- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- A20.-970-759/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00316-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Irako Respublikos
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos deparmanetas prie LR VRM
- Advokatai
- Kazys Rakauskas
dalyvaujant pareiškėjui Irako Respublikos piliečiui Z. A. K., jo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Irako Respublikos piliečio Z. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Irako Respublikos pilietis Z. A. K. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, jog užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą ir leisti Z. A. K., apsigyventi jo pasirinktoje vietoje Imperial Hotel & Restaurant viešbutyje, kuris yra Vilniaus m., Subačiaus g. 2.
Šalies argumentai
2. Pareiškime pareiškėjo advokatas nurodė, kad užsienietis Z. A. K. yra apgyvendintas Pabradės Užsieniečių registracijos centre. Toks jo apgyvendinimas yra reglamentuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 5 str. 6 d., t.y. ši norma sako, kad „prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ Sąlygos jo apgyvendinimo vietoje yra nežmoniškos, jis negali gauti jam tinkamo maisto, pablogėjus oro sąlygoms užsienietis šąla, turi gyventi labai blogomis sąlygomis su dideliu kiekiu kitų užsieniečių, neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų bei avalynės. Be to, užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui - jis negali niekur išeiti iš migrantų miestelio, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, kas labai apsunkina jo bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ir už stovyklos ribų. Todėl dabartinis užsieniečio statusas ir jo vadinamasis „laikinas apgyvendinimas“ iš esmės prieštarauja LR Konstitucijos 20 str., įtvirtinančiam garantijas, jog nė vienas asmuo nebūtų sulaikytas ar suimtas savavališkai, o sulaikytas ar suimtas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas teismui, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Nors į Lietuvą atvyko dar liepos mėn., iki šiol jis yra sulaikytas be teismo sankcijos. Taip pat toks Lietuvos Respublikos institucijų elgesys iš esmės prieštarauja 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 str., kuris nustato, jog: „Susitariančiosios valstybės neskiria nuobaudų už neteisėtą įvažiavimą ar neteisėtą buvimų jų teritorijoje pabėgėliams, kurie, atvykę iš teritorijos, kur jų gnybei ar laisvei grėsė 1 straipsnyje numatytas pavojus, įvažiuoja į šių valstybių teritoriją arba yra joje be leidimo, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir išsamiai paaiškina savo neteisėtą įvažiavimą ar buvimą“ Pagal to paties 31 str. 2 d., ,,Susitariančiosios valstybės netaiko tokiems pabėgėliams laisvai kilnotis trukdančių apribojimų, išskyrus būtinų ir tie apribojimai taikomi tik tol, ko! nenustatytas šių pabėgėlių statusas toje valstybėje arba ko! jie negauna teisės įvažiuoti į kitą šalį. Susitariančios valstybės duoda tokiems pabėgėliams pakankamai laiko ir sudaro visas sąlygas gauti leidimą įvažiuoti į kitą šalį“.
3. Taip pat nurodė, kad Pareiškėjas turi galimybę apsigyventi savo pasirinktoje ir geriau pritaikytoje oriai gyventi vietoje. Pareiškėjas laiko, kad yra pagrindo pakeisti jo apgyvendinimą, leidžiant Pareiškėjui apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje nustatant, jog Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą. Visais atvejais kompetentinga institucija žinotų Pareiškėjo buvimo vietą, adresą, kas užtikrintų, jog Pareiškėjas būtų pasiekiama tais atvejais, kai reikėtų atlikti kokius nors veiksmus dėl jo teisinio statuso Lietuvos Respublikoje nustatymo. Taikius prašomą švelnesnę priemonę, bus efektyviau įgyvendinamas asmens laisvės nevaržymo, kai tai nėra būtina, principas, Pareiškėjas galės pasirinkti sau būstą. Pareiškėjo nuomone, ši priemonė esamuoju metu atitinka Pareiškėjo bei jo teisinio statuso klausimus nagrinėjančių institucijų interesų pusiausvyrą, tad gali būti taikoma. Pažymi, jog Pabėgėlių konvencijos 16 str. reglamentuoja pabėgėlių teisę kreiptis į teismą. T.y. nustatoma jog „kiekvienas pabėgėlis turi teisę laisvai kreiptis į teismus visų Susitariančiųjų valstybių teritorijose, taip pat jog „kiekvienas pabėgėlis Susitariančiojoje valstybėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, turi tokią pat teisę kaip ir jos piliečiai kreiptis į teismą, įskaitant teisinę pagalbą ir atleidimą nuo teismo išlaidų (cautio judicatum solvi) “.
Atsiliepimas
4. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašyme nėra įvardinta dėl kokio sprendimo paduotas pareiškimas, todėl mano, kad paduotas pareiškimas yra dėl Migracijos departamento 2022-02-22 sprendimo Nr. 22S3719, kuriuo nuspręsta įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
5. Nurodė, kad Migracijos departamentas nesutinka su šiuo pareiškimu dėl žemiau išdėstytų priežasčių. 2022-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. Atkreipiame dėmesį, kad 2021-07- 02 Lietuvos Respublikoje paskelbta¹ ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Pažymi, kad įstatymo 140s straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau - VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpi ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau - MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti toki prieglobsčio prašytoja i Lietuvos Respublika ir apgyvendinti ii šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Įstatymo 140s straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių. Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
6. Taip pat nurodo, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančia informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingu Lietuvos Respublikos institucijų ar ištaigu valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).
7. Informuoja, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021-11-09 priėmė sprendimą Nr. 21S38451, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021-12-15 priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2271, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022-02- 21 išnagrinėjo bylą Nr. el3-2231 -860/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o likusią skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-03-23 išnagrinėjo, bylos Nr. eA-1755-968/2022 ir priėmė nutartį pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs.
8. Pažymi, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021-09-01, galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jani teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė kai jau buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Irako Respublikos piliečiu prisistatęs pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais teikdamas klaidinančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymime, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatytą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
9. Atkreiptinas dėmenys į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Visų antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140s straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymi ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu užsienietis paaiškino, kad jis turi galimybę apsigyventi Lietuvoje viešbutyje, nes turi pakankamai pinigų, jis nori būti laisvas, ten kur jis gyvena, - situacija nekokia, daug žmonių, sunku psichologiškai, nori gyventi atskirai, maistas blogas, nuo liepos 1 d. yra Lietuvoje, turi tik paso kopiją, paso jam negrąžino Baltarusijoje. Atsakydamas į advokato klausimus, teigė, kad turi banko sąskaitą, jo specialybė yra kirpėjas, barzdaskutys, centre susitikti su teisininkais nėra kliūčių, kelis kartus pas jį buvo atvykęs advokatas.
11. Užsieniečio atstovas prašė tenkinti skundą, užsienietis ilgai jau yra sulaikytas, jis nori gyventi Lietuvoje, toks jo tikslas, jis turi gerą specialybę, turi Irake sporto klubą, iš ten gauna pinigų, dabar susiduria su problemomis, nori tapti pilnateisiu žmogumi, jo teisės ribotos, negali išeiti į visuomenę, nori, kad būtų tenkinamos jo materialinės vertybės, nėra būtinybės jo laisvės riboti, jis nebuvo pažeidęs tvarkos.
12. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė paaiškino, kad 2022-05-11 Valstybės sienos apsaugos tarnyboje priimtas sprendimaspratęsti terminą iki 2022-08-12 bet ne ilgiau iki bus priimtas sprendimas jį išsiųsti į kilmės šalį. Užsienietis jau nebėra prieglobsčio prašytojas, todėl jam nebegali būti taikomas alternatyvi priemonė – leidimas gyventi viešbutyje, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.
Prašymas netenkinamas.
13. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
14. Dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, prašymas atmestas, todėl darytina išvada, kad prieglobsčio prašymo motyvai jau yra išsiaiškinti, prieglobstis nesuteiktas.
15. Teismo vertinimu, taikyti užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. nustatyti, jog užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą ir leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, nėra pakankamo pagrindo. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos pateko nelegaliai, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, užsieniečio su Lietuva nesieja jokie socialiniai ryšiai, užsienietis neturi pragyvenimo lėšų Lietuvoje, tik nurodo, kad turi sporto klubą kilmės šalyje, pinigų jam iš ten perves, nurodė asmens dokumento originalo neturintis, be to, užsieniečiui pratęstas terminas iki 2022-08-22, bet ne ilgiau negu jis bus išsiųstas į kilmės šalį. Darytina išvada, kad šios priemonės taikymo atveju kiltų pernelyg didelė rizika, jog užsienietis, galėdamas laisvai judėti, išėjęs iš apgyvendinimo vietos gali į ją nebegrįžti, siekdamas pabėgti iš Lietuvos Respublikos, ir taip sutrukdyti išsiųsti jį į kilmės šalį.
16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas užsieniečio prašymo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktais, 118 straipsniu,
nusprendžia:
Irako Respublikos piliečio Z. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), prašymo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.