareigas priimantis asmuo, t. y. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė J. Z., priimdama ginčijamą įsakymą taip pat vertino ir prie minėto rašto pridėtus atrinktų pretendentų gyvenimo aprašymus, kuriuose atsispindi jų patirtis, išsilavinimas, privalumai ir kt., padedantys apsispręsti dėl vieno ar kito pretendento pasirinkimo. Pabrėžtina, kad šiuo atveju nereikėjo apie tai informuoti pretendentų, kokie būtent motyvai nulėmė vieno ar kito pasirinkimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad skundžiamas įsakymas yra pagrįstas tiek teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis valstybės tarnybos santykių institutą (šiuo atveju - konkurso procedūras ir rezultatus), tiek faktinėmis aplinkybėmis, t y. atrinktų pretendentų gyvenimo aprašymų duomenimis. Konstatavo, kad konkursus ir jų rezultatus reglamentuojantys išvardinti teisės aktai aiškiai ir smulkiai reglamentuoja šiuos teisinius santykius, ir nenumato jokių papildomų reikalavimų nei sprendimui dėl pretendento pasirinkimo priimti, nei informavimui. Be to, nei viename teisės akte nėra nurodyta, kad į pareigas priimančio asmens sprendimas pasirinkti vieną pretendentą iš dviejų atrinktų turi būti pagrįstas kažkokiais kriterijais ir pan. Būtent tiek Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, tiek Aprašas yra specialieji teisės aktai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu, todėl pareiškėjo nurodomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos ginčo atveju nėra taikomos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo V. N. patikslintu skundu nesutinka, kaip visiškai nepagrįstu nei teisės aktų normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis, o skundžiamas įsakymas yra priimtas teisėtai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. A2-257 „Dėl pretendento į Prienų seniūnijos seniūno pareigas pasirinkimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 10 d. buvo organizuotas konkursas Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno pareigoms užimti (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto konkurso metu pretendentas pareiškėjas V. N. surinko 7,83 balus ir užėmė I - ąją vietą, o trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. surinko 7,22 balus ir užėmė II - ąją vietą. Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 27D-2404 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Prienų rajono savivaldybę, kad įvyko konkursas į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno (skelbimas Nr. (duomenys neskelbtini)) pareigas ir, vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 07 02 iki 2020 03 17) 52 punktu į minėtas pareigas buvo atrinkti V. N. ir J. A.. Prie minėto rašto pridėjo atrinktų pretendentų gyvenimo aprašymus.
Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A2-257 „Dėl pretendento į Prienų seniūnijos seniūno pareigas pasirinkimo“ (toliau- ir Įsakymas), priimtu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi (į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Priėmimo valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 53 punktu (į pareigas priimantis asmuo per 10 darbo dienų nuo informacijos apie pasiūlytus pretendentus gavimo įstaigoje dienos pasirenka vieną iš konkurso ar atrankos komisijos pasiūlytų pretendentų į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pasiūlytų pretendentų priėmimo dienos raštu informuoja Valstybės tarnybos departamentą ir konkurso ar atrankos komisijos pasiūlytus pretendentus) bei atsižvelgdama į Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. 27D-2404 „Dėl informacijos pateikimo“, nusprendė pasirinkti J. A. į karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno (atlyginimo koeficientas 10), pareigas (toliau- Įsakymas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas ir vertindamas bylos šalių procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, pirmiausia pažymi, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu ar be konkurso (Valstybės tarnybos įstatymo 11 str., 12 str.). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Aprašas.
Teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia (be kita ko) su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis) nėra absoliuti: valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje; valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmens savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimus).
Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Pažymėtina ir tai kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d.), šių principų privalu laikytis ir vykdant galutinį sprendimą dėl priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad į pareigas priimantis asmuo (Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė) priimdamas galutinį sprendimą, kurį iš 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų pretendentų (Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus) priimti į valstybės tarnautojo pareigas, įgyja pagal įstatymą vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, jo kompetencijai priskirtus klausimus spręsti griežtai laikantis įstatymų, savo veikloje vadovautis Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų visuma, 29 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 6 punktu, 31 straipsnio 9 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų visuma.
Vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės, kuris įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) 8 straipsnis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas, Įsakymo turinys, bylos rašytinių įrodymų visuma, pareiškėjo skundo argumentai patvirtina, jog pareiškėjas, kuriam adresuotas aktas (aplinkybė, jog pareiškėjas nėra minimas individualiame administraciniame akte, savaime nereiškia, kad toks aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių jo teisėms ir pareigioms, nes jis, dalyvaudamas konkurse, siekė būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas), iš esmės negalėjo ir neturėjo suvokti (suprasti) priimto Įsakymo turinio (faktinio pagrindimo, motyvacijos kodėl buvo pasirinktas trečiasis suinteresuotas asmuo J. A., surinkusi 7,22 balus ir užėmusi II - ąją vietą, ir kurie konkretūs jos gyvenimo aprašymo duomenys (išsilavinimas, profesinė patirtis, kai kurios asmens savybės) buvo tinkamesni užimti karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno, pareigas, nei pareiškėjo, surinkusio 7,83 balus ir užėmusio I - ąją vietą, gyvenimo aprašymo duomenys), ir šie trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Taigi visiškai nepagrįsti atsakovės atsiliepimo į skundą argumentai, jog į pareigas priimantis asmuo, t. y. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė J. Z., priimdama ginčijamą Įsakymą, taip pat vertino ir prie minėto rašto pridėtus atrinktų pretendentų gyvenimo aprašymus, kuriuose atsispindi jų patirtis, išsilavinimas, privalumai ir kt., padedantys apsispręsti dėl vieno ar kito pretendento pasirinkimo. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui pasirinkimas vieno iš Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (konkurso komisijos) pasiūlytų pretendentų negali būti pagrįstas tik absoliučia diskrecijos teise.
Kaip minėta, VAĮ 8 straipsnio 1 dalis siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju šie VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai nėra įvykdyti.
Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorei kaip viešojo administravimo subjektui, o kartu ir ginčijamam jos priimtam administraciniam aktui, taikytini minėti iš Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio viršenybės ir objektyvumo principų bei iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kylantys reikalavimai. Todėl konstatuotina, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė, priimdama galutinį sprendimą, kurį iš Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų pretendentų (Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus) priimti į valstybės tarnautojo pareigas, turėjo objektyviai išnagrinėti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 27D-2404 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktus atrinktų pretendentų gyvenimo aprašymus, t. y. išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės pareiškėjo tinkamumui (netinkamumui) užimti karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno (atlyginimo koeficientas 10), pareigas, ir kritiškai, nešališkai juos (atrinktų pretendentų gyvenimo aprašymus) įvertinti bei Įsakymą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovei Įsakymo nepagrindus jokiais faktiniais duomenimis (įrodymais) bei motyvais, konstatuotina, kad ginčijamas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. A2-257 „Dėl pretendento į Prienų seniūnijos seniūno pareigas pasirinkimo“ yra priimtas pažeidus minėtus iš įstatymo viršenybės ir objektyvumo principų bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kylančius reikalavimus, nes administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo Įsakymo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo Įsakymo pripažinimui teisėtu, todėl naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas, nes ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas iš esmės ir atsakovė (į pareigas priimantis asmuo) įpareigotina vadovaujantis Aprašo 53 punktu per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirinkti vieną iš Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (konkurso komisijos) pasiūlytų pretendentų į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno pareigas ir priimti galutinį sprendimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. N. skundą patenkinti.
Panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. A2-257 „Dėl pretendento į Prienų seniūnijos seniūno pareigas pasirinkimo“.
Įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirinkti vieną iš Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (konkurso komisijos) pasiūlytų pretendentų į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno pareigas ir priimti galutinį sprendimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.