Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-4006-1067/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2-4006-1067/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01200-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Visakavičienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“
Advokatai: Giedrius Gvildys

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-4006-1067/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01200-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai,ieškovės atstovei teisininkei K. K.,atsakovės atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl skolos už savavališką pasijungimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 2 668,78 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė atlieka pastatų administravimo, nuolatinės techninės priežiūros, bendro naudojimo objektų remonto ir teritorijų tvarkymo darbus Klaipėdos mieste. Skola susidarė dėl atsakovės valdomose (prižiūrimose) patalpose savavališkai įrengtų vandens vartojimo taškų ieškinyje nurodytais adresais. Savavalinio prisijungimo faktas buvo nustatytas ieškovės darbuotojo aktu ir foto nuotraukomis. Po kiekvieno savavalinio prisijungimo fakto nustatymo atsakovei buvo siųstas raštas, informuojantis apie savavališko prisijungimo fakto nustatymą su siūlymu iki nurodyto termino pateikti paaiškinimus. Savo 2021 m. liepos 2 d. atsakyme Nr. 505 į minėtus raštus atsakovė pripažino savavalinio prisijungimo faktą, neneigė aplinkybės, kad vanduo per savavališkai įrengtus taškus yra naudojamas laiptinių valymui ir siūlė laiptinių valymui sunaudoto vandens kiekius apskaityti pagal jų pačių pateikiamus duomenis. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ ne kartą ragino atsakovę ant vandens paėmimo atšakų, iš kurių yra naudojamas vanduo bendroms namo reikmėms, įsirengti vandens apskaitos mazgus, kuriuose AB „Klaipėdos vanduo“ įrengtų vandens apskaitos prietaisus. Taip pat atsakovės buvo prašoma su ieškove sudaryti sutartis dėl atsiskaitymo už bendroms namo reikmėms sunaudotą vandenį. Šią aplinkybę pagrindžia ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovei siųstas raštas. Taip pat atsakovei net kelis kartus buvo nustatytas terminas pažeidimams pašalinti. Į visus ieškovės raginimus atsakovė nereagavo arba reagavo vangiai, ieškinio pateikimo dieną pažeidimai nepašalinti net trimis adresais. Sutarčių dėl atsiskaitymo už bendroms namo reikmėms sunaudotą vandenį su AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovė nėra sudariusi, ant vandens paėmimo atšakų, iš kurių yra naudojamas vanduo bendroms namo reikmėms, vandens apskaitos mazgų neįsirengė. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio mėnesio sąskaitoje dėl savavališkų prijungimų atsakovei išrašė paskaičiuotą suvartoto geriamojo vandens kiekį ir išleistų nuotekų kiekį pagal rastų prijungtų vandens žarnelių skaičių ir diametrą, remiantis 2015 m. spalio 15 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-744 patvirtintomis ,,Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis“. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. rašte buvo įspėta, kad nesudarius sąlygų įrengti vandens apskaitos prietaisų ir nepanaikinus savavališkų prijungimų, bendroms namo reikmėms sunaudoto vandens kiekis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. kiekvieną mėnesį bus nustatomas, apskaičiavus skirtumą tarp sunaudoto vandens pagal namo įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis ir butuose bei komercinėse patalpose įrengtų vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Atsakovė neapmokėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d. išrašytos sąskaitos už savavalinius prisijungimus, pasijungimų nedelsiant nepašalino, todėl susidarė 2 627,43 Eur skola ir 41,35 Eur delspinigių: viso: 2 668,78 Eur įsiskolinimas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje esantys savavališko prisijungimo nustatymo aktai surašyti su trūkumais, t. y. nėra nurodytas vandens apskaitos prietaiso numeris, rodmenys, nenustatyta savavališko prisijungimo data, laikotarpis, o iš byloje esančių nuotraukų negalima nustatyti tikslaus laiko ar datos, todėl neįmanoma nustatyti tokių nuotraukų sukūrimo laiko, o tuo pačiu ir galimo pažeidimo fiksavimo datos ir laiko. Ieškovės surašytuose patikrinimo aktuose nėra nei atsakovės parašų, nei nurodyta, jog atsakovė buvo informuota, kviečiama arba atsisakė dalyvauti surašant aktus. Atsakovės įsitikinimu aktas, kuriuo konstatuojamas savavališkas prisijungimas, turi būti surašomas dalyvaujant patalpų savininkui, nuomininkui, įmonės atstovui, arba jam nedalyvaujant jeigu pats savininkas, nuomininkas ar įmonės atstovas atsisako dalyvauti surašant atitinkamą aktą. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, jog 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. 505 atsakovė pripažino savavališko prisijungimo faktą. Minėtu raštu atsakovė informavo ieškovę, jog daugiabučių namų laiptinių valymui vanduo paimamas iš bendrose rūsių patalpose įrengtų vandens paėmimo čiaupų, tačiau jokių būdu nepripažino savavališko prisijungimo fakto. Minėtas raštas negali būti laikomas pakankamu įrodymu pripažinti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų pasijungė į vandentiekio infrastruktūrą. Ieškovės surašyti savavališko prisijungimo nustatymo aktai neįrodo, kad būtent atsakovė pajungė žarneles prie ieškovės tvarkomos infrastruktūros, dėl ko atsakovei negali būti taikoma atsakomybė pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas. Nurodo, jog atsakovė 2021 m. rugsėjo 17 d. pašalino pažeidimus, uždėdamas akles. Atkreipia dėmesį, jog daugiabučių namų gyventojai galėjo savavališkai nusiimti uždėtas akles ir neteisėtai naudoti vandenį. Pabrėžė, kad daugiabučių namų gyventojai už laiptinių valymą moka atsakovei, kadangi atsakovė privalo atsiskaityti su valymo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Taigi atsakovė jokio atlyginimo už valymo paslaugas negauna, todėl ieškovės teiginys, jog atsakovės veiksmai ne tik prieštarauja įstatymams, bet ir moralės normoms yra nepagrįstas. Ne atsakovė, o valymo paslaugas teikiančios bendrovės darbuotojai naudojo vandenį laiptinių plovimui. Įstatymas numato sankcijas asmenimis, kurie patys savavališkai prisijungė prie vandens tiekėjo infrastruktūros, šiuo konkrečiu atveju yra svarbi faktinė aplinkybė, kad atsakovė savavališkai neprisijungė prie vandens tiekėjo infrastruktūros, nenaudojo vandens laiptinių valymui, todėl negalima teigti, jog atsakovė savavališkai prisijungė prie vandens tiekėjo infrastuktūros pažeisdama nustatytą tvarką ir taip išvengė apmokėjimo už teikiamas paslaugas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko savo pareikštą ieškinį, remiasi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, jog į ieškovės darbuotojų atliekamus planinius patikrinimus namo administratoriai nėra kviečiami, tačiau visi surašyti aktai siunčiami namų administratoriams su nustatytu protingu terminu pasiaiškinti, pirminiais patikrinimo aktais ieškovė neskiria baudų ir neskaičiuoja nuostolių. Pažymėjo, jog pirminiu paskaičiavimu siūlė atsakovei sumokėti 1 663,52 Eur kaip vienkartinę baudą, tačiau toliau nešalinant savavališkų prisijungimų ši suma turėtų būti skaičiuojama kiekvieną mėnesį ir būtų labai didelė, todėl nuspręsta iš atsakovės prašyti priteisti nuostolius, kuriuos realiai patyrė, t. y. apmokėti už faktinį vandens sunaudojimą, kuris apskaičiuotas pagal skirtumą tarp sunaudoto vandens pagal namo įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis ir butuose bei komercinėse patalpose įrengtų vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Nurodyta suma paskaičiuota iki ieškinio pateikimo dienos. Bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog visi savavaliniai prisijungimai ginčo nagrinėjimo teisme metu jau yra pašalinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepimo į ieškinį argumentus, su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė savavalinio prisijungimo fakto. Įvadai, kurie buvo neapskaitomi, ieškovei buvo žinomi ilgą laiką, buvo priimtas politinis sprendimas, tačiau tokiu sprendimu prisiimti įsipareigojimai negali būti perkeliami tretiesiems asmenims. Ieškovė užfiksavusi neteisėtą pasijungimą eilę metų nieko nedarė, nevykdė pareigos numatytos taisyklėse jog pats vandens tiekėjas turi imtis aktyvių veiksmų pašalinti neteisėtus pasijungimus. Taip pat mano, jog buvo netinkamai užfiksuotas ir konstatuotas savavalinis prisijungimas nurodytuose objektuose, procedūros detaliai reglamentuotos taisyklėse, tačiau jų nebuvo laikytasi. Nurodė, jog ieškovė atliko netinkamą suvartoto vandens paskaičiavimą. Visi šie faktai paneigia atsakovės atsakomybę, o pats ieškovės ieškinys laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir nesąžiningu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. spalio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2644 uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Paslaugos būstui“ yra paskirta daugiabučių namų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi ir teikia šių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai, įskaitant ir UAB „Paslaugos būstui“, Klaipėdos miesto savivaldybės 2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-251 buvo informuoti apie AB „Klaipėdos vanduo“ raštą, pranešantį, jog daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai su AB „Klaipėdos vanduo“ neatsiskaito už namuose bendroms reikmėms sunaudotą vandenį. Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai paraginti inicijuoti pastatų savininkų sprendimų priėmimą dėl pastate bendroms namo reikmėms skirtų geriamojo vandens vamzdyno atšakų naudojimo būtinumo. Nusprendus, kad atšakos nereikalingos, organizuoti atšakų naikinimą (užaklinimą) ar nusprendus, jog vanduo bendroms namo reikmėms bus naudojamas, kreiptis į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl sutarties sudarymo.

Laikotarpiu 2021 m. birželio 14 – 22 ieškovės atliktais patikrinimais ir jų metu surašytų savavališko prisijungimo nustatymo aktų duomenimis nustatyta, jog adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rasti viso 19 vienetų neužaklintų vandens paėmimo taškų, prie kurių rasti 6 vienetai pajungtų laistymo žarnelių, 15 mm diametro.

2021 m. birželio 28 d. raštu Nr. 2021/S.01-2083 „Dėl savavališko prisijungimo nustatymo adresu (duomenys neskelbtini)“ ieškovė informavo atsakovę apie du savavališkus vandens vartojimo taškus adresu (duomenys neskelbtini), siunčiant akto kopiją ir nuotraukas, siūlant pateikti paaiškinimus iki 2021 m. liepos 11 d.

2021 m. birželio 28 d. raštu Nr. 2021/S.01-2093 „Dėl savavališko prisijungimo nustatymo adresu (duomenys neskelbtini)“ ieškovė informavo atsakovę apie du savavališkus vandens vartojimo taškus adresu (duomenys neskelbtini), siunčiant akto kopiją ir nuotraukas, siūlant pateikti paaiškinimus iki 2021 m. liepos 21 d.

2021 m. birželio 28 d. raštu Nr. 2021/S.01- „Dėl savavališko prisijungimo nustatymo adresu (duomenys neskelbtini)“ ieškovė informavo atsakovę apie savavališką vandens vartojimo atvejį adresu (duomenys neskelbtini), siunčiant akto kopiją ir nuotraukas, siūlant pateikti paaiškinimus iki 2021 m. liepos 11 d.

2021 m. birželio 28 d. raštu Nr. 2021/S.01-2069 „Dėl savavališko prisijungimo nustatymo adresu (duomenys neskelbtini)“ ieškovė informavo atsakovę apie savavališką vandens vartojimo atvejį adresu (duomenys neskelbtini), siunčiant akto kopiją ir nuotraukas, siūlant pateikti paaiškinimus iki 2021 m. liepos 11 d.

2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2021/S.01- „Dėl savavališko prisijungimo nustatymo adresu (duomenys neskelbtini)“ ieškovė informavo atsakovę apie savavališką vandens vartojimo atvejį adresu (duomenys neskelbtini), siunčiant akto kopiją ir nuotraukas, siūlant pateikti paaiškinimus iki 2021 m. liepos 21 d.

2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2021/S.01- „Dėl savavališko prisijungimo nustatymo adresu (duomenys neskelbtini)“ ieškovė informavo atsakovę apie du savavališkus vandens vartojimo taškus adresu (duomenys neskelbtini), siunčiant akto kopiją ir nuotraukas, siūlant pateikti paaiškinimus iki 2021 m. liepos 21 d.

2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2021/S.01- „Dėl savavališko prisijungimo nustatymo adresu (duomenys neskelbtini)“ ieškovė informavo atsakovę apie tris savavališkus vandens vartojimo taškus adresu (duomenys neskelbtini), siunčiant akto kopiją ir nuotraukas, siūlant pateikti paaiškinimus iki 2021 m. liepos 21 d.

2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. 2021/S.01-2131 „Dėl savavališko prisijungimo nustatymo adresu (duomenys neskelbtini)“ ieškovė informavo atsakovę apie keturis savavališkus vandens vartojimo taškus adresu (duomenys neskelbtini), siunčiant akto kopiją ir nuotraukas, siūlant pateikti paaiškinimus iki 2021 m. liepos 22 d.

Iš atsakovės 2021 m. liepos 2 d. rašto Nr. 505 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsakyta į ieškovės 2021 m. birželio 28-30 d. raštus, nustatyta, jog raštu teikiamas paaiškinimas apie laiptinių valymui naudojamą vandenį iš bendrose rūsių patalpose įrengtų vandens paėmimo čiaupų. Atsakovė pateikė ieškovei siūlymą, jog gali teikti ieškovei informaciją apie tikslų išvalytų laiptinių skaičių, valymo periodiškumą ir vadovaujantis atliktų darbų aktuose nurodomais laiptinių valymo darbų kiekiais atsiskaityti už laiptinių valymui sunaudotą vandenį. Tuo pačiu pateikta informacija, jog adresu (duomenys neskelbtini) valymo paslauga neteikiama, vanduo nenaudojamas, atsakovė užaklino vandens paėmimo čiaupą, o kitais adresais pagal valymo periodiškumą nurodė, jog sunaudoja viso 1,1 m³ per mėnesį, atsižvelgiant į tai jog vienai penkiaaukščio namo laiptinei išvalyti vienam valymui sunaudojama apie 20-25 litrus vandens.

Ieškovės 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštu 2021/S.01 „Dėl savavališko prisijungimo nustatymo jūsų administruojamuose namuose“ atsakovė informuota, jog ji ne kartą raginta ant vandens paėmimo atšakų, iš kurių naudojamas vanduo bendroms namo reikmės, įsirengti vandens apskaitos mazgus, kuriuose ieškovė įrengtų vandens apskaitos prietaisus, sudaryti su ieškove sutartis dėl atsiskaitymo už bendroms namo reikmėms sunaudotą vandenį, tai padaryti buvo įpareigota iki 2021 m. liepos 31 d. Neįrengus prietaisų, nesudarius sutarčių, ieškovė 2021 m. rugpjūčio mėnesio sąskaitoje atsakovei nurodė, jog dėl savavališkų prisijungimų bus išrašytas paskaičiuotas suvartoto geriamojo vandens kiekis ir išleistų nuotekų kiekis pagal rastų prijungtų vandens žarnelių skaičių ir diametrą: 6 vienetai žarnelių (15 mm diametro) x 160,234 m³ vandens / nuotekų, pritaikius 0,76 Eur už 1 m³ vandens ir 0,67 Eur už 1 m³ nuotekų įkainius, bei paskaičiavus PVM viso sudaro 1 663,52 Eur. Rašte atkreiptas atsakovės dėmesys, jog nesudarius sąlygų įrengti vandens apskaitos prietaisų ir nepanaikinus savavališkų prijungimų, bendroms namo reikmėms sunaudoto vandens kiekis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. kiekvieną mėnesį bus nustatomas, apskaičiavus skirtumą tarp sunaudoto vandens pagal namo įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis ir butuose bei komercinėse patalpose įrengtų vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Nurodytus duomenis patvirtina 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra Nr. 0562965 ieškovės išrašyta atsakovei 1 663,52 Eur sumai.

Pagal 2022 m. vasario 17 d. ieškovės parengtą neapmokėtų (nepadengtų) sąskaitų suvestinę teismui nustatyta, jog prašomą priteisti 2 668,78 Eur skolą sudaro 2021 m. rugpjūčio 31 d. paskaičiuota 1 663,52 Eur suma, kuri iš dalies apmokėta (489,81 Eur); už vandenį, šaltą vandenį pašildymui, apskaitos veiklą, karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį, nuotekas, nuotekas po šalto vandens pašildymo pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą 87,98 Eur, pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą 84,52 Eur, pagal 2021 m. spalio 31 d. sąskaitą 91,44 Eur, pagal 2021 m. spalio 31 d. sąskaitą 782,91 Eur, pagal 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitą 84,52 Eur, pagal 2021 m. gruodžio 16 d. sąskaitą 124,44 Eur, pagal 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitą 197,91 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš atsakovei pateikta sąskaitų 3 117,24 Eur sumai, apmokėta 489,81 Eur, todėl ieškovės vertinimu atsakovė privalo sumokėti 2 627,43 Eur skolą ir 41,35 Eur palūkanas – viso 2 668,78 Eur.

Atsakovės į bylą teiktais užsakovo UAB „Paslaugos būstui“ ir rangovo UAB „SOBO“ SISTEMOS aktais, patvirtinančiais aklių uždėjimą ant vandens stovų 2021 m. rugsėjo 17 d. adresais (duomenys neskelbtini) (1 vienetas), (duomenys neskelbtini) (15 vienetų), (duomenys neskelbtini) (4 vienetai), (duomenys neskelbtini) (2 vienetai), (duomenys neskelbtini) (1 vienetas), (duomenys neskelbtini) (3 vienetai), (duomenys neskelbtini) (2 vienetai), (duomenys neskelbtini) (2 vienetai), (duomenys neskelbtini) (4 vienetai), (duomenys neskelbtini) (1 vienetas), (duomenys neskelbtini) (1 vienetas), nustatyta, jog užfiksuoti vandens stovų užaklinimo darbai.

Tarp šalių iš esmės kilo ginčas ar atsakovė, pagrįstai atsisako mokėti 2 688,78 Eur už paskaičiuotą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą pagal nustatytus savavališkus pasijungimo prie vandentiekio faktus ir nuo šios sumos paskaičiuotus delspinigius. Ieškovė byloje pateikė paaiškinimus ir skolos suvestinę, kaip apskaičiuota skola, kildinama iš savavališko pasijungimo prie ieškovės tinklų. Atsakovė, nesutinka, jog reikalavimas yra pagrįstas, nurodydama, jog nebuvo laikomasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis nustatyto reguliavimo, nesutinka su skolos paskaičiavimu.

Nors ieškovė byloje remiasi prievolinių teisinių santykių pagrindu, nurodant, jog ieškovė prievolę vykdė tinkamai, o atsakovė neatsiskaitydama už suteiktas paslaugas pažeidė prievolinius santykius, tačiau nagrinėjamoje byloje spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sprendžiant klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Aptariamos prievolės atsiradimo pagrindas – deliktas, t. y. neteisėti veiksmai, kai savavališkai (be geriamojo vandens tiekėjo valios) prisijungiama prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros, todėl būtent tas asmuo, kuris savavališkai prijungia geriamojo vandens naudojimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros, ir atsako geriamojo vandens tiekėjui už savo neteisėtais veiksmais sukeliamus neigiamus teisinius padarinius (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra ginčo, jog atsakovės administruojamuose namuose valymo paslaugas teikiančios įmonės naudojo vandenį, gaunamą iš bendros namo infrastruktūros inžinerinių tinklų, ką patvirtina tiek prie patikrinimo aktų pateiktos fotonuotraukos su užfiksuotomis vandens žarnelėmis, valymo kibirais, valymo priemonėmis, tiek pačios atsakovės paaiškinimai apie valymo paslaugas teikiančių įmonių galimai sunaudojamo vandens kiekius laiptinių plovimui, paslaugų dažnumą. Byloje taip pat nėra ginčo, jog vanduo adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas iš neužaklintų vandens stovų, prie kurių rasti 6 vienetai pajungtų laistymo žarnelių. Atsakovė nesutinka su faktu, jog būtent ji laikoma prisijungusia prie ieškovės tinklų, pažymi, jog ieškovės surašyti savavališko prisijungimo nustatymo aktai neįrodo, kad būtent atsakovė pajungė žarneles prie ieškovės tvarkomos infrastruktūros, dėl ko atsakovei negali būti taikoma atsakomybė pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė yra paskirta bendrojo naudojimo objektų administratore. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), 3 punkte apibrėžtas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Be to, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4 punktas). Šis teisinis reglamentavimas lemia, jog atsakovė turėjo užtikrinti bendrųjų inžinerinių tinklų priežiūrą, nes būtent ji buvo atsakinga už jų administravimą. Administratorius apskaičiuoja mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą; teisės aktų nustatyta tvarka parengia sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, mėnesinius mokėjimų pranešimus už kitas suteiktas paslaugas (Nuostatų 4 punktas). Remiantis Nuostatų 8 punktu administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas už bendrojo naudojimo patalpų valymą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą ir tarifą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 59 punktą geriamojo vandens kiekis, sunaudotas bendrosioms daugiabučio namo, kito gyvenamojo namo, kuriame yra keli savininkai, reikmėms (laiptinių plovimui, šiukšlių šalintuvų plovimui, vidaus vandens tiekimo tinklų plovimui), apskaičiuojamas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto bendrosioms namo reikmėms, rodmenis. O pagal Taisyklių 58 punktą būtent administratorius paskirsto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams apmokėti už daugiabučio namo bendroms reikmėms patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas vadovaudamasis Geriamojo vandens apskaitos mazgo schemoje nurodytoje vietoje įrengto bendrosioms namo reikmėms naudojamo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenimis. Už geriamojo vandens apskaitos prietaiso saugų naudojimą ir taupų vandens naudojimą atsakingas taip pat administratorius.

Nagrinėjamu atveju svarbi Taisyklių 23 punkte pateikta savavališko prisijungimo sąvoka, jog savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomi šie atvejai: 23.1. geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą, į tai, kad pagal nustatytus aktais faktus buvo užfiksuotas neapskaitomas vandens naudojimas bendroms namo reikmėms, į tai, jog administratorius nepasirūpino, jog taip kaip nustato Taisyklių 58 ir 59 punktai naudojamas bendrosioms daugiabučių namų reikmėms vanduo būtų apskaitomas pagal įrengtą vandens apskaitos prietaisą ir pagal jį teisingai gyventojams paskirstyti mokesčiai ar jeigu bendroms namo reikmėms vanduo nereikalingas – nepasirūpino vandens paėmimo taškų užaklinimu laiku, tokiais savo veiksmais atsakovė nesielgė kaip rūpestinga administratorė ir neatliko teisės aktuose nurodytų pareigų.

Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė tinkamai neįformino savavališko prisijungimo faktų, nekvietė atsakovės dalyvauti atliekant patikrinimus, surašė aktus, kuriuose nėra užfiksuotas atsakovės dalyvavimas, tačiau teismas vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė, kaip daugiabučių namų administratorė buvo informuota jau savivaldybės raštu apie daugiabučiuose namuose esančias problemas dėl bendroms namo reikėms naudojamo ir neapskaitomo vandens, savivaldybė ragino daugiabučių namų administratorius imtis veiksmų, 2021 m. birželio 28-30 d. raštais ieškovė informavo apie kiekvieną nustatytą pažeidimą, pateikiant atsakovei savavališkų pasijungimų nustatymo aktus, fotonuotraukas, nurodant protingą laiką imtis aktyvių veiksmų (sudaryti sutartis su ieškove ir toliau naudoti vadenį pagal teisės aktų reikalavimus arba nesant poreikio – užaklinti neteisėtus vandens naudojimo taškus), ir tik nevykdant visų šių raginimų ir įpareigojimų atsakovei buvo išsiųsta 2021 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita, parengta pagal nustatytą savavalinių prisijungimų skaičių. Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog pagrindiniai tikslai, kurių siekiama reikalaujant sudaryti vartotojui (abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius) galimybę dalyvauti surašant savavališko prisijungimo aktą ir pateikti šį aktą susipažinti bei pasirašyti, – užtikrinti vartotojo teisę žinoti, kad yra užfiksuotas pažeidimas, žinoti, koks yra užfiksuoto pažeidimo pagrindas ir pobūdis, kokie teisiniai padariniai atsiranda, nustačius savavališko prisijungimo prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros faktą, be to, atgrasyti vartotoją nuo tolesnių pažeidimų. Byloje nėra ginčo, jog pažeidimai nustatyti ieškovei atliekant planinius patikrinimus, patikrinimų aktai su detalia informacija apie rastus savavalinius prisijungimus daugiabučiuose namuose buvo įteikti daugiabučių namų administratorei – atsakovei, atsakovė siųstais raštais su priedais buvo informuota apie laukiančias pasekmes neištaisius pažeidimų, todėl nagrinėjamu atveju visi savavalinio prisijungimo aktai laikytini, kaip tinkamai įforminti ir pagal juos atsakovei taikytina atsakomybė.

Pabrėžtina, jog CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė savo, kaip daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorės, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, nevykdė ieškovės reikalavimų per nustatytą laiką sudaryti sutartis arba panaikinti neteisėtus prisijungimus prie vandentekio infrastruktūros, todėl privalo atlyginti dėl šių veiksmų/ neveikimo padarytą žalą.

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą padaręs asmuo privalo ją atlyginti visiškai, o teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, sutinkamai su bylos aplinkybėmis, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba pilnai atlyginti padarytus nuostolius, kuriuos sudaro ne tik asmens turėtos išlaidos, jo turto netekimas arba sužalojimas, bet taip pat ir negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei kitas asmuo (šiuo atveju atsakovė) būtų prievolę įvykdęs. Būtent tokių negautų pajamų apskaičiavimo metodiką, kai tiekėjas nustato savavališką prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, numato Taisyklių 50 punktas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų skaičiavimų bei paaiškinimų, ieškovė sunaudotą vandens ir nuotekų kiekį paskaičiavo atsižvelgdama į Taisyklių normas. Taisyklių 28 punktas numato, jog „Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, fiksuodamas savavališko prisijungimo faktą ir pagal Taisyklių 24 punktą atjungdamas savavališkai prijungtą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, akte turi nurodyti savavališko prisijungimo nustatymo datą, laiką, vietą, savavališko prisijungimo laikotarpį (jeigu žinomas), per savavališko prisijungimo laikotarpį suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį (jeigu nustatoma), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo datą ir laiką. Jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, suvartoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 50 punktu, išleistų nuotekų kiekis – Taisyklių 51 punktu, o išleistų paviršinių nuotekų kiekis – Taisyklių 52¹ punktu.“ Taisyklių 50 punkte reglamentuojama, jog „Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį, pagal formulę: Q=?D2/4xVxI, kur Q – sunaudoto geriamojo vandens kiekis, kub. metrai parą; ? – pi, matematinė konstanta – 3,14; D – vamzdyno diametras, metrai; v – vandens tekėjimo greitis (0,35 m/s), metrai per sekundę; I – pažeidimo laikotarpis, sekundės. Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį.“

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad bendrąja prasme žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018). Byloje pateiktų savavališkų prisijungimų aktų duomenimis bei ieškovės siųstais raštais atsakovei nustatyta, jog ieškovė remdamasi Taisyklių 50 ir 51 punktais paskaičiavo patirtą žalą 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsižvelgdama į 6 faktiškai pajungtas vandens žarneles prie neapskaitomų vandens paėmimo taškų, įvertinant žarnelių skersmenį ir kitus būtinus duomenis, adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nors savavalinio prisijungimo aktais nustatyta viso 19 galimų vandens paėmimo taškų, tačiau dėl likusių 13 (19 – 6) nuostoliai nebuvo skaičiuojami, o būtent 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė nereikalavo atlyginti nuostolių dėl užfiksuotų neapskaitomų vandens paėmimo taškų adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu ieškovė pagrįstai apskaičiavo patirtus nuostolius pagal galiojančias Taisyklių nuostatas, remdamasi faktu, jog patikrinimo metu 2021 m. birželio mėnesį savavališkų prisijungimų datos ir laikotarpiai nenustatyti, rastos 6 vandens žarnelės, patvirtinančios realų vandens naudojimą per neapskaitomus vandens paėmimo taškus ir todėl turėjo pagrindą iš atsakovės reikalauti atlyginti 1 663,52 Eur pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą faktūrą.

Kitaip vertintinas ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius už vandenį, šaltą vandenį pašildymui, apskaitos veiklą, karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį, nuotekas, nuotekas po šalto vandens pašildymo pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą 87,98 Eur, pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą 84,52 Eur, pagal 2021 m. spalio 31 d. sąskaitą 91,44 Eur, pagal 2021 m. spalio 31 d. sąskaitą 782,91 Eur, pagal 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitą 84,52 Eur, pagal 2021 m. gruodžio 16 d. sąskaitą 124,44 Eur, pagal 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitą 197,91 Eur. Nors ieškovė įspėjo atsakovę, jog nesudarius sąlygų įrengti vandens apskaitos prietaisų ir nepanaikinus savavališkų prijungimų, bendroms namo reikmėms sunaudoto vandens kiekis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. kiekvieną mėnesį bus nustatomas, apskaičiavus skirtumą tarp sunaudoto vandens pagal namo įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis ir butuose bei komercinėse patalpose įrengtų vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog būtent tokia metodika buvo paskaičiuotos kitos prašomos sumos, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kodėl ir kokiais teisės aktais remiantis pasirinktas toks nuostolių apskaičiavimo būdas. Ieškovės atstovė paaiškino, jog toks skaičiavimas yra palankesnis atsakovei, todėl taikant geranoriškumą, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. skaičiavo suvartotą vandenį pagal kiekviename atsakovės prižiūrimame daugiabučiame name esančius įvadinio skaitiklio ir gyventojų skaitiklių rodmenų skirtumus bei į pakartotinių patikrinimų duomenis, pagal kuriuos atsakovė nebuvo pašalinusi visų savavalinių prisijungimų. Pažymėtina, jog vadovaujantis Taisyklių 50, 51 punktais jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis bei pašalintų nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) kiekis skaičiuojamas nurodytais būdais, tačiau per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, o ieškovės nurodyto skaičiavimo metodo už tęstinius pažeidimus Taisyklės nenustato. Teismas aukščiau pasisakė dėl 1 663,52 Eur nuostolių pagrįstumo, kurie už vėlesnius mėnesius vadovaujantis Taisyklėmis nebuvo skaičiuojami. Iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktos sąskaitos faktūros detalizavimo nėra aišku kaip paskaičiuotos sumos nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. sietinos su 2021 m. birželio 14 – 22 ieškovės atliktais patikrinimais ir jų metu surašytų savavališko prisijungimo nustatymo aktais, kurie savavaliniai prisijungimai vertintini kaip tęstiniai, kurie naujai atsiradę, neteikiami detalūs sąskaitų suvestinės pagrindimai, iš kurių teismas galėtų įvertinti, kurios paskaičiuotos sumos sietinos su neteisėtais administratorės veiksmais.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šalims teikiant skirtingus argumentus ir įrodymus dėl vandens paėmimo taškų skaičiaus laikotarpiu nuo 2021 m rugsėjo 1 d. ir jų užaklinimo momento, Teismas atkreipia dėmesį, jog neturi pagrindo netikėti atsakovės teiktais duomenimis, jog jos pasitelktas rangovas atsakovės administruojamuose objektuose užaklino daugiabučiuose namuose buvusius neapskaitomus vandens paėmimo taškus, kaip ir neturi pagrindo netikėti ieškovės teiktais duomenimis apie pakartotinius patikrinimus ir jų metu nustatytus faktus, įvertinant tai, jog vandens pajungimo taškų skaičius pagal šalių teiktus rašytinius įrodymus kito: pavyzdžiui adresu (duomenys neskelbtini) pradiniu patikrinimu 2021 m. birželio 15 d., kada surašytas savavlinio prisijungimo aktas, rasti 4 vandens paėmimo taškai; atsakovė nurodo 2021 m. rugsėjo 17 d. per pasitelktą rangovą užaklinusi 15 vandens paėmimo taškų; ieškovė 2021 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu nurodo, jog nepanaikinti 9 vienetai prisijungimų, 2022 m. vasario 28 d. ieškovės patikrinimu nustatyta, jog vienas prisijungimas nepanaikintas, kiti prisijungimai užaklinti. Kitais nurodytais adresais taip pat yra neatitikimų tarp pradinių vandens paėmimo taškų skaičiaus, pajungtų vandens žarnelių skaičiaus, lyginant su atsakovės pateiktais duomenimis apie atliktus darbus bei vėlesniais ieškovės patikrinimais. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti konkrečius nuostolius prašomu laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos ir juos susieti su nustatytais pažeidimais tenka ieškovei. Teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė šalims teikti papildomus įrodymus į bylą, ieškovei teikti detalesnius paaiškinimus dėl pasirinktos nuostolių skaičiavimo metodikos, sąskaitų pagrįstumo ir atkreipė dėmesį, jog skaičiuojant nuostolius pagal faktiškai suvartoto vandens kiekį daugiabučiuose, vertinant įvadinio skaitiklio ir gyventojų suvartototo vandens kiekio skaitiklių skirtumą, turi būti vertintini ir kiti tokio neapskaityto vandens pagrindai (pvz. galimos situacijos kai ne visi namo gyventojai tinkamai ir laiku deklaruoja vandens apskaitos rodmenis, galimi nutekėjimai, avarijos, kitų asmenų savaliniai prisijungimai ir pan.), tačiau šalys pasirinko remtis byloje jau surinktais įrodymais, bylos medžiagos nepildyti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė teikdama į bylą tik sąskaitų suvestinę ir sąskaitas faktūras siųstas atsakovei, nepagrindžiant sąskaitose nurodomų sumų kilmės, skaičiavimo metodikos, pagrindų, sąsajos su tikrintais objektais, neįrodė prašomų priteisti 1 453,72 Eur nuostolių. Įvertinus tai, jog pagal ieškovės teiktą sąkaitos suvestinę atsakovė 2021 m. rugpjūčio mėnesį yra sumokėjusi 489,81 Eur, ir teismas nustatė, jog reikalavimas dėl 1 663,52 Eur yra pagrįstas, o dėl kitų paskaičiuotų sumų atmestinas kaip neįrodytas, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies iš atsakovės priteisiant 1 173,71 Eur (1 663,52 – 489,81) nuostolių.

Kaip pirmiau nurodyta, tarp bylos šalių dėl prašomos priteisti skolos susiformavo deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, vadinasi, ieškovė neturi materialiosios subjektinės teisės reikalauti delspinigių. Tuo remiantis ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 41,35 Eur delspinigių priteisimo, kurie paskaičiuoti nuo 2 627,43 Eur sumos už savavalinį prisijungimą prie ieškovės inžinerinių tinklų atmestinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė teikdama ieškinį teismui sumokėjo 61 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 61 Eur žyminis mokestis, priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tenkinta 44 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 26,84 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė prašė priteisti 653,40 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Tenkinus ieškinį iš dalies, atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (56 proc.) priteistinos pagrįstos 365,90 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB ,,Klaipėdos vanduo“ iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ 1 173,71 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 71 ct) skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 173,71 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 71 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. kovo 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26,84 Eur (dvidešimt šešių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ 365,90 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė