Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-03-23 · Administracinė byla Nr. eA-1755-968/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-23
Bylos Nr.
eA-1755-968/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05011-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
Z. A. K. K.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eA-1755-968/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05011-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. A. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis Z. A. K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21S38451 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2271 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis (duomenys neskelbtini) paliko bijodamas klanų (genčių, šeimų) keršto dėl savo draugystės su mergina ir dėl sunkaus gyvenimo. Gyventi (duomenys neskelbtini) vienišam ir be savo klano paramos yra sunku ir pavojinga. Departamentas netyrė grasinančių laiškų, grasinimo realumo.

2.2. Turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas prieglobsčio prašytojo išklausymas, prašyta sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Departamentas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

Šalies argumentai

2.3. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, priežastį – vienišumas ir dėl to kilo pavojus sveikatai ir gyvybei. Pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir nužudymų, jei žmogus neturi artimųjų ir dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

2.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

2.5. Nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Sprendimo, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, nes pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) paliko bijodamas klanų keršo dėl savo draugystės su mergina ir dėl sunkaus gyvenimo. Anot jo, gyventi (duomenys neskelbtini) vienišam ir be savo klano paramos yra sunku ir pavojinga. Įvertinus pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir atsižvelgiant į informaciją apie kilmės valstybę, taip pat pareiškėjo asmenines aplinkybes, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) prasme nėra visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.2. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Tačiau, atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju vertinta, ar pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

3.3. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

3.4. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Migracijos departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

3.5. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Šiuo atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos Migracijos departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti, tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių.

3.6. Pareiškėjo istorija apie tariamą merginos šeimos (privačių asmenų) persekiojimą savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Tariami persekiotojai (merginos šeima) nėra valstybinis subjektas. Tarptautinė apsauga pagal savo prigimtį yra surogatas (pakaitalas) nacionalinės (kilmės valstybės) apsaugos požiūriu. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjamu atveju persekiojimo vykdytojai nėra valstybinis subjektas, o įvertinus surinktą Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) informaciją, pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras (gim. 1998 m.), kuris visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra.

3.7. Susiklosčiusi situacija, neprilygsta „persekiojimui“, o bendra padėtis jo kilmės valstybėje nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.

3.8. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjo argumentų dėl grasinimų ir nužudymų (duomenys neskelbtini), jei žmogus neturi artimųjų ir dėl to todėl kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Be to, pagal kilmės valstybės informaciją, kai siekiama atkeršyti už šeimos garbės pažeminimą/suteršimą, pagrindinė auka yra moteris, kuri, jos šeimos įsitikinimu, įvykdė šį garbės prasižengimą. Kartais žudomas ir vyras, kuris kartu su moterimi įvykdė garbės nusižengimą ir, moters šeimos nuomone, taip pat turi atsakyti, tačiau tai reti atvejai.

3.9. Pareiškėjo bijomas persekiojimas negali būti siejamas su jokiomis konvencinėmis persekiojimo priežastimis, kadangi, remiantis jo nesantuokiniais santykiais su mergina, kuriuo šiuo metu yra nutrūkę, o pareiškėjas negali būti laikomas taikiniu ar smerkiamas dėl dalyvavimo šiuose incidentuose, nes jie yra priskiriami prie asmeninių įvykių ir nėra susiję su priežastimis dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei.

3.10. Nuspręsdamas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo dienos, Departamentas vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir sprendė, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo Z. A. K. K. skundą tenkino iš dalies, nustatydamas draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką terminą į 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo dienos ir perspėjimo įvedimo į C.SIS II terminą į 2 (dvejus) metus.

5. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86, 87, 133 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniais.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių individualaus pobūdžio persekiojimo grėsmių, susijusių su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytomis persekiojimo priežastimis, t. y. dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjo nurodomos galimos grėsmės yra susijusios su jo asmeniniais įvykiais, kurie negali būti siejami su „konvencinėmis“ priežastimis, kurios lemtų tarptautinės apsaugos pareiškėjui taikymą. Teismas vertino, jog pareiškėjo baimė dėl klanų keršto, blogas, sunkus gyvenimas – tai ne tos individualios persekiojimo grėsmės, dėl kurių pareiškėjui galėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas.

7. Pareiškėjas papildomos apsaugos suteikimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą, kitų aplinkybių nenurodė ir jų nebuvo nustatyta. Tad tos pačios aplinkybės teismo buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

8. Įvertinęs pareiškėjo prašyme pateiktus motyvus ir surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas konstatavo, jog Departamentas tinkamai įvertino gresiančių veiksmų formą, pobūdį ir pasekmes bei padarė išvadą, kad neegzistuoja individualios pareiškėjo savybės, dėl kurių galėtų būti pažeidžiamos pagrindinės jo teisės ir laisvės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta realiai egzistuojanti visiškai pagrįsta baimė, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nustatyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas konstatavo, jog taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu vyktų tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tad nėra ir sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taigi, nebuvo nustatyta, kad būtų pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjo kilmės valstybėje grėstų neigiamos pasekmės; kitaip tariant, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymu klausimu Migracijos departamento sprendime nurodyti motyvai skyrėsi nuo byloje pateiktos EPPP eksperto nuomonės suformuluotų argumentų. Eksperto nuomonėje buvo nustatyta, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti veiksmai, nes jo baimė, susijusi su nužudymu ar žiauriu elgesiu, kuris gresia iš merginos genties ar jo paties genties, yra pakankamai pagrįsta, kad būtų laikoma rimtu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu, todėl ji prilygsta persekiojimui. Tačiau tyrimo metu buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjas gali saugiai persikelti gyventi į kitą vietą (duomenys neskelbtini), t. y. buvo nustatyta, kad, atsižvelgiant į asmenines pareiškėjo aplinkybes, jis yra jaunas (duomenys neskelbtini) pilietis, vyras, nevedęs, neturintis vaikų, jis yra arabų kilmės (duomenys neskelbtini), turi 9 metų išsilavinimą ir dirbo buhalteriu, alternatyva pareiškėjui įsikurti (duomenys neskelbtini) mieste yra vertinama kaip galima, nes čia jam nekiltų reali rimtos žalos rizika. (duomenys neskelbtini) mieste nėra (duomenys neskelbtini) klanų tinklo, dėl kurio galėtų kilti pavojus pareiškėjo gyvybei ar žmogaus teisių pažeidimams, ir jam negrėstų jokia rizika dėl praeityje užmegztų nesantuokinių santykių, jei jis grįžtų ir persikeltų į (duomenys neskelbtini) miestą (duomenys neskelbtini). Taip pat ir ekspertas savo nuomonėje nustatė, kad pareiškėjas iš esmės turi galimybę persikelti į kitą savo kilmės valstybės vietą bei saugiai ten gyventi.

11. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal pareiškėjo kilmės valstybės surinktą informaciją, kraujo kerštas dėl garbės pagrinde gresia moterims, o ne vyrams. Pareiškėjas yra jaunas, stiprus ir darbingo amžiaus žmogus, nepatenkantis į asmenų rizikos grupes, tad jis turi žymiai didesnes galimybes išvengti jam galimų atsirasti neigiamų pasekmių dėl turėtų nesantuokinių santykių su mergina iš kito klano. Be to, pareiškėjas nėra kreipęsis į (duomenys neskelbtini) atitinkamas institucijas dėl jo apsaugos, tad vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad valstybė iš esmės negina tokių kaip pareiškėjas, negalima.

12. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmeniui deportavimo atveju kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Tad vien tai, kad (duomenys neskelbtini) yra nemažai smurto, vyksta ginkluoti išpuoliai ir pan., automatiškai nereiškia, jog pareiškėjui turi būti suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Jokių individualių grėsmių, nustatytų Įstatyme, kurios lemtų tarptautinės apsaugos poreikį pareiškėjui, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

13. Įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jo paaiškinimus, teiktus apklausose ir duotus teismo posėdyje, kitus byloje esančius įrodymus, Migracijos departamento pateiktą užsieniečio bylos medžiagą, tame tarpe EPPB eksperto nuomonę, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas realiai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl Įstatymų 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl žodinio skundo nagrinėjimo, teismas pažymėjo, jog Tvarkos aprašo 222 punkte nustatyta, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjo skundą Migracijos departamente nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų reikalingas. Tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Vertindamas Departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Teismas vertino, jog šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, jis gali pasislėpti. Be to, pareiškėjas niekada nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi artimų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo buvimas šalyje teismo buvo įvertintas kaip siekis ne legaliai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje gavimas, o tikslas sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą. Dėl to sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas.

16. Vertindamas 5 (penkerių) metų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat, nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl nustatytas 5 (penkerių) metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas ir keistinas į 3 (trejų) metų terminą nuo pareiškėjo išsiuntimo dienos.

17. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, kai Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 3 metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir pakeisti šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III.

18. Pareiškėjas Z. A. K. K. apeliaciniame skunde su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Nagrinėjamu atveju teismas, tik Migracijos departamento subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek numatytas pareigas, nepagrįstai pažeidė pareiškėjo teisę pateikti įrodymus dėl prieglobsčio prašymo ir dalyvauti prašymo ar skundo nagrinėjimo procedūroje. Pažymėtina, kad asmens teisės buvo apribotos ir pažeistos. Asmuo negalėjo įgyvendinti savo pareigos pateikti įrodymus, argumentus, teikti paaiškinimus ir dėl to priimti nepagrįsti sprendimai. Teismas negalėjo vadovautis Migracijos departamento sprendimais, kurie buvo priimti vertinant surinktą ribotą informacija, kuri neatitiko pareiškėjo nurodytos informacijos ir pažeidžiant asmens teises.

19.2. Tvarkos aprašas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, kuri garantuoja asmens teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą ir to paties straipsnio 6 dalyje įtvirtintai teisei į gynybą. Pareiškėjas nebuvo išklausytas skundo nagrinėjimo Komisijoje metu, tuo būdu buvo pažeistos fundamentalios asmens teises: teisė į teisingą teismą (teisė į teisingą teismo procesą) – subjektinė teisė, viena iš pagrindinių asmens (ne tik žmogaus) teisių; (teismo) procesinė garantija, suponuojanti asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Tvarkos aprašo 222 punkte nustatyta, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjui buvo apribota teisė teikti paaiškinimus ir įrodymus skundo nagrinėjimo Komisijoje metu, tuo būdu buvo priimtas neteisėtas sprendimas, o tikrovės neatitinkančiais aspektai rėmėsi teismas, spręsdamas bylą iš esmės.

Šalies argumentai

19.3. Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Faktinės aplinkybės pagrindžia, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, kurie paneigia Migracijos departamento išvadas. Jis nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes, tačiau nurodytų aplinkybių visuma nebuvo teisingai įvertinta ir dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas.

19.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie būtų gauti iš patikimų šaltinių ar pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Kita vertus, buvo vadovautasi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija, todėl darytina išvada, kad surinkta informacija buvo tendencinga ir išskirtinai palaikanti pareiškėjos kilmės šalies valdžios režimą. Priimant sprendimą vertinta informacija, kuri neatspinti tikrosios pareiškėjo kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę.

19.5. Pareiškėjas negali būti grąžinamas į kilmės valstybę, nes kiltų grėsmė jo saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, kuriai kilmės šalyje kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, todėl yra pagrindas suteikti pareiškėjui prieglobstį.

Atsiliepimas

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:

Šalies argumentai

22. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažeidė pareiškėjo teisę pateikti įrodymus dėl prieglobsčio prašymo ir dalyvauti prašymo ar skundo nagrinėjimo procedūroje. Su šiais skundo argumentais Departamentas nesutinka, nes įvertinęs eksperto nuomonę, pareiškėjo pasakojimą ir pateiktus įrodymus, Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo nustatytų reikalavimų.

23. Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Mano, kad nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Departamentas nesutinka su šiais teiginiais. Pareiškėjo istorija apie tariamą merginos šeimos (privačių asmenų) persekiojimą savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Tariami persekiotojai (merginos šeima) nėra valstybinis subjektas. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

24. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo Z. A. K. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

27. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad, jog pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių individualaus pobūdžio persekiojimo grėsmių, susijusių su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytomis persekiojimo priežastimis. Taip pat, nagrinėjamu atveju nenustatyta realiai egzistuojanti visiškai pagrįsta baimė, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nustatyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl nėra sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

29. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai pažeidė pareiškėjo teisę pateikti įrodymus dėl prieglobsčio prašymo ir dalyvauti prašymo ar skundo nagrinėjimo procedūroje – pareiškėjas nebuvo išklausytas skundo nagrinėjimo Komisijoje metu, tuo būdu buvo pažeistos fundamentalios asmens teisės, o Tvarkos aprašas, nustatantis skundo nagrinėjimo tvarką, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui. Taip pat, pareiškėjas nesutinka su išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes. Be to, nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie kilmės valstybę, o surinkta informacija buvo vadovautasi selektyviai.

30. Taip pat, atsakydama į pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluotą argumentą, jog Tvarkos aprašo 222 punktas tiek, kiek jis įtvirtina bendrą taisyklę, jog Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašymą ar skundą dėl Departamento atsisakymo suteikti prieglobstį Komisijoje rašytine tvarka, galbūt prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 ir 6 dalims, teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucijoje įtvirtinta teisė į teisingą teismą ir tinkamą procesą, inter alia (be kita ko) proceso viešumo principas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą, 9 p.). Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą vykdo tik teismas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į teisingą teismą bei tinkamą teismo procesą ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos pateikti įrodymus, argumentus ir paaiškinimus Migracijos departamento prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Migracijos departamento surinktą informaciją pareiškėjas turėjo teisę pildyti proceso pirmosios instancijos teisme metu.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba suteikiant papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.).

32. Pabėgėlio statusas suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Taigi, pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių – rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia baime dėl galimo kraujo keršto savo kilmės valstybėje iš (duomenys neskelbtini) klano, kurios nariu buvo pareiškėjas, dėl nesantuokinių santykių su mergina iš kitos, (duomenys neskelbtini) klano. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodytos priežastys, kuriomis grindžiamas prieglobsčio prašymas, yra asmeninio pobūdžio aplinkybės. Kaip teisingai pažymėjo EPPB ekspertas, savo esme šios aplinkybės galėtų būti laikomos kaip pakankamai pagrįstai keliančios asmeniui baimę ir gresiantis elgesys galėtų prilygti persekiojimui, tačiau šie asmeniniai įvykiai ir nurodytos aplinkybės nėra susijusios su „konvencinėmis“ priežastimis dėl rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Dėl to teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

34. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje taip pat gali būti suteiktas suteikiant papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021, 40 p.).

35. Vertinant subjektyvųjį veiksnį, paminėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog jis gimė ir iki išvykimo gyveno (duomenys neskelbtini), jo motina mirusi, apie savo tėvą po skyrybų jis nieko nežino, neturi brolių ir seserų, šeimos, todėl savo kilmės valstybėje gyvena vienas. Taip pat pareiškėjas teigia, kad jis buvo atskirtas nuo savo klano dėl nesantuokinių santykių su mergina iš kito klano ir bijo galimo smurto ar susidorojimo su juo dėl nesantuokinių santykių, kuriuos pareiškėjo klanas pasmerkė ir jį atskyrė nuo bendruomenės. Šiuo aspektu primintina, kad pagal LVAT praktiką subjektyvi, vidinė baimė gali būti laikoma visiškai pagrįsta tik byloje nustačius šią baimę pagrindžiančių objektyvių, išorinių veiksnių, teisėjų kolegija vertina išorines faktines aplinkybes.

36. Kaip nurodoma 2021 m. EPPB ataskaitoje apie (duomenys neskelbtini), kuria pateiktoje nuomonėje remiasi EPPB ekspertas, (duomenys neskelbtini) beatodairiško smurto lygis yra žemas ir rizikos, jog civilis būtų asmeniškai paveiktas dėl beatodairiško smurto, nėra. Dėl to teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

37. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prieglobsčio bylose turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimui (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Dėl to, vertinant objektyvųjį pareiškėjui kylančios baimės pobūdį ir pagrindą suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, būtina atsižvelgti į byloje nustatytus duomenis, grindžiančius realią riziką, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų kankinimo ar mirties bausmės grėsmė.

38. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nustatė, jog kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjo argumentų dėl grasinimų ir nužudymų (duomenys neskelbtini), jei žmogus neturi artimųjų ir dėl to kylančios realios grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo pasakojimas apie jam kylančias grėsmes prieštarauja Departamento surinktai kilmės šalies informacijai, kuri patvirtina, kad keršto už šeimos garbės pažeidimus aukos paprastai yra moterys, o vyrai aukomis tampa tik retais atvejais, jeigu susitaria šeimos, vyrai keršto už garbės pažeidimus aukomis tampa, jeigu kritikuoja religiją ar yra homoseksualūs. Paminėtos aplinkybės byloje nenustatytos, jomis nėra grindžiamas ir prieglobsčio prašymas. Be to pats pareiškėjas teigia, jog prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką, jis daugiau nei mėnesį gyveno kitame (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kur nepatyrė netinkamo elgesio.

39. Įvertinusi surinktą kilmės valstybės informaciją ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja individualios pareiškėjo savybės, dėl kurių galėtų būti pažeidžiamos pagrindinės jo teisės ir laisvės ir nenustatyta realiai egzistuojanti visiškai pagrįsta baimė, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nustatyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad nurodytos faktinės aplinkybės teismo buvo vertintos neteisingai. Nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai byloja, jog veiksmai, dėl kurių pareiškėjui kyla baimė – kankinimas, nežmoniškas elgesys ar mirties bausmė (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–2 p.) individualiu pareiškėjo atveju nėra pagrįstai tikėtini – nusikaltimai dėl garbės bei kraujo kerštas dėl nesantuokinių santykių (duomenys neskelbtini) paprastai gresia tik moterims, o vyrams šie veiksmai gresia tik tuo atveju, jei susitaria šeimos, vyrai kritikuojama religiją ar yra homoseksualūs. Be to, kaip nurodo šaltiniai, vyrai gali kreiptis į teisėsaugą dėl tokios grėsmės. Pareiškėjas dėl jam galbūt kylančios grėsmės nesikreipė į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas, pvz., dėl gauto laiško, kuriame raginama pralieti jo kraują, taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvimo (duomenys neskelbtini) metu pareiškėjas vertino šią grėsmę kaip realią riziką patirti atitinkamus veiksmus ir/ar siekė šią riziką eliminuoti.

40. Atsakydama į pareiškėjo teiginius, kad jam persekiojimo grėsmė kyla iš klanų, kurie veikia lokaliu lygmeniu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu (analogiškas vertinimas pateikiamas ir EPPB eksperto nuomonėje), jog pareiškėjas gali saugiai persikelti gyventi į kitą vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra jaunas (duomenys neskelbtini) pilietis, vyras (dėl to reali rizika patirti smurtinius veiksmus dėl nesantuokinių santykių teisėjų kolegijos vertintina kaip mažai tikėtina), nevedęs ir neturintis vaikų, (duomenys neskelbtini) kilmės (duomenys neskelbtini), turi 9 metų išsilavinimą ir metų darbo patirtį. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog alternatyva pareiškėjui įsikurti (duomenys neskelbtini) mieste ar kitame (duomenys neskelbtini) mieste ar regione yra galima, nes tokiu atveju pareiškėjui nekiltų reali rimtos žalos rizika. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste ir kituose regionuose nėra (duomenys neskelbtini) klanų tinklo, dėl kurio galėtų kilti pavojus pareiškėjo gyvybei ar žmogaus teisių pažeidimams, ir jam negrėstų jokia rizika dėl praeityje galbūt užmegztų nesantuokinių santykių. Vadinasi, pareiškėjas turi galimybę persikelti į kitą savo kilmės valstybės vietą bei saugiai ten gyventi ir nėra objektyvių aplinkybių, suteikiančių pagrindą teigti, jog deportavus pareiškėją ir jam pakeitus gyvenamąją vietovę (duomenys neskelbtini), jo baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nurodytus veiksmus bus visiškai pagrįsta.

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. A. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė