Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-06-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-19257-994/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-03
Bylos Nr.
e2YT-19257-994/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Pareiškėjas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 3 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, R. G., G. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. A., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjas po velionės D. A. mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę D. L. – B. dėl palikimo priėmimo pagal velionės D. A. sudarytą (duomenys neskelbtini) oficialųjį testamentą. Dėl palikimo priėmimo pagal testamentą į notarę kreipėsi ir kiti testamentiniai įpėdiniai G. G. ir R. G., testamentinis įpėdinis G. G. pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Tvarkant velionės D. A. paveldėjimo bylą paaiškėjo, jog D. A. nepriėmė palikimo po savo sutuoktinio S. A. mirties, t. y. t. y. D. A. nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, po sutuoktinio mirties. D. A. ir S. A. buvo sudarę santuoką, vaikų susilaukę nebuvo, todėl šiai dienai nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių, kurie galėtų paveldėti pagal įstatymą. Pareiškėjo teigimu, pagal D. A. sudarytą (duomenys neskelbtini) oficialųjį testamentą paveldėjimo bylos buvo užvestos trijų testamentinių įpėdinių vardu, tai pareiškėjui R. G., G. G., ir R. G.. S. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, tačiau D. A. vardu buvo įgytas ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – pareiškime nurodyti žemės sklypai ir statiniai. Taip pat pareiškėjos vardu buvo įgytas ir registruotas butas, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 44,17 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, kuriame ji nuolat iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), gyveno. Kadangi D. A. ir velionis S. A. buvo sudarę santuoką, butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. A. ir velionio S. A. nuosavybė. Po S. A. mirties jo sutuoktinė D. A. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų, be to, visas palikėjos D. A. nekilnojamasis turtas, buvo registruotas tik jos vardu, todėl D. A. nenumanė, kad po sutuoktinio mirties ji privalo kreiptis į notarą per tris mėnesius dėl paveldėjimo bylos užvedimo, kad paveldėtų butą, kuris jau buvo registruotas tik D. A. vardu, ji laikė, kad pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas jai, po sutuoktinio S. A. mirties, priklauso pilna apimtimi. Po savo sutuoktinio mirties D. A. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), šį nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo ir valdė, t. y. ½ nekilnojamojo turto dalį ji priėmė pradėdama faktiškai turtą valdyti ir su palikėjo turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto savininkė ir po S. A. mirties gyveno ir naudojosi ne tik jai priklausiusia ½ dalimi nekilnojamojo turto – buto, bet naudojo ir valdė visą nekilnojamąjį turtą. Be to, D. A. gyvenamoji vieta iki pat jos mirties, buvo tik jos vardu registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), ji nepertraukiamai valdė savo sutuoktinio S. A. – palikėjo turtą, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius ir atliko kitus veiksmus siekiant jo ir savo turtą išsaugoti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo pateiktą pareiškimą nepateikė.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas R. G. yra D. A. testamentinis įpėdinis (e. b. l. 11, 15). Bylos duomenimis, D. A. ir jos miręs sutuoktinis S. A. vaikų neturėjo (e. b. l. 7, 8). VĮ Registrų centras duomenimis, D. A. ir S. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). S. A. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) mantyti, kad D. A. mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad po palikėjos D. A. mirties liko nekilnajamasis turtas – butas/ patalpa butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas D. A. vardu nuo (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

7. Pirmiau sprendime nustatyti duomenys patvirtina, kad palikėjas S. A. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su D. A.. Testamentų registro išrašo duomenimis nėra įregistruotų S. A. testamentų ar palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 10). Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) testamentų registro išrašas.

8. Iš bylos duomenų bei pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys, nei D. A. (mirusi – (duomenys neskelbtini)) po S. A. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Nepaisant to, D. A., kuri šios bylos nagrinėjimo metu yra mirusi, faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio S. A. mirties likusį turtą, t. y. ½ dali? buto adresu (duomenys neskelbtini). D. A. pradėjo rūpintis sutuoktiniui priklausiusia buto dalimi, jame gyveno iki mirties (e. b. l. 13) toliau išlaikė jų santuokoje įgytą turtą (butą). Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. A. nuolatinė gyvenamojio vieta buvo nurodoma (duomenys neskelbtini). Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad D. A. nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio S. A. mirties likusią turto dalį.

9. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

11. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

12. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, kad mirus S. A. jo sutuoktinė D. A. rūpinosi likusiu turtu, įgytu su sutuoktiniu santuokos metu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, kad D. A. po sutuoktinio S. A. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (butu), leidžia daryti išvadą, kad D. A. aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio S. A. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju mirusios D. A. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Aptariamu atveju nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog D. A. po palikėjo S. A. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi, valdė ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

13. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. A. turėjo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio S. A. turto dalį pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad D. A. po S. A. mirties faktinio valdymo būdu priėmė S. A. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip testamentiniam įpėdiniui po D. A. mirties (žr. (duomenys neskelbtini) liudijimą, e. b. l. 13).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinio S. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė