Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių rajono savivaldybės Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos atstovei Editai Pleškaitei, Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo teismui pateiktą baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. Šiaulių r., Lietuvos pilietis, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis R. P. įmonėje pagalbiniu darbininku – vairuotoju – autošaltkalviu, gyv. Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) g. 1, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2013 m. birželio 24 d. apie 15 val. 30 min., Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. 1, savo gyvenamo namo kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kilus asmeniniam konfliktui su G. Š., spyrė G. Š. vieną kartą į pilvą bei sudavė vieną kartą kumščiu į petį, pastūmė D. Š., stipriai suėmė jai už rankų, ko pasėkoje D. Š. nugriuvo bei G. Š. ir D. Š. akivaizdoje, spyrė vieną kartą į automobilio, kuriame sėdėjo G. Š. ir D. Š. priekinę dalį, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą bei nepatogumus G. Š. ir D. Š..

Apklaustas kaltinamasis E. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. birželio 24 d. išgirdo, kad kažkas kieme kalba. Išėjęs į lauką, pamatė dukrą D. Š. ir sugyventinę Ž. A.. Atvykus nukentėjusiajai G. Š. pasiimti sūnaus G. Š., jo atiduoti nenorėjo, nes vaikas norėjo dar pabūti. Apie tai su sūnumi buvo kalbėjęs dieną prieš įvykį. Prieš tai G. Š. buvo skambinęs ir pasakęs, kad sūnų G. Š. parveš pirmadienį vakare arba antradienį iš ryto. Nei buvusios žmonos G. Š., nei E. N. kieme jis nematė. Besikalbant su dukra D. Š., ji paprašė atiduoti jos brolį G. Š., tačiau jis atsakė, kad jį parveš, kaip ir buvo sutarta su nukentėjusiąja G. Š. ir jo atiduoti nesutiko. Apie tai, kad pasiima sūnų G. Š., su jo mama G. Š. sutaręs nebuvo. Bekalbant su dukra D. Š., į kiemą atėjo nukentėjusioji G. Š. ir pakėlusi balsą pradėjo šaukti ant jo. Jai pasakė, kad nekeltų triukšmo ir išeitų iš kiemo. Pargriuvęs buvo, nes dukra D. Š. jį pastūmė. To, kad jį pastūmė dukra D. Š. ir jis pagriuvo, ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, nes nenorėjo dėl dukros. Įvykio metu dukros D. Š. nestūmė, tik būnant kieme buvo prie jos priėjęs arčiau. Nukentėjusiajai G. Š. koja nespyrė. Pašalinių žmonių nematė. Buvusi žmona G. Š. su vaikais palengva ėjo link automobilio, o jis ėjo paskui, liepdamas jiems važiuoti iš jo kiemo. Beeinant, atėjo E. N. ir draugiškai paėmęs už rankos nusivedė jį į namus. Prie nukentėjusiosios G. Š. automobilio priėjęs nebuvo, jai ranka nesudavė, į automobilio priekį nespyrė. Iki jų automobilio arčiausiai buvo priėjęs 2-3 metrų atstumu, bet tuo metu iš automobilio niekas nebuvo išlipęs. Įvykio dieną išgėręs nebuvo. Įvykio metu su dukra D. Š. kalbėjo ramiai, nekonfliktavo, kol neatėjo nukentėjusioji G. Š..

Apklausta nukentėjusioji G. Š. parodė, kad kaltinamasis E. Š. yra jos buvęs vyras. Atvažiavus pasiimti sūnaus G. Š., automobiliu įsisuko į kaltinamojo E. Š. kiemą, bet ten stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo E. Š. sugyventinės Ž. A. dukra su draugu E. N.. Ji sustojo už jų automobilio ir dukra D. Š. nuėjo į kiemą pasiimti brolio G. Š.. O ji laukė automobilyje, nes nenorėjo konflikto, tačiau prie šalia esančio automobilio priėjo kaltinamasis E. Š. ir pasakė „varyk lauk iš kiemo“. Tai girdėjo, nes jos automobilio langas buvo praviras. Nusprendė nueiti į kiemą ir pažiūrėti kas ten vyksta. Nuėjusi į kiemą, pamatė, kad verkia jos dukra D. Š.. Kaltinamasis E. Š. šaukė ant nukentėjusiosios, nes ji atėjo pasiimti brolį. Nuo kaltinamojo E. Š. ji stovėjo 10 metrų atstumu, o dukra D. Š. nuo jo stovėjo 8 metrų atstumu. Kaltinamasis E. Š. buvo išgėręs. Pradėjus konfliktuoti, E. Š. puolė ant jos, o dukra D. Š. lindo į tarpą tarp jų mėgindama apsaugoti savo mamą. Dukra D. Š. buvo nuvirtusi ant žemės kartu su tėvu E. Š.. Kaltinamasis E. Š. nuvirto, nes buvo išgėręs ir įsikibęs dukrai už rankos, o dukra jam neleido prieiti prie jos. E. N. viską matydamas išlipo iš automobilio ir norėjo užgesinti konfliktą. Tuo metu kaltinamasis E. Š. jai spyrė žemiau krūtinės į pilvo sritį. Ji atsitraukė ir paskambino policijai, pranešė apie įvykį ir nuvyko į Kuršėnų policijos nuovadą, kur parašė pareiškimą. Jai su vaikais einant prie automobilio, E. Š. ėjo paskui juos. Priėjęs prie jos automobilio, jis spyrė į automobilio priekį. Tuo metu Ž. A. paėmė E. Š. už rankos, tačiau kaltinamasis atsitraukęs nuo Ž. A., priėjo prie automobilio, kuriame ji sėdėjo ir per pravertą langą sudavė ranka į petį. Dukra D. Š. su sūnumi G. Š. išlipo iš automobilio, kad pastumtų tėvą E. Š. tam, kad jie galėtų išvažiuoti. Nuo patirtų kaltinamojo E. Š. smūgių ji juto fizinį skausmą. Mėlynė buvo dvi savaites. Anksčiau kaltinamasis E. Š., be jos sutikimo, nuvežė sūnų G. Š. atlikti DNR tyrimus tam, kad įsitikintų, ar jis yra jo sūnus. Su vyru kartu pragyveno 18 metų. Šis įvykis jiems nemalonus, sukėlė negeras emocijas. Įvykio metu buvo pažeista viešoji rimtis, tvarka. Dukra D. Š. minėjo, kad su Ž. A. bendravo gražiai tol, kol neišėjo tėvas E. Š. ir pradėjo šaukti. Po įvykio vaikų emocijos buvo negeros. Dukrai D. Š. įvykis sukėlė daug išgyvenimų. Kieme buvo kaltinamasis E. Š., Ž. A., ir ji su vaikais. Automobilyje buvo Ž. A. dukra su draugu E. N.. Ž. A. pradėjo šaukti ant kelio sustojusiems žmonėms, ko jie stovi ir žiūri. Pasiimti sūnaus G. Š. nuvyko dėl jo ligos, nes antradienį turėjo eiti pas gydytoją. Sūnus pas tėvą E. Š. buvo nuo trečiadienio. Antradieniais ir penktadieniais sūnui daromas kraujo tyrimas.

Apklausta nukentėjusioji nepilnametė D. Š. parodė, kad kaltinamasis E. Š. yra jos tėvas. Tėvai yra išsituokę. 2013 m. birželio 24 d. automobiliu dviese su mama važiavo pas tėvą į (duomenys neskelbtini) kaimą pasiimti brolio. Ten nuvykus, mama liko automobilyje, o ji išlipo. Netoliese stovėjo kitas automobilis, kuriame sėdėjo tėvo sugyventinės Žanetos dukra su draugu. Ji jos paprašė, kad pakviestų Žanetą. Ž. išėjus ir joms besikalbant, iš kambario išėjo girtas tėvas, kuris pradėjo ant jos šaukti, klausdamas ko čia atvyko. Ji atsakė, kad brolį reikia vežti pas gydytoją. Tuo metu kilo konfliktas tarp jos ir tėvo. Tėvas jai pasakė, kad ji yra ne jo vaikas ir pradėjo ją stumdyti, paimdamas už pečių ir rankų. Pamačiusi kilusį konfliktą, iš automobilio išlipo mama. Tuomet tėvas su mama pradėjo kivirčytis ir puolė ant mamos, o ji įlindo į tarpą tarp jų, nes bijojo, kad tėvas nesumuštų mamos. Tėvas paėmė jai už dešinės rankos, stipriai pasuko ir tuomet ji nugriuvo ant žemės. Tėvas mamai spyrė į pilvą, žemiau krūtinės, bet ji nenugriuvo. Viską pamatęs, iš automobilio išlipo tėvo sugyventinės Žanetos dukros draugas E. ir atėjo apraminti tėvo. Mamai atsisėdus į automobilį, atėjo tėvas ir pro pravertą automobilio langą, pradėjo kumščiu ją mušti į peties ir krūtinės sritis. Taip pat spardė automobilį. Ji mamai liepė greičiau iš ten važiuoti. Joms važiuojant namo, jai pradėjo tirpti visas kūnas, buvo labai išsigandusi. Po savaitės ją paguldė į ligoninę, kurioje prabuvo 8 dienas. Operavo pūlinį kojoje, kuris atsirado nuo patirto išgąsčio. Tiek mama, tiek ji nuo patirtų tėvo smūgių, jautė fizinį skausmą. Konflikto metu, brolis nuėjo į kambarį pasiimti daiktų. Tėvas broliui neleido važiuoti namo kartu su ja ir mama. Ji yra įsitikinusi, kad tėvas brolio nebūtų nuvežęs pas gydytoją, nes vieną kartą reikėjo jį vežti į Vilnių, tačiau nenuvežė. Įvykio dieną, brolis išvažiavo kartu, nes jį iš namų pro kitas duris išleido tėvo sugyventinė Ž.. Kai tėvas automobilyje mušė mamą, brolis taip pat sėdėjo automobilyje. Joms grįžus namo, mama davė jai vaistų, nes labai tirpo ir skaudėjo kūnas. Vėliau su mama nuvyko į Kuršėnų policiją parašyti pareiškimo, nes smurtą iš tėvo patyrė ne pirmą kartą. Dėl tėvo sukelto smurto, jai ant rankos atsirado mėlynė, tačiau į medikus ar ekspertus nesikreipė. Mėlynę matė policijos pareigūnai. Liepos 1 d. ją paguldė į ligoninę operacijai. Jai būnant ligoninei, paskambino tėvas ir atsiprašė, tačiau ji jam neatleido. Jei tėvas būtų aplankęs ligoninėje, ji būtų jam atleidusi. Tėvo sukeltą smurtą, brolis matė būdamas automobilyje.

Apklaustas liudytojas nepilnametis G. Š. parodė, kad E. Š. yra jo tėvas. 2013 m. birželio 24 d. jis buvo pas tėvą (duomenys neskelbtini) kaime. Įvykio dieną, po pietų, mama su sese atvažiavo pas tėvą, nes norėjo pasiimti jį. Joms atvažiavus, iš automobilio išlipo sesė. Tuo metu, tėtis buvo išgėręs ir sesei pasakė, kad jį parveš kitą rytą, važiuodamas į darbą. Tačiau sesei liepus, jis nuėjo pasiimti savo daiktų. Juos pasiėmus, tėtis liepė eiti į kambarį, o sesė liepė važiuoti su ja ir mama. Tuo metu mama laukė automobilyje. Tuomet jis išbėgo iš kitos namo pusės ir nuėjo į automobilį. Kai įsėdo į automobilį, mama iš jo išlipo ir ėjo pasiimti sesės. Tėvas su sese susistumdė, pykosi ir ginčijosi. Tėvas pargriuvo ant žemės, nes buvo išgėręs. Konflikto metu, sesė užstojo mamą, nes bijojo, kad tėvas jos nemuštų. Atėjo E. ir įlindo į tarpą, kad tėvas su sese nesipyktų. Mama stovėjo lauke prie sesės. Mamai su sese įsėdus į automobilį, priėjo tėvas ir pro pravertą langą, sudavė mamai į petį. Mamai skaudėjo. Sesė verkė. Tėvas spyrė į automobilio priekinę dalį, prie lempos. Anksčiau būdavo atvejų, kad tėvas mušdavo mamą ar sesę. Jo ir tėvo santykiai yra geri, sutaria, jis jo nemuša ir bendrauti su juo nori.

Apklausta liudytoja Ž. A. parodė, kad 2013 m. birželio 24 d. apie pietus, pas juos į namus atvyko G. Š. su dukra D. Š.. Ji prie durų pasitiko D. Š., kuri pasakė, jog kartu su mama atvyko pasiimti G. Š.. Jai besikalbant su D. Š., į lauką išėjo E. Š.. D. Š. pradėjo reikalauti savo brolio G. Š., bet E. Š. atsakė, kad G. Š. parveš kitą dieną. Kol D. Š. kalbėjosi su savo tėvu E. Š., ji G. Š. liepė eiti dėtis daiktų. D. Š. minėjo, jog nori pasiimti brolį G. Š., nes jam reikia važiuoti pas gydytojus. Tėvo ir dukros bendravime jautėsi įtampa, nes D. Š. nebuvo patenkinta tėvu. Bekalbant atėjo nukentėjusioji G. Š.. Atėjus mamai, D. Š. elgesys pasikeitė ir ji pradėjo pulti savo tėvą E. Š.. G. Š. taip pat pradėjo prikaišioti E. Š. skolas ir jį keiksnoti. Vien dėl to E. Š. pradėjo jas vyti lauk iš kiemo. Besipriešindamos ir atsišnekėdamos, G. Š. ir D. Š. ėjo per pievą link automobilio. Tuo metu G. Š. pasakė, jog skambins policijai, nes E. Š. jai neatiduoda vaiko. Įvykio metu, beveik visą laiką ji matė savo sugyventinį E. Š., nes stovėjo kieme. Nuėjo tuo metu, kai nukentėjusiosios G. Š. automobilis pradėjo judėti iš kiemo. Nukentėjusioji G. Š. ir kaltinamasis E. Š. pykosi, bet susikibę nebuvo. Į tarpą tarp G. Š. ir E. Š. lindo jų dukra D. Š.. Nematė, kad jos sugyventinis E. Š. spirtų G. Š.. Nematė, kad jis būtų priėjęs prie nukentėjusiosios G. Š. automobilio. Įvykio metu, kaltinamasis E. Š. visą dieną buvo blaivus. Įvykio metu ji stovėjo prie namo durų, o jie – ties namo kampu. Ji matė visą situaciją. Kieme kitų asmenų nebuvo. E. N. buvo kitoje namo pusėje.

Apklaustas liudytojas E. N. parodė, kad kaltinamasis E. Š. yra jo būsimos uošvienės draugas. 2013 m. birželio 24 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) g. 1-2, (duomenys neskelbtini) kaime. Kieme išgirdo triukšmą ir išėjo į kiemą, kuriame pamatė kaltinamąjį E. Š. su moterimi ir mergina. Jie tarpusavyje šūkavo, konfliktavo. Jam beeinant į kiemą, moteris su mergina apsisuko eiti link automobilio, o kaltinamasis E. Š. ėjo paskui jas. Jis beeidamas paėmė E. Š. už rankos ir pasakė, kad eitų į kiemą. Kur tiksliai buvo įvykio metu, ar automobilyje, ar namuose, pasakyti negali. Girdėjo kaip E. Š. sakė: „Eikit lauk iš kiemo, nes ne savo kieme keliate triukšmą“. Palikęs E. Š., jis nuėjo į namus. E. Š. paėmė už rankos ir pasuko iš draugiškumo, prievarta jo netempė. Kieme smurtinių veiksmų nematė. Jam pasirodė, kad įvykio metu E. Š. buvo blaivus, nes tą dieną nematė, kad jis gertų. Nematė, kad muštųsi ir į muštynių tarpą nelindo. Neatkreipė dėmesio, ar mergina verkė. Kokiu tikslu atvyko moteris su mergina, negirdėjo. Kur įvykio metu stovėjo Ž. A., neužsifiksavo. Įvykio metu pas kaltinamąjį E. Š. buvo atvykęs sūnus G. Š.. Tėvas ir sūnus bendrauja mažai. Ar G. Š. įvykio metu ėjo prie automobilio, jis nepastebėjo. Kai po įvykio grįžo į namus, kieme triukšmo nebegirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Kadangi tai vertinamieji požymiai, atkreipiamas dėmesys ir į priežastis dėl kurių kilo konfliktas, kokie motyvai paskatino panaudoti smurtą, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys, kaip ilgai truko neteisėti veiksmai.

Bylos medžiaga ir ištirti įrodymai patvirtina, jog konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios G. Š. ir D. Š. įvyko gyvenamojo namo kieme, t. y. viešoje vietoje. Konfliktas pradžioje kilo dėl asmeninių priežasčių, t. y. kaltinamasis E. Š. atsisakė leisti pasiimti nukentėjusiajai G. Š.. Tačiau, tai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiosios G. Š. ir D. Š. atžvilgiu, kas vertinama kaip įžūlus elgesys bei spardomas automobilis, kas vertinama kaip vandališki veiksmai, rodo, jog kaltinamasis pasirinko netinkamą konflikto sprendimo būdą, buvo peržengtos privataus konflikto ribos ir jo veiksmai tapo pavojingi ne tik konkretiems konflikto dalyviams, bet ir aplinkiniams. Kad į konfliktą sureagavo ne tik nukentėjusios G. Š. ir D. Š., bet ir kiti asmenys patvirtina tiek jų pačių, tiek ir kitų liudytojų parodymai. G. Š. patvirtino, kad D. Š. automobilyje verkė, o G. Š. skaudėjo, jos abi kalbėjo apie tai, kad buvo sumuštos, t. y. kilo neigiamos reakcijos, be to, nukentėjusioji G. Š. parodė, girdėjusi kaip kaltinamojo sugyventinė Ž. A. šaukė ant kelio sustojusiems žmonėms, ko jie stovi ir žiūri, kas patvirtina, jog į kilusį konfliktą buvo sureaguota ir aplinkinių žmonių, liudytojas E. N. taip pat parodė, jog į kiemą išėjo išgirdęs triukšmą. Nors E. Š. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiosios G. Š. ir D. Š., teisme liudytoju apklausto nepilnamečio G. Š. parodymai, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kad nepilnametė nukentėjusioji D. Š. ir liudytojas būtų įtikinti nukentėjusiosios G. Š. sakyti netiesą kaltinamojo nenaudai, kaip nurodė kaltinamasis, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta. Tai, kad G. Š. nurodė, jog su kaltinamuoju yra geri santykiai ir toliau nori su juo bendrauti, rodo, kad motyvo apkalbėti kaltinamąjį nėra. Kaltinamojo naudai liudiję Ž. A. ir E. N. parodė, jog nei vienas nematė, kad E. Š. būtų smurtavęs prieš G. Š. ar D. Š., ar spardęs automobilį, tačiau nurodė skirtingas aplinkybes, susijusias su jų pačių buvimo vieta bei dalyvavimu konflikte. E. N., patvirtinęs, kad į kiemą atėjo išgirdęs triukšmą ir nusivedė E. Š. namo, nepatvirtino kieme buvus Ž. A.. Liudytoja Ž. A., teigusi, kad kieme buvo ir matė visą situaciją, neparodė, jog E. N. buvo kieme, atvirkščiai, parodė, jog jis buvo kitoje namo pusėje. Dėl tokių prieštaravimų jų parodymai yra atmetami.

Ištyrus visų byloje surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad E. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog jis, savo gyvenamojo namo kieme, t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: kilus konfliktui su G. Š., spyrė G. Š. vieną kartą į pilvą bei sudavė vieną kartą kumščiu į petį, pastūmė D. Š., stipriai suėmęs jai už rankų, ko pasėkoje D. Š. nugriuvo bei G. Š., G. Š. ir D. Š. akivaizdoje, spyrė vieną kartą į automobilio, kuriame sėdėjo G. Š., G. Š. ir D. Š. priekinę dalį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusioms G. Š. ir D. Š. fizinį skausmą bei nepatogumus, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.

E. Š. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., 60 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. Š. skiriama laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą minimaliai (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimą.

E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 - 305 str., 307 str.,

nusprendė:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.