Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-07-28 · Administracinė byla Nr. A-3561-815/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-28
Bylos Nr.
A-3561-815/2022
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00214-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Jolanta Malijauskienė
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registravimo centras
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-3561-815/2022Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00214-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui G. S., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pabradės Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

vertėjai Kristinai Dolinai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pabradės Užsieniečių registracijos centro teikimą užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu G. S., (duomenys neskelbtini), sulaikymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pabradės Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu G. S. (toliau – ir užsienietis) prisistačiusiam asmeniui sulaikymą VSAT Centre ar kitoje apgyvendinimo įstaigoje iki 2022 m. rugsėjo 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teikime pareiškėjas nurodė ir paaiškino, kad 2022 m. kovo 10 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai perdavė asmenį, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu G. S. be asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų. Asmuo Lenkijos Respublikos teritorijoje buvo sulaikytas vykstantis iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lenkijos Respublikos teritoriją automobiliu kaip keleivis. Pabrėžė, kad užsienietis buvo sulaikytas, kadangi kontrolei negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje, aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad užsieniečių registre, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje bei policijos informacinėje sistemoje apie jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje informacijos nėra, VSAT informacinėje sistemoje apie jo vykimus per valstybės sienas informacijos taip pat nėra. Pažymėjo, kad į Lietuvos Respubliką užsienietis neteisėtai atvyko nenustatytoje vietoje esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Nurodė, kad 2022 m. kovo 10 d. 17.00 val. VSAT pareigūnas sulaikė asmenį ne ilgiau kaip iki 48 val. Paaiškino, kad 2022 m. kovo 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai asmeniui skyrė sulaikymą VSAT Centre iki 2022 m. birželio 11 d. Pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 12 d. užsienietis pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą, 2022 m. gegužės 22 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) užsieniečio atžvilgiu priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos uždraudus užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos. Pabrėžė, kad užsienietis su sprendimu nesutiko ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teisumui, duomenų apie skundo išnagrinėjimą nėra, užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Paaiškino, kad užsieniečio pilietybė ir asmens tapatybė nenustatyta, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, motyvai kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį galutinai nenustatyti. Teigė, kad užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad užsienietis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali vengti išsiuntimo į kilmės šalį, todėl sulaikymas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas, siekiant eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra, bei siekiant pašalinti aplinkybę, kad užsienietis nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra nurodytos aplinkybės, kai yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę, bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje. Manė, kad Departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas įmanomas tik su judėjimo laisvės apribojimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų ir tvarkos, manė, kad Departamento sprendimo vykdymas įmanomas tik jį sulaikius.

Šalies argumentai

3. Užsienietis teismo posėdžio metu nesutiko su teikimu, nurodė, kad jo kelionės tikslas buvo Lenkija, nesutinka grįžti į kilmės valstybę.

4. Užsieniečio atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes neprieštarauja teikimui.

II.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimu buvo nuspręsta Centro teikimą tenkinti iš dalies – taikyti užsieniečiui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu G. S., (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai asmeniui skyrė sulaikymą VSAT Centre iki 2022 m. birželio 11 d. 2022 m. balandžio 12 d. užsienietis pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą, 2022 m. gegužės 22 d. Departamentas užsieniečio atžvilgiu priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, užsienietis su sprendimu nesutiko ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teisumui, duomenų apie skundo išnagrinėjimą nėra, užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

7. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, todėl teismas padarė išvadą, kad jis yra linkęs nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo prieglobsčio byloje.

8. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. A20.-1026-1130/2022 išaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Be to, šiuo aspektu pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

9. Atsižvelgus į aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, taip pat siekiant tinkamos pusiausvyros tarp užsieniečio interesų ir įstatymų nustatytų tikslų, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo užsieniečio laisvės suvaržyti maksimaliai, t. y. jį sulaikyti. Įstatymų nustatyti tikslai (priimti sprendimus dėl užsieniečio teisinės padėties ir juos įvykdyti) gali būti pasiekti pritaikant ir švelnesnę Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nustatytą judėjimo ribojimo priemonę – alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III.

10. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Nr. A20.-1135-1130/2022, t. y. sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.

11. Pabrėžia, kad teismas atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui bei kitas aplinkybes, gali skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT arba kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimo.

Atsiliepimas

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Teigia, kad nėra priežasčių taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar esanti, kadangi byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų (užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos te­ritoriją neteisėtai, turėdamas jokio kelionės dokumento, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulai­kymo). Tai rodo, kad Lietuva nebuvo ir nėra užsieniečio galutinis kelionės taškas, tikėtina, kad siek­damas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasis­lėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu at­veju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus spren­dimus dėl jo teisinės padėties, todėl judėjimo laisvės suvaržymas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas, siekiant pasiekti siekiančius tikslus.

14. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) pilietis G. S., (duomenys neskelbtini) turi prieglobsčio pra­šytojo statusą, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, motyvai kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas nenustatyti, byloje nėra duomenų apie jo socialinius, ekonominius ar kitokius ryšius su Lietuvos Respublika, jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų dar­buotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, sąmoningai pasirinko nelegalios migracijos kelią, pasinaudodamas asmenų užsiimančiu nelegalia migracija bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, prieglobsčio prašymą pateikė tik po su­laikymo. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietis gali bandyti pasis­lėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies Centro teikimas dėl užsieniečio sulaikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas nusprendė skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2022 m. rugsėjo 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18. Įstatymo 140⁷ straipsnyje nurodyta, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

19. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, konstatuotina, jog nagrinėjamam ginčui taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

20. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus, be kita ko, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, reglamentuoja Įstatymo 140¹⁷ straipsnis, kuriame nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (1 p.) arba kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną (2 p.).

21. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino iš dalies, be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko neteisėtai valstybėje esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl migrantų masinio antplūdžio.

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, todėl jis laikytinas prieglobsčio prašytoju. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, jog kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad asmens prašymo suteikti prieglobstį motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2834-575/2021). Iš to spręstina, jog vis dar egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte (esant ekstremaliajai situacijai Įstatymo 140¹⁷ straipsnio 1 punkte), t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis (Įstatymo 140¹⁹ straipsnis ekstremalios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu). Aptariamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, jog pagal administracinių bylų praktiką Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1943-502/2022). Aptariamo straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.).

24. Spręsdama dėl galimybės pareiškėjui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1107-552/2022). Be to, šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

25. Atsižvelgusi į aptartas faktines aplinkybes, t. y. kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kad jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, ir teisinį reguliavimą, taip pat siekiant tinkamos pusiausvyros tarp užsieniečio interesų ir Įstatymo tikslų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai užsieniečiui pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

26. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu G. S. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė