Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Valei Petkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas yra keliamas dėl Komisijos 2013-10-09 sprendimo Nr. S-161(7-172/2013) dalies, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 2013-07-17 sprendimas Nr. 68-124 ir pareiškėjui nurodyta sumokėti akcizo mokestį bei šio mokesčio delspinigius už 272 500 pakelių akcizinių prekių (cigarečių), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas V. P. Kauno apygardos teismo 2010-10-18 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-290/2010, buvo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. nustatytą nusikalstamą veiką ir už tai jam paskirta 24 700 Lt (190 MGL) dydžio bauda (Komisijos bylos l. 70–73).

Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-27 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010-10-18 nuosprendį pakeitė – panaikino nuosprendžio dalį dėl V. P. nuteisimo už tai, kad 2008 m. gegužės mėnesį, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. neturėdamas licencijos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo Akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes – 273 500 pakelių cigarečių „Jing Ling“ su rusiškomis banderolėmis, kurių vertė yra 1 076 782 Lt. Pašalino 7 lapo 2 pastraipoje išdėstytus motyvus dėl cigarečių pirkimo. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą (Komisijos bylos l. 74–86).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-18 nutartimi V. P. kasacinį skundą atmetė (baudžiamoji byla Nr. 2K-608/2012, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-05-16 patikrinimo akte Nr. (21.60-10)-377-67 konstatavo, kad pareiškėjas V. P. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl 273 500 pakelių cigarečių „Jing Ling“ su rusiškomis banderolėmis laikymo, t. y. Baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl, vadovaudamasi Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., 3 str. 9 d., 8 str. 1 d. 8 p., 9 str. 8 d. ir 11 str. 1 d nuostatomis už neteisėtai laikytus 273 500 pakelių cigarečių apskaičiavo 705 630 Lt akcizą (Komisijos bylos l. 92–94).

Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-07-17 sprendimu Nr. 68-124 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2013-05-16 patikrinimo akte Nr. (21.60-10)-377-67 papildomai apskaičiuotą 705 630 Lt akcizą ir apskaičiavo 475 454 Lt akcizo delspinigius (Komisijos bylos l. 12–15).

Nesutikdamas su tokiu Inspekcijos sprendimu, pareiškėjas padavė skundą Komisijai, kuri ginčijamu 2013-10-09 sprendimu Nr. S-161(7-172/2013) patvirtino Inspekcijos 2013-07-17 sprendimą Nr. 68-124 (Komisijos bylos l. 144–152).

Pareiškėjas nesutinka su ta Komisijos 2013-10-09 sprendimo dalimi, kuria patvirtinta jo prievolė sumokėti akcizą ir akcizo delspinigius už 272 500 pakelių cigarečių, taip pat nesutinka su vertybinio elemento, t. y. vieno cigarečių pakelio kainos, taikymu. Esminis pareiškėjo skundo argumentas yra tai, kad jam akcizas ir akcizo delspinigiai gali būti apskaičiuoti tik už laikytą 1 000 pakelių cigarečių, nes likęs cigarečių kiekis, t. y. 272 500 pakelių, buvo pavogtas. Pareiškėjo teigimu, pagal Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 2 p. ir 5 d. nuostatas, prievolė sumokėti akcizą atsirado UAB „Aleksoto prekyba“ sandėlio, iš kurio cigaretės buvo pavogtos, savininkui arba jas pavogusiam asmeniui.

Ginčui aktualiu metu galiojusio Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. buvo nustatyta, kad akcizų objektas yra apdorotas tabakas, kuriuo, pagal įstatymo 3 str. 7 d., inter alia, laikytinos cigaretės. Pagal Akcizų įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.

Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios Akcizo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes (8 str. 9 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. vartojama sąvoka „laikomas“ turėtų būti suprantama kaip akcizais apmokestinamų prekių buvimas pas tam tikrą asmenį, t. y. taikant šią teisės normą žodis „laikyti“ apima visus nurodytų prekių buvimą pas tam tikrą asmenį atvejus (2007-07-05 nutartis a. b. Nr. A3-689/2007; 2008-12-09 nutartis a. b. Nr. A143-2007/2008). Pagal Akcizų įstatymo nuostatas, prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes (2008-01-28 nutartis a. b. Nr. A438-129/2008).

Iš dalies įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2010-10-18 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-27 nuosprendžiuose konstatuota, kad pareiškėjas V. P. UAB ,,Pozitronas” priklausančioje teritorijoje, esančioje Kauno g. 81, Jonavoje, stovėjusiuose automobilyje ,,Mercedes Benz”, valstybinis numeris BED 091, priklausančiame UAB ,,Liudvita ir ko”, priekaboje ,,Kaessbohrer” valstybinis numeris ZP 770, priklausančioje UAB ,,Medukas” ir priekaboje-šaldytuve ,,Schmitz” valstybinis numeris Nr. OK 391, priklausančioje B. D. individualiai įmonei, iki 2008-05-08 11.05 val. laikė 273 500 pakelių cigarečių ,,Jing Ling” su rusiškomis banderolėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas buvo pripažintas padaręs Baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. nustatytą nusikalstamą veiką ir už tai jam paskirta 24 700 Lt (190 MGL) dydžio bauda (Komisijos bylos l. 70–73, 74–86).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Įsiteisėjusiuose Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiuose nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikta pareiškėjo veiksmų kvalifikacija turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, todėl iš naujo neįrodinėtinos. Kaip minėta, pareiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nustatė akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių su rusiškomis banderolėmis laikymo faktą. Įvertinęs tai ir atsižvelgęs į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius turėjo teisėtą pagrindą, pagal Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. ir 9 d., apskaičiuoti pareiškėjui akcizą už laikytus 273 500 pakelių cigarečių.

Pareiškėjas neteisingai aiškina Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 2 p. ir 5 d. nuostatas. Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, prarastas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Prievolė mokėti akcizus už akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje prarastas ar sunaudotas prekes tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame jos prarastos ar sunaudotos, savininkui (8 str. 5 d.).

Kaip nurodyta anksčiau, pagal Akcizų įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, visos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui yra išduodamas atskiras leidimas.

Sisteminis nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui prievolė mokėti akcizą gali atsirasti už tokias sandėlyje prarastas prekes, kurios iki akcizo sumokėjimo momento teisėtai buvo atvežtos į sandėlį ir jame saugotos iki išleidimo į apyvartą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas 273 500 pakelių cigarečių laikė ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, o paslėpęs UAB ,,Pozitronas” priklausančioje teritorijoje. Nurodytas kiekis cigarečių pakelių į UAB „Aleksoto prekyba“ sandėlį buvo perduotas saugoti kaip nusikalstamos veikos objektas, t. y. daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje, todėl Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 2 p. ir 5 d. nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Pareiškėjas klaidingai vertina Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-30 nutartį, kuria buvo nutarta, kad Kauno apygardos teismo 2010-10-18 nuosprendyje sunaikinti nurodytas cigarečių kiekis vienetais yra ne 273 500 vnt., o 20 000 vnt. (1 000 pakelių) (Komisijos bylos l. 134–136). Minėtoje nutartyje teismas nepakeitė nusikalstamos veikos kvalifikacijos, o tik, įvertinęs aplinkybę, kad 272 500 pakelių cigarečių, perduotų saugoti UAB „Aleksoto prekyba“, buvo pavogti, konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2010-10-18 nuosprendyje teisingai nurodytas sunaikinamų cigarečių pakelių kiekis – 1 000 vienetų. Tai nepaneigia baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas neteisėtai laikė 273 500 pakelių rusiškomis banderolėmis paženklintų cigarečių, kurių vertė yra didesnė nei 250 MGL, ir tokiais veiksmai padarė Baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. nustatytą nusikalstamą veiką.

Akcizo prievolės įregistravimui įtakos neturi tai, kad 272 500 pakelių cigarečių buvo pavogti, nes pagal Akcizų įstatymo nuostatas prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento.

Teismas nesutinka su pareiškėjos atstovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-04 nutartyje (a. b. Nr. A442-199/2010) pateiktu aiškinimu, kad, apskaičiuojant akcizą, turi būti atsižvelgta į kiekvienam asmeniui tenkančią prievolės mokėti akcizus dalį. Šioje administracinėje byloje buvo susiklosčiusi iš esmės kitokia faktinė situacija, t. y. akcizais apmokestinamas prekes savo žinioje laikė keli asmenys, t. y. nusikalstama veika buvo padaryta asmenų daugeto, todėl teismas nurodė, kad akcizas kiekvienam iš asmenų turėtų būti apskaičiuotas proporcingai jo laikytam akcizinių prekių kiekiui. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad visus 273 500 pakelių cigarečių, už kuriuos buvo apskaičiuotas akcizas, laikė vienas asmuo, t. y. V. P., todėl teismas neturi pagrindo vadovautis nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu.

Akcizų įstatymo 28 str. 1 d. nustatyta, kad cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis (litais už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės kainos) elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Akcizų įstatymo 28 str. 2 d. buvo nustatyta, kad cigaretėms taikomas toks akcizo tarifas: specifinis elementas – 79 litai ir vertybinis elementas – 20 procentų.

Finansų ministro 2002-09-11 įsakymu Nr. 280 patvirtintos Kombinuoto akcizo tarifo už cigaretes apskaičiavimo tvarkos 3 p. (galiojusiame ginčui aktualiu metu) buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda pagal Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p., vertybinis elementas apskaičiuojamas nuo maksimalios to pavadinimo cigaretėms nustatytos mažmeninės kainos, kuria einamaisiais metais to pavadinimo cigaretės realizuojamos mažmeninėje prekyboje, o tuo atveju, jeigu to pavadinimo cigaretėmis mažmeninėje prekyboje neprekiaujama, – nuo einamųjų metų maksimalios mažmeninės populiariausių cigarečių kainų kategorijos kainos, nustatytos pagal Populiariausių cigarečių kainų kategorijos nustatymo metodiką, patvirtintą finansų ministro 2004-03-22 įsakymu Nr. 1K-093.

Populiariausių cigarečių kainų kategorijos nustatymo metodikoje (galiojusioje ginčui aktualiu laikotarpiu) buvo nustatyta, kad einamųjų metų populiariausių cigarečių kainų kategorija nustatoma pagal praėjusiais kalendoriniais metais parduotų banderolių cigaretėms ženklinti skaičių (2 p.). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos iki kiekvienų kalendorinių metų vasario 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamentui duomenis apie praėjusiais kalendoriniais metais parduotų banderolių cigaretėms ženklinti skaičių pagal kiekvieną maksimalią mažmeninę kainą, nurodytą ant banderolės, ir cigarečių pavadinimą (3 p.). Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamentas, gavęs iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos šios metodikos 3 punkte nustatytus duomenis, pagal parduotų banderolių cigaretėms ženklinti skaičių nustato einamųjų metų populiariausių cigarečių kainų kategoriją (4 p.).

Finansų ministerija 2008-01-14 rašte Nr. ((5.34-03)-5k-0736727-5K-0801114)6K-0800463, adresuotame Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinės departamentui, nurodė, kad 2008 m. populiariausių cigarečių kainų kategorija yra 5,00 Lt (Komisijos bylos l. 16). Iš Inspekcijos 2013-05-16 patikrinimo akto Nr. (21.60-10)-377-67 matyti, kad, apskaičiuojant akcizą, vertybinis elementas buvo nustatytas taikant 5,00 Lt populiariausių cigarečių kainų kategoriją.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, apskaičiuojant vertybinį elementą, turėjo būti taikoma 3,5 Lt populiariausių cigarečių kainų kategorija, nes būtent tokia kaina buvo nurodyta Akcizų įstatymo 28 str. komentare. Pažymėtina, kad vertybinio elemento nustatymo metodika ir tvarka yra aiškiai nustatyta anksčiau nurodytose teisės aktų nuostatose. Oficialiu Finansų ministerijos 2008-01-14 raštu Nr. ((5.34-03)-5k-0736727-5K-0801114)6K-0800463 kompetentingos institucijos buvo informuotos apie 2008 metais galiojančią populiariausių cigarečių kainų kategoriją. Nurodyta kainų kategorija buvo nustatyta vadovaujantis teisiniu reglamentavimu. Kita vertus, Akcizų įstatymo komentare pateiktame pavyzdyje nurodyta kaina, savaime nereiškia, kad tokia kaina yra oficialiai galiojanti. Akcizų įstatymo komentaras nėra teisės taikymo šaltinis, juo labiau norminis teisės aktas.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo V. P. skundą nėra, todėl jis atmestinas, o Mokestinių ginčų komisijos prie LRV 2013-10-09 sprendimas Nr. S-161(7-172/2013) paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.