Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-27-995/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-14
Bylos Nr.
II-27-995/2023
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00003-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Pažeidėjas
R. P.
Pareiškėjas
R. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-27-995/2023Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00003-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 14 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Dainai Tiškienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. atstovei advokatei G. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16524-2022 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimu R. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas dvylika mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai už tai, kad ji 2022 m. lapkričio 5 d., 16.00 val., Darbėnų kel., Palangoje, Palangos miesto savivaldybėje, vairavo automobilį, būdama neblaivi (nustatytas 0,52 promilės neblaivumas) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.

2. Pareiškėja R. P., nesutikdama su Institucijos 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16524-2022, kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus, prašydama jį pakeisti: taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki dviejų mėnesių.

II. Skundo bei atsiliepimo argumentai

3. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji suprantanti, kad padarė administracinį nusižengimą ir turi patirti neigiamas pasekmes, tačiau jos manymu, nagrinėjamu atveju yra tam tikrų aplinkybių, kurios leistų teismui svarstyti jai paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimą.

3.1. Pareiškėja teigia, kad ji buvo atvykusi į Palangą, susitiko su drauge, vartojo alkoholį (gėrė vyną). Ji nesijautė neblaivi, todėl nusprendė vairuoti. Kai policijos pareigūnai ją sustabdė ir nustatė lengvą neblaivumo laipsnį, ji nuvyko į VšĮ Kretingos ligoninę, ir medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akte buvo nurodyta, kad alkoholio kvapo nėra, be to, buvo paimtas biologinės terpės (kraujo) mėginys ir vėliau specialisto išvadoje konstatuota, kad jos kraujyje rasta 0,26 promilės etilo alkoholio.

3.2. Pareiškėja taip pat nurodo, kad dėl savo poelgio labai gailisi, padarė išvadas, pažymi, kad jai anksčiau nebuvo atimta teisė vairuoti dėl vairavimo esant neblaiviai, ir nors yra padariusi kelis KET pažeidimus, tačiau jie nėra piktybiški, chuliganiški ar sunkūs. Taip pat nurodo, kad ji yra gydytoja-odontologė UAB „Dentaura”. Darbe jai kasdien yra reikalingas automobilis, nes odontologijos paslaugas teikia ne tik Kaune, bet ir Vilniuje. Kitų asmenų, kurie galėtų ją nuvežti, šeimoje neturi, gyvena viena, jai nustatytas neįgalumas, todėl neturint teisės vairuoti transporto priemonės, gyventi yra sudėtinga. Be to, ji įgijo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai, baigė papildomą vairuotojų mokymą, sumokėjo jai paskirtą baudą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, jokios žalos nepadarė, po padaryto administracinio nusižengimo nėra pažeidusi KET, piktnaudžiavusi alkoholiu ar vairavusi transporto priemones, būdama neblaivi. Mano, kad jos padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Pareiškėjos nuomone, laikotarpis, kuriuo ji negalinti vairuoti transporto priemones jau savaime turi akivaizdų prevencinį poveikį ir sukelia neigiamas pasekmes, todėl yra įsitikinusi, kad netaikius jai specialiosios poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ar sutrumpinus šios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti.

3.3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. P. atstovė advokatė G. M. nurodė, kad pareiškėja skundą palaiko jame išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti bei taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Taip pat nurodo, kad pareiškėja neprieštarautų, kad jai būtų skirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Atsiliepimas

4. Institucija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Pažymi, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pareiškėjos iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skyriaus nuomone, jokių išskirtinių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Be to, į tai, kad pareiškėja gailisi dėl padaryto nusižengimo, į nusižengimo pobūdį, jau buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Institucija mano, kad pareiškėja teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laikotarpiu turi padaryti reikiamas išvadas dėl saugaus vairavimo ateityje, jai būtina suvokti esminius saugaus vairavimo reikalavimus. Institucijos nuomone, skundžiamu nutarimu R. P. buvo paskirta teisinga ir proporcinga nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo argumentai ir išvados

5. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. Iš skundo turinio matyti, kad yra keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Skunde teigiama, jog pareiškėjai yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jos padėtį, sutrumpinant jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi administracinio nusižengimo byla nagrinėjama šiuo aspektu.

6. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundo, jos atstovės teismo posėdžio bei Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_P-16388-2022 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

7. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, yra privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

8. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis). ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

10. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. P. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,52 promilės girtumas. Ji bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (daugiausia už greičio viršijimą), administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, baudas yra sumokėjusi, iš jų ir skundžiamu nutarimu paskirtą 800 Eur baudą (b. l. 8-9, 41-45), savo iniciatyva įgijo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą (b. l. 10, 14), baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 11). Pareiškėja anksčiau už transporto priemonės vairavimą, esant apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, nėra bausta (b. l. 41-45). R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįstama, kad R. P. už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, Institucijos 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda - minimali - 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas dvylika mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra ir taip pakankamai švelni, ir savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors pareiškėja nurodo, kad padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, tačiau vien šios aplinkybės nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Šiuo atveju R. P. yra nubausta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to sprendžiant nuobaudos už vairavimą esant neblaiviam individualizavimo klausimą nereikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių. Kita vertus, jeigu pareiškėja nebūtų buvusi patikrinta ir dėl neblaivumo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo, neabejotinai būtų važiavusi ir toliau, tokiu elgesiu sukeldama akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo galbūt būtų išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Aplinkybė, jog kitų KET reikalavimų pareiškėja laikėsi, esminės reikšmės, vertinant aptariamą nusižengimą neturi, nes, jei ji būtų nesilaikiusi kitų KET reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jai kiltų papildomos teisinės pasekmės.

11. Vienu iš argumentų, kodėl pareiškėjai turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, pareiškėja nurodo ir tai, kad po policijos pareigūnų patikrinimo, ji nuvyko į VšĮ Kretingos ligoninę, ir po patikrinimo, medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akte buvo nurodyta, kad alkoholio kvapo nėra, be to, buvo paimtas biologinės terpės (kraujo) mėginys ir vėliau specialisto išvadoje konstatuota, kad jos kraujyje rasta 0,26 promilės etilo alkoholio. Tačiau atsakant į šį pareiškėjos argumentą, teismas pastebi, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra įvardyta, kokioje konkrečiai žmogaus organizmo biologinėje terpėje turi būti nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Jokia konkreti terpė nėra įvardyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 punkte, apibrėžiančiame neblaivumą kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būseną, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punkto nuostatos neblaivumo tikrinimą apibrėžia kaip veiksmus, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatomas asmens neblaivumas. Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-121-697/2018, Nr. 2K-289-895/2018 ir kt.). Taigi duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus R. P. iškvėptame ore, kaip ir duomenys, gauti atlikus jos kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini administracinėje teisenoje, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vienas prieš kitą ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles. Teismas taip pat pažymi, kad tiek aktualios ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurias administracinė atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas; tiek R. P. inkriminuoti objektyvieji nusižengimo požymiai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi būtent tas neblaivumo laipsnis, kuris buvo vairavimo metu. Byloje nustatyta, kad alkoholio koncentracijos R. P. iškvėptame ore tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas po vairavimo praėjus labai mažai laiko. Tuo tarpu pareiškėjos medicininė apžiūra atlikta bei kraujas tyrimui paimtas 17.35 val., t. y. nuo vairavimo (apie 16.00 val.) praėjus daugiau nei valandai laiko. Visuotinai žinoma, kad per laiką, vykstant natūraliems fiziologiniams procesams, alkoholis paprastai skyla ir jo koncentracija organizmo terpėse mažėja, todėl vien tai, kad patikrinimo akte nurodyta, kad alkoholio kvapo nėra, o atlikus kraujo tyrimą pareiškėjai buvo nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų. Kaip minėta, tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas iš karto po vairavimo, o tai yra pagrindas būtent šiuos duomenis vertinti kaip tikslesnius, labiau atspindinčius R. P. neblaivumo laipsnį vairavimo metu, nei rezultatai, gauti ištyrus gerokai vėliau paimtą kraują. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad rezultatai, gauti tiek atlikus R. P. medicininę apžiūrą ir jos rezultatai užfiksuoti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui akte Nr. 38 (b. l. 18-19), tiek ir atlikus jos kraujo tyrimą, taip pat ir specialisto išvados Nr. T-A 5779/2022 duomenys (b. l. 31) mediciniškai yra paaiškinami ir iš esmės neprieštarauja bei nepaneigia neblaivumo tikrinimo alkotesteriu metu gautų duomenų. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad alkoholio kvapo nėra, o patikrinus alkoholio kiekį pareiškėjos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,26 promilės etilo alkoholio, nepripažintinos ypač mažinančios aptariamos veikos pavojingumą.

12. Teismas sutinka, kad R. P. neblaivumas nedaug viršijo draudžiamą ribą, ir tai yra reikšminga aplinkybė, individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, taip pat nėra išskirtinė, be to, jau buvo įvertinta Institucijos ir lėmė minimalaus baudos dydžio bei alternatyvios administracinio poveikio priemonės skyrimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Išskirtinėmis negali būti laikomos ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės, ji yra neįgali, be to, jai vykdant darbines funkcijas ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kitų asmenų, kurie galėtų ją nuvežti nėra, todėl ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogintų jos gyvenimo kokybę. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir R. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Neabejotina, kad, būdama socialiai ir finansiškai atsakinga už save, ji privalėjo būti itin atsargi, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Taigi nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog nesama pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti R. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą R. P. buvo skirta ir taip pakankamai švelni administracinė nuobauda – minimali bauda, ir alternatyvi administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir pareiškėjai sutinkant (b. l. b. l. 22) - draudimas (vienerius) metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismo vertinimu, Institucijos paskirto dydžio administracinio poveikio priemonės taikymas atitinka administracinės nuobaudos paskirtį bei tikslus ne tik asmenį nubausti, bet ir atgrasyti nuo naujų panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymo bei apribos tam galimybę, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog R. P. teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta nuo 2022 m. lapkričio 5 d. (b. l. 34), todėl pripažintina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjai baigsis 2023 m. gegužės 5 d., ir nuo to laiko bus taikomas tik draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

14. Apibendrindamas tai, kas aptarta pirmiau, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30- ANR_N-16524-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos R. P. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundžiamas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16524-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė