- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-725-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- V. D., L. K., T. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonei
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-725-544/2019
teisėja Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02304-2018-3
2019 m. gruodžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-76-452/2019 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams V. D., L. K., T. J., trečiajam asmeniui Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir kompensacijos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. M., sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal kurią: ieškovas naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, nurodytomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais 3-1 20,28 kv. m., 3-2 8,72 kv. m., 4-3 4,71 kv. m., 4-1 7,96 kv. m., 4-2 14,89 kv. m., 2-3 14,12 kv. m., ½ dalimi patalpos 2-2 6,96 kv. m., iš viso 77,64 kv. m.; atsakovė V. D. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, nurodytomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais 2-1 10,23 kv. m., 2-4 2,86 kv. m., 2-5 2,29 kv. m., ½ dalimi 2-2 6,96 kv. m., iš viso 22,34 kv. m.; atsakovas L. K. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, nurodytomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais 1-2 26,33 kv. m., 1-1 8,52 kv. m., 1-6 4,67 kv. m., mansardos patalpa 5-1 14,14 kv. m., iš viso 53,66 kv. m.; atsakovas T. J. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, nurodytomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais 1-5 12,21 kv. m, 1-3 18,43 kv. m, 1-7 3,53 kv. m, 1-4 11,02 kv. m, 1-9 4,82 kv. m, 1-8 3,94 kv. m, iš viso 53,95 kv. m; 2) už tenkančią didesnę gyvenamojo namo ploto dalį ieškovui iš atsakovo T. J. už 6,20 kv. m. priteisti 1 081,15 Eur kompensaciją, iš L. K. už 12,14 kv. m. priteisti 2 116,97 Eur kompensaciją, iš V. D. už 1,58 kv. m. priteisti 275,52 Eur kompensaciją.
2. 2019 m. rugpjūčio 16 d. patikslintu ieškiniu, be kitų reikalavimų, ieškovas prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 207,59 kv. m., bendraturčių nuosavybės dalis taip, kad: G. M. priklauso 3740/10000 dalys, V. D. - 1076/10000 dalys, L. K. - 2585/10000 dalys, T. J. - 2599/10000 dalys.
3. Ieškovas ir atsakovai V. D. bei L. K. pakartotinai pateikė teismui jų pasirašytą 2019 m. rugpjūčio 16 d. taikos sutartį ir prašė ją tvirtinti bei nurodė, kad taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės jiems yra žinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė tvirtinti 2019 m. rugpjūčio 16 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo G. M. ir atsakovų V. D. bei L. K..
5. Teismas, susipažinęs su pateiktos taikos sutarties sąlygomis, išklausęs šalių nuomonę dėl jos tvirtinimo, nustatė, jog taikos sutartis apima ne tik šioje byloje nagrinėjamų reikalavimų taikų išsprendimą. Sutarties 2 punktu trys iš keturių bendraturčių susitarė pakeisti kiekvieno jų turimas nuosavybės dalis gyvenamajame name, nors nuosavybės teisių įgijimas ar perleidimas taikos sutartimi prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Sutarties 3 punktas, kuriuo L. K. ir V. D., kaip kompensaciją už kiekvienam iš jų tenkančią didesnę nuosavybės dalį, perleidžia priklausančią teisę į neįteisintas gyvenamojo namo pastogės (palėpės) patalpas, išskyrus L. K. naudojamą patalpą 5-1, nesusijęs su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Nekonkrečiai ir neaiškiai suformuluotos sutarties sąlygos pažeis atsakovo T. J. teises ir teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teise, nes nepateikti įrodymai, kokia neįrengtos patalpos dalis priklauso ir priklausytų kiekvienam iš namo bendraturčių tuo atveju, jei teismas patvirtintų taikos sutartį.
6. Pažymėjo, jog teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, o šiuo atveju yra akivaizdu, kad pateiktos teismui tvirtinti taikos sutarties turinys neapibrėžtas ir tokios sutarties nevykdymo atveju vykdomasis raštas negalėtų būti įvykdytas priverstine tvarka.
7. Teismas konstatavo, kad taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia nesutinkančios su taikos sutarties pasirašymu šalies teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas G. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, įpareigojant teismą patvirtinti šalių 2019 m. rugpjūčio 16 d. pasirašytą taikos sutartį.
9. Teigia, jog teismas nurodė, kad nuosavybės teisių įgijimas ar perleidimas taikos sutartimi prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau nenurodė teisės normų, kurioms galėtų prieštarauti šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės dalių nustatymo. Nuosavybės dalių perleidimas taikos sutartimi nebuvo atliekamas, tik buvo nustatomos nuosavybės dalys gyvenamajame name. Svarbu tai, jog bendraturčiai taikos sutartimi susitarė dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, kuri iš esmės atitinka faktinį ir ilgametį naudojimąsi namu, tokio naudojimo pagrindu buvo suformuoti atskiri bendraturčių butai, tik atsakovai V. D., L. K., T. J. naudojosi didesne nuosavybės dalimi, nei jiems priklausė. Ieškovas taikos sutartimi sutiko, jog, nustačius naudojimosi tvarką pagal faktinį naudojimą, atsakovų naudai būtų nustatytos didesnės nei jiems priklauso nuosavybės dalys. Po taikos sutarties patvirtinimo T. J. lieka 53,95 kv. m., nors pagal turimą idealiąją nuosavybės dalį priklauso 47,75 kv. m., taigi, jo dalis gyvenamajame name gali padidėti iki 2599/10000 dalių. Tačiau šis klausimas taikos sutartimi nesprendžiamas, ir yra aktualus tik sprendžiant dėl bendraturčio T. J. teisių. Mano, kad minėto bendraturčio teisės nėra pažeidžiamos, nes dėl atsakovų ir ieškovo susitarimo jam naudojimuisi lieka didesnis namo plotas, negu jis jam priklausytų pagal nuosavybės teise valdomą dalį.
10. Pažymi, jog L. K. ir V. D. teisės į palėpės patalpas perleidimas ieškovui yra kompensacija už jam priklausančių naudotis patalpų ir nuosavybės dalies sumažėjimą. Byloje nustatyta, jog palėpės patalpos neįrengtos, dėl šios priežasties jos negali būti registruotos VĮ Registrų centre. Tačiau teismui yra pateikta kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti bendras palėpės patalpų plotas 78,69 kv. m., kas reiškia, kad kiekvienam bendraturčiui palėpės priklauso proporcingai nuosavybės daliai. Taigi, palėpės patalpų plotas yra aiškus, nuosavybės dalis nustačius taikos sutartimi taip pat yra aiški perleidžiamos teisės apimtis. Bendraturčiai nuosavybės teises į palėpės patalpas galės įgyvendinti tik tuomet, kai jos bus įrengtos ir įregistruotos.
11. Nurodo, kad šiuo atveju teisės perleidimas yra įvykdomas, kaip ir realaus objekto perleidimas. Teisės aktai nedraudžia perleisti turimų teisių. Taigi, šios bylos kontekste šalių pasirašyta taikos sutartis imperatyvių teisės normų nepažeidžia, neprieštarauja viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir pareigų, įskaitant ir atsakovą T. J., kuris taikos sutarties nepasirašė.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
13. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog byloje ieškovas patikslintu ieškiniu neprašė pakeisti ar nustatyti kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise jų turimas dalis name, todėl pateikta taikos sutartis prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, nes akivaizdu, kad taip būtų pažeistos CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, bendrosios dalinės nuosavybės teisių dalių pakeitimo klausimas bet kokiu atveju (net ir pareiškus ieškinyje reikalavimus) gali būti sprendžiamas tik taip, kad sudėjus visų nekilnojamojo daikto bendraturčių nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės dalis, išreikštas šimtųjų, dešimtųjų arba tūkstantųjų tikslumu, gautųsi trupmena, kurios vardiklis ir skaitiklis idealiai sutampa. Šiuo atveju sudėjus taikos sutarties 2 punkte susitartas ieškovo, V. D., L. K. su atsakovo T. J. įregistruotomis nuosavybės teisės dalimis į namą akivaizdu, kad tokia trupmena nesigauna. Taip pat svarbu tai, kad ginčo name neįrengta palėpė negalėti būti suformuota ir įregistruota nekilnojamojo turto registre atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas T. J. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
15. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Nepagrįstai ieškovas nustato, apskaičiuoja ir keičia bendrosios nuosavybės dalis, po to sprendžia dėl šių teisių perleidimo tarpusavyje, pats sprendžia dėl kito bendraturčio, kuris nesutinka su siūloma tvarka, nuosavybės teisių. Su tokiu nuosavybės ir nuosavybės teisių realizavimu, teisių perleidimo būdu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo netenkintas prašymas patvirtinti taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje numatyta, kad taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo šios tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Taigi savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia tarp jų kilusį ginčą, pačios sutarties sąlygose apsibrėždamos savo teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).
19. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis).
20. Teismas visais atvejais ex officio vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Taigi įstatymų leidėjas nepripažįsta absoliučios proceso šalių laisvės susitarti dėl šalių ginčo išsprendimo sąlygų, o suteikia teismui prerogatyvą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nė vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose; sutartis negali prieštarauti viešajam interesui bei neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; taip pat neturi būti akivaizdžių kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-590-619/2012).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti ieškovo G. M. ir atsakovų V. D. ir L. K. sudarytą taikos sutartį tuo pagrindu, kad ji prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, t. y. kad tokia taikos sutartis apskritai yra neįvykdoma, pažeidžia nesutinkančio su taikos sutarties pasirašymu atsakovo T. J. teises ir teisėtus interesus. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog minėto bendraturčio teisės nebus pažeistos, nes, padidėjus pastarojo nuosavybės daliai, padidės ir teisė į palėpės patalpas. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
22. Vertinant apelianto argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu nėra suformuotos bei nekilnojamojo turto registre įregistruotos pastogės (palėpės) patalpos. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Taigi, tik įregistravus nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai.
23. Ginčo taikos sutarties 3 punktu šalys (išskyrus atsakovą T. J.) susitarė, kad L. K., V. D. kaip kompensaciją už kiekvienam tenkančią didesnę nuosavybės dalį, įvertinus G. M. nuosavybės dalies sumažėjimą, perleidžia jiems, L. K., V. D., priklausančią teisę į šios taikos sutarties pasirašymo metu neįrengtas ir neįteisintas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansardos (palėpės), esančios virš gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpų, patalpas, išskyrus L. K. naudojamą palėpės patalpą. Atsižvelgiant į tokias 3 punkto sąlygas, akivaizdu, jog ginčo šalys galėtų susitarti dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo tik tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto registre šiems asmenims nuosavybės teise būtų įregistruotas toks nekilnojamasis daiktas, tačiau šiuo atveju to nėra padaryta. Tokiu būdu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 2 dalies pagrindu, pagrįstai konstatavo, kad teismui pateiktos taikos sutarties 3 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovo T. J. teisės nebus pažeistos, kadangi padidės jo nuosavybės dalis į palėpės patalpas, šiuo metu neturi teisinės reikšmės, kadangi, nevertinant kitų aspektų, palėpės (pastogės) patalpos net nesuformuotos atskiru nekilnojamojo turto objektu, todėl negali būti atlikti jų kadastriniai matavimai, atitinkamai byloje lieka nenustatyta, kokia dalis šių neįrengtų patalpų priklauso kiekvienam iš namo bendraturčių. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, taikos sutarties 3 punktas, kuriuo L. K. ir V. D., kaip kompensaciją už kiekvienam iš jų tenkančią didesnę nuosavybės dalį, perleidžia priklausančią teisę į neįteisintas gyvenamojo namo palėpės (pastogės) patalpas, išeina už ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, kurie teismo buvo priimti, pareikštų ieškininių reikalavimų ribų, kas reiškia, jog tokio turinio, kaip pateikta, taikos sutartis šioje civilinėje byloje negalėjo būti tvirtinama.
25. Pažymėtina, jog pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Tokiu atveju, pateikus prašymą pakeisti ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, Kadastro tvarkytojas atsisakytų juos pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkto pagrindu (kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų). Kadangi apeliantas prašo nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ir kiekvieno bendraturčio nuosavybės teisės dalis į jį pagal kadastro duomenis tiems objektams, kurie suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, tai teismui, patenkinus tokį reikalavimą, nebūtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimo, ką iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad šios bylos šalys, namo bendraturčiai, galėtų tartis dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo tik tokiu atveju, jeigu jiems nuosavybės teisė į tą nekilnojamąjį daiktą būtų įregistruota.
26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, todėl pagrįstai ir teisėtai netenkino prašymo patvirtinti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalie 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.