- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- ATP-553-487/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00635-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. T. atstovės advokatės I. K. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla G. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. K. buvo surašytas pagal ATPK 174 str., dėl to, kad ji 2014 m. gegužės 28 d., apie 14.51 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) konflikto metu su kaimyne G. T. dėl jos vedžiojamo palaido šuns viešoje vietoje, mažamečio vaiko akivaizdoje G. T. atžvilgiu vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius, žemino jos garbę ir orumą, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla G. K. pagal ATPK 174 str. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. T. atstovė advokatė I. K. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo skundžiamą nutarimą ir G. K. atžvilgiu priimti naują nutarimą, patraukiant pastarąją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str., taikant šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai vertinant, įskaitant akivaizdžiai ignoruojant, byloje esančius įrodymus bei nustatant faktines bylos aplinkybes, tuo pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, todėl turi būti naikintinas. Anot pareiškėjos, byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, jog G. K. atliko veiksmus, kurie atitinka ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos teismui grąžinus šią bylą nagrinėti pirmos instancijos teisme, teismas ėmėsi papildomų veiksmų papildomiems įrodymams, susijusius su faktinėmis įvykio aplinkybėmis, surinkti. Be pareiškėjos ir pažeidėjos parodymų buvo gauti G. T. motinos A. M., sūnaus ir G. K. sutuoktinio B. K. liudijimai. Anot pareiškėjos, G. T. motina teisme liudijo apie tai, kas vyko namuose po įvykio ir kitas aplinkybes, tuo tarpu liudytojas B. K. pateikė paaiškinimus apie tai, kas vyko pažeidėjos namuose po įvykio ir kitas įvykio aplinkybes, kurias jam pasakojo G. K., grįžusi namo. Šios bylos nagrinėjimo metu, dalyvaujant vaikų psichologei (atliekant apklausos garso įrašą) taip pat buvo apklaustas įvykio metu dalyvavęs ir šalia G. T. buvęs nepilnametis J. C. T., kuris paliudijo, jog įvykio metu G. K. negražiai rėkė ant jo tėvo, sakydama negražius keiksmažodžius, jog pastarasis yra prancūzas vokietis, grasino duju balionėliu, sakė necenzūrinius žodžius, tai, kad, jam einant su mama ir vedžiojant šunį, G. K. juos pasivijo ir rėkė ant jų, grasindama nufilmuoti ir įdėti į Youtube jų besituštinantį šunį ir pan. Pareiškėjos vertinimu, šio liudytojo parodymai tiesiogiai ir vienareikšmiškai patvirtino, jog G. K. viešoje vietoje dėl bereikšmio preteksto rėkė, naudojo rusiškus keiksmažodžius ir įžeidžiamai kibo prie G. T. ir jos sūnaus diskriminaciniais pagrindais, paniekinamais žodžiais žemino pastarosios vyrą. Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti šio liudytojo nurodytais faktais, jie atitinka tiek G. T., tiek ir liudytojos A. M. duotus paaiškinimus teisme. Juo labiau, kad ir vaikų psichologė patvirtino, jog motinos (G. T.) įtakos vaiko pasakojime įžvelgta nebuvo. Be to, vaiko liudijimas atitinka ir socialinių mokslų daktarės psichologės L. K. parengtoje išvadoje užfiksuotą vaiko pasakojimą apie įvykį, kuris patvirtino G. K. įžeidinėjimus jo ir G. T. atžvilgiais, todėl vaiko duoti parodymai negali būti ignoruojami ar menkinami. Savo ruožtu, G. K. tokiais savo veiksmais parodė nepagarbą visuomenei ir jos nariams, pažeidė visuomenėje priimtas bendras elgesio taisykles. Nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai aiškiai duoda pagrindo išvadai, kad G. K. viešoje vietoje įžeidžiančiai elgėsi, tokiu būdu padarydama administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. sudėtyje veiksmus.
Pareiškėjos vertinimu, teismas, turėdamas įrodymų apie neteisėtus G. K. veiksmus, nepagrįstai nustatė ir nekonstatavo pastarosios veiksmuose esančios administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl ko manytina, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK normą ir tokiu būdu padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, lėmusį neteisėto nutarimo priėmimą. Pareiškėjos manymu, šioje byloje yra pakankamai įrodymų, kurie objektyviai patvirtina G. K. atliktus veiksmus, bei kurie sudaro nedidelio chuliganizmo sudėtį.
Skunde taip pat pažymima, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl G. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn, ne tik nesivadovavo turimais įrodymais, tačiau juos ir sumenkino, esminius iš jų ignoravo, o kai kuriuos nutarime nurodė kitaip nei jie buvo užfiksuoti garso įraše. Toks neteisėtas ir šališkas įrodymų ir jais patvirtintų aplinkybių vertinimas leidžia daryti prielaidą, kad teismas taip veikė sąmoningai, buvo šališkas. Pastarąją aplinkybę, anot pareiškėjos, patvirtina ir tai, kad po nutarimo priėmimo apylinkės teisme, G. T. tapo žinoma, kad bylą nagrinėjusios teisėjos N. Z. šeima ir G. K. šeima yra gerai pažįstami – G. K. sūnus, kuris buvo pastarosios atstovas byloje, ir teisėjos dukra buvo bendrakursiai, kartu važinėjo į paskaitas, šiuo metu bendrauja šeimomis, atostogavo Turkijoje, kaip paaiškėjo, teisėjos dukros ir G. K. sūnus yra geri draugai ir palaiko gerus ryšius tiek gyvai, tiek socialinėje erdvėje. Dėl šių priežasčių mano, kad proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principai būtų užtikrinti tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. negrąžinant bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo padarymą, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmos instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą. Teismui nutarus priešingai, t.y. nusprendus grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teisme, prašo bylos nagrinėjimą paskirti kitam, ne Trakų rajono apylinkės teismui, atsižvelgiant į mažą Trakų miesto bendruomenę, kurios nariai vieni kitus pažįsta, į tai, kad su įvykiu susijusias aplinkybes jaus yra nagrinėję ne mažiau negu trys šio teismo teisėjai, kurie negalėtų bylos nagrinėti nešališkai ir objektyviai vykdyti teisingumą.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos manymu, yra akivaizdu, jog, nagrinėdamas bylą, teismas nevykdė savo, kaip teisingumą vykdančio subjekto, pareigos tinkamai, visapusiškai ir nešališkai tirti įrodymus. Todėl toks teismo pasyvumas ir šališkumas lėmė paviršutinišką bylos aplinkybių vertinimą bei nepagrįsto nutarimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G. T. atstovės advokatės I. K. skundą Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas J. S. prašo skundo dėl Trakų rajono apylinkės teismo nutarimo netenkinti ir priimtą procesinį sprendimą palinkti nepakeistą.
Nurodo, kad, nors skunde nurodoma, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neatsižvelgęs į pareiškėjos mažamečio sūnaus duotus paaiškinimus, tačiau juose nėra tiksliai įvardinta, kokiais žodžiais keikėsi G. K., taip pat pastarasis nurodė, kad dujų balionėlio, kuriuo neva buvo grasinta, jis nematė. Jokių kitų liudytojų, mačiusių įvykį, nustatyta nebuvo, o apklausti asmenys, kurie po įvykio bendravo su nukentėjusiąja ir administracinėn atsakomybėn trauktinu asmeniu, yra šeimos nariai ir jų parodymai yra šališki, todėl šių asmenų parodymai turėtų būti vertinami, kaip duoti asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, juolab, jog jie patys įvykyje nedalyvavo, įvykio nematė, o tik girdėjo, ką pasakojo šeimos nariai. Mano, kad šioje byloje, buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti įvykio aplinkybes, ištirti visi esantys įrodymai, kurių pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl nesant byloje objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių G. K. kaltę, bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta.
Institucijos vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas nenagrinėtinas.
ATPK 302¹¹ str. yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių procesinių principų: pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Siekiant tinkamai įgyvendinti šias įstatymo nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, būtina žinoti tikslią skundą pateikiančio asmens ar institucijos poziciją dėl, jų nuomone, reikalingų pakeitimų, inkriminuojant konkrečius veiksmus ar juos kvalifikuojant, skiriant nuobaudas ar prašant nubausti asmenis tais atvejais, kai jų atžvilgiu bylos buvo nutrauktos, taip pat kai prašoma pagriežtinti paskirtas nuobaudas ar skirti papildomas nuobaudas, kad, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde.
Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančio apeliacinio skundo, juo prašoma 2015 m. balandžio 2 d. apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir G. K. pagal ATPK 174 str. paskirti administracinę nuobaudą. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma, kokios rūšies ir kokio konkretaus dydžio nuobaudą apeliantas prašo teismo paskirti. Dėl šių priežasčių, apeliaciniame skunde nesuformuluotas konkretus prašymas užkerta apeliacinės instancijos teismui galimybę užtikrinti anksčiau minėtų ATPK 302¹¹ str. nuostatų įgyvendinimą. Tai akivaizdus apeliacinio skundo trūkumas, kurio nepašalinus byla negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka apygardos teisme.
ATPK 302⁶ str. nurodyta, kad apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta ir apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo tvarka. Atsižvelgiant į išdėstyta, byla su apeliaciniu skundu grąžintina apylinkės teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą kartu su G. T. atstovės advokatės I. K. skundu Trakų rajono apylinkės teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Nutartis neskundžiama.