Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-11-15 · Administracinė byla Nr. eAS-650-575/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-15
Bylos Nr.
eAS-650-575/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08315-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
Trečiasis asmuo
LR Valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-650-575/2023Teisminio proceso Nr. -61-3-08315-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 23S29372 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė teismo atnaujinti skundo padavimo terminą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui nurodė, kad apie skundžiamą Sprendimą buvo informuotas 2023 m. kovo 16 d., tačiau dėl asmeninių aplinkybių praleido jo apskundimo terminą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-487-927/2023 (įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d.) buvo pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo ir jam skirta 20 parų arešto bausmė. 2023 m. kovo 17 d. buvo nuvežtas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą, vėliau į Kauno kalėjimą. 2023 m. kovo 23 d. buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją ir nuo to laiko Lietuvoje nebuvo. Skundo padavimo terminą praleido, nes Sprendimas buvo surašytas lietuvių kalba; dėl patirto streso sunku buvo rasti atstovą; neužfiksavo Sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų. Be to, pareiškėjas jaudinosi, jog dar turi atlikti 12 parų arešto bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog jis siekė operatyviai ginti savo teises, t. y. Sprendimas buvo priimtas 2023 m. kovo 15 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. kovo 16 d. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjui buvo paskirta 20 para arešto bausmė; baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo – 2023 m. kovo 24 d. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. kovo 17 d. buvo sulaikytas ir patalpintas į Užsieniečių registracijos centrą, vėliau į Kauno kalėjimą, kur kalėjo 5 dienas, o 2023 m. kovo 23 d. buvo išsiųstas į Baltarusiją. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 23 d. nebuvo sulaikytas ir turėjo visas galimybes su skundu dėl Sprendimo kreiptis į teismą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2023 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo Sprendimo priėmimo dienos ir nuo arešto bausmės atlikimo dienos, kas teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei nesiekė ginti savo galbūt pažeistų teisių. Savo pateiktiems argumentams pagrįsti, kad pareiškėjas dėl arešto bausmės patyrė sunkius išgyvenimus, nepateikia jokių įrodymų (gydytojų konsultacijos ir kt.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Atsižvelgiant į tai, prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkintas, skundą atsisakyta priimti.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nemoka lietuvių ir anglų kalbos, todėl nesuprato Sprendimo apskundimo tvarkos. Buvo apsunkintos galimybės surasti atstovą pažeistai teisei ginti, nes dauguma teisininkų kažkodėl nenorėjo imtis šios bylos.

Be to, pareiškėjo teigimu, jis nuo pat išsiuntimo į Baltarusiją 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. sunkiai sirgo (gydėsi ambulatoriškai, 2023 m. rugsėjo 29 d. medicininė pažyma Nr. 1894 pridedama). Pareiškėjas ilgą laiką jautė (jaučia ir iki šiol) labai stiprius skausmus stuburo apatinėje dalyje ir kojose, buvo reikšmingai apsunkintas pareiškėjo judėjimas ne tik išeinant iš namų, bet ir namuose, todėl, būdamas išsiųstas į Baltarusiją ir neturėdamas teisės įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, negalėjo niekur kreiptis dėl teisinės pagalbos. Tik su Teisinių paslaugų asociacija 2023 m. rugsėjo 14 d. sudarius atstovavimo sutartį buvo nedelsiant parengtas skundas, išversti dokumentai į lietuvių kalbą ir skundas pateiktas teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundą dėl Departamento Sprendimo panaikinimo pateikė, praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir tuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nemoka lietuvių ir anglų kalbos, todėl nesuprato Sprendimo apskundimo tvarkos, be to, buvo sulaikytas ir deportuotas į Baltarusiją. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. jis sunkiai sirgo. Be to, buvo apsunkintos galimybės susirasti atstovą.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

Pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paaiškino, kad jam Sprendimas buvo įteiktas 2023 m. kovo 16 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 19 d., t. y. praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, todėl praleido terminą skundui paduoti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011; 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013 ir kt.). Vertinant ligą kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį, ji pripažintina svarbia tik tuomet, kai dėl šios ligos asmens galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-838/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teigimu, buvo apsunkintas jo judėjimas ne tik išeinant iš namų, bet ir namuose. Iš pateiktos pažymos matyti, jog pareiškėjui buvo taikomas ambulatorinis gydymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina pareiškėjo sunkios būklės, kuri galėjo sutrukdyti kreiptis į teismą anksčiau.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog buvo apsunkintos galimybės susirasti atstovą ir niekas nenorėjo atstovauti šioje byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teisininkus / advokatus ir jie atsisakė atstovauti pareiškėją. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas paaiškinti Sprendimo apskundimo tvarką jam rusų ar baltarusių kalba ir Departamento darbuotojai atsisakė jam paaiškinti Įstatyme nustatytą bei Sprendime nurodytą apskundimo tvarką.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan