Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Albinas Antanaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-594-2014

2014 m. liepos 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistojo gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. (nusikalstama veika padaryta 2013-05-05) - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie 2013-01-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo), iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. A. G. į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis atlikta pagal 2013-01-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Taip pat iš A. G. priteista 274,74 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiojo T. K. naudai bei už PSDF biudžetui padarytą 2552,96 Lt žalą dėl nukentėjusiojo T. K. gydymo - Valstybinės ligonių kasai prie LR SAM.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad jis 2013-05-05, apie 2.40 val., prie Kaišiadorių miesto kultūros centro pastato, adresu Gedimino g. 40, Kaišiadoryse, elgdamasis įžūliai, žodinio konflikto metu iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiam T. K. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. K. kairio skruostikaulio - viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimo ir už ją paskirtos bausmės

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrody­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis, tinkamai jas moty­vavo ir kvalifikuodamas A. G. veiką pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su byloje ištirtų įrodymų visuma (nuteistojo A. G. paaiškinimais, nukentėjusiojo T. K. parodymais, liudytojų V. J., J. G., J. V., V. S., J. K., I. B., O. V., D. J., R. K., L. Š., A. Š. duotais parodymais pirmos instancijos teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais), kuria neginčijamai nustatyta, kad A. G. padarė būtent BK 138 str. 2 d. 8 p. įtvirtintą nusikaltimą, t. y. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. G. sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam ne iš asmeninių paskatų, nukentėjusiajam įžeidus jo orumą, o visiškai be dingsties, siekdamas parodyti akivaizdų žmogaus ar visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ar paniekinti elementarias moralės ir elgesio normas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tarp nuteistojo A. G. ir nukentėjusiojo T. K. būtų įvykęs toks konfliktas, kurio metu abu būtų susiginčiję, pradėję aiškintis tarpusavio santykius ar vadinti vienas kitą įžeidžiančiais žodžiais. Taigi šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis nekeičiamas, nes visapusiškai ištirti bei įvertinti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. G. buvo nusikaltimo iniciatorius ir vykdytojas, nes jis be pateisinamos priežasties ar motyvo panaudojo fizinį smurtą T. K. atžvilgiu, dėl ko kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – T. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. G. paskirta bausmė skirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvinančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. Apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad pada­ry­tas apysunkis tyčinis nusikaltimas, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, amžių, charakterizuojančią medžiagą, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad teis­mas nepakankamai įvertino šias aplinkybes ir paskyrė per griežtą bausmę. Šiuo nuosprendžiu jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė netgi gerokai mažesnė nei šios bausmės vidurkis. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta. Baudžiamoji byla nebuvo baigta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar baudžiamuoju įsakymu, todėl nebuvo ir pagrindų taikyti BK 64¹ str., todėl švelninti šią bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių, todėl darytina išvada, kad A. G. iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik su realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimu, priešingu atveju, tai gali būti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.).

Dėl bausmių subendrinimo

Nors apeliantas nesiskundžia dėl jo atžvilgiu netinkamai subendrintų bausmių, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nuosprendžio dalis, kuria skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-01-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, keistina dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o būtent dėl parinkto bausmių subendrinimo būdo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, bendrindamas bausmes vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kas lėmė neteisingos galutinės subendrintos bausmės paskyrimą.

Pažymėtina, kad jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008; 2K-453/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. padarė 2013-05-05, t. y. jau po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-01-10 priimto nuosprendžio, kuris įsiteisėjo 2013-05-15. Skundžiamas nuosprendis priimtas 2014-02-12, t.y. 2013-01-10 nuosprendžiui įsiteisėjus, todėl buvo visos aplinkybės taikyti BK 64 straipsnio nuostatas.

BK 64 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog tada, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Trečioje dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi, naujai paskirtoji bausmė bendrinama ne su anksčiau paskirtąja visa bausme, tačiau su jos likusia neatlikta dalimi ir atliktoji bausmės dalis neįskaitoma į bausmės laiką, todėl bendrinant bausmes būtina nustatyti, kokią ankstesnės bausmės dalį nuteistasis nuosprendžio priėmimo metu yra jau atlikęs ir kokia yra neatliktos bausmės dalis. Tuo tarpu apylinkės teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su anksčiau paskirta bausme, naujai paskirtą bausmę bendrino ne su likusia neatliktąja dalimi, tačiau su visa anksčiau paskirtąja bausme. Tai neatitinka formuojamos teismų praktikos (LAT nutartys Nr. 2K-226/2004, Nr. 2K–191/2007; 2K-39/2011). Dėl šių aplinkybių nuosprendis turi būti pakeistas, skiriant naują subendrintą bausmę.

Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, kai būtina subendrinti naujai skiriamą bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais, kuriais taip pat buvo bendrintos bausmės. Šios nuostatos reikalauja užtikrinti, viena vertus, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-193/2007).

Kadangi apeliacinis skundas yra paduotas nuteistojo, tai reiškia, kad aukštesnysis teismas negali išeiti už skundo ribų ir sunkinti nuteistojo padėties bei paskirti didesnę bausmę, nei kad buvo paskirta apylinkės teismo, įskaičius į paskirtos bausmės laiką pagal ankstesnius nuosprendžius atliktą bausmės dalį.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013-01-10 nuosprendžiu A. G. skyrė subendrintą galutinę bausmę 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžio priėmimo metu neatliktos bausmės dalis sudarė 2 m. 10 mėn. 15 d., t.y. buvo didesnė, nei naujai paskirta bausmė, todėl prie neatliktos bausmės dalies pridedama 2014-02-12 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teisingai paskirtos 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 m. (tokia dalis buvo pridėta apylinkės teismo nuosprendžiu) ir galutinė subendrinta bausmė A. G. nustatoma – 3 metai 10 mėn. ir 15 d. laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2014-02-12.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. G., nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 306,80 Lt.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. G. netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendį dalyje dėl galutinės subendrintos bausmės A. G. paskyrimo, pakeisti:

A. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-01-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti dalį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės - 1 metus ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 3 (tris) metus 10 (dešimt) mėnesių 15 (penkiolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-02-12.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžio dalį dėl bausmės įskaitymo A. G..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.