- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-315-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12773-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- J. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl J. K. pajamų deklaracijų turinio pripažinimo neatitinkančio tikrovės ir negaliojančio bei pačių gyventojų pajamų deklaracijų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė L. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir negaliojančiomis šias atsakovės pateiktas asmens pajamų deklaracijas: 1) 2012 m. kovo 16 d. GPM302 versija 01 neatitinka tikrovės; 2) GPM302N versija 01 neatitinka tikrovės; 3) 2009 m. vasario 2 d. GPM 305 versija 01 neatitinka tikrovės; 4) GPM305V versija 01 neatitinka tikrovės; 5) 2012 m. kovo 16 d. GPM305 versija 01 neatitinka tikrovės; 6) GPM305N versija 01 neatitinka tikrovės; 7) 2009 m. gruodžio 2 d. GPM305 versija 01 neatitinka tikrovės; 8) GPM305V versija 1 neatitinka tikrovės; 9) 2012 m. kovo 16 d. GPM305 versija 01 neatitinka tikrovės; 10) GPM305N versija 01 neatitinka tikrovės; 11) 2010 m. balandžio 30 d. GPM308 versija 01 neatitinka tikrovės; 12) GPM308V versija 01 neatitinka tikrovės; 13) 2010 m. balandžio 30 d. GPM308 versija 01 neatitinka tikrovės; 14) GPM308V versija 01 neatitinka tikrovės; 15) 2011 m. kovo 23 d. GPM 308 versija 01 neatitinka tikrovės; 16) GPM308V versija 01 neatitinka tikrovės; 17) 2012 m. kovo 22 d. GPM308 versija 01 neatitinka tikrovės; 18) GPM308V versija 01 neatitinka tikrovės; 19) 2013 m. balandžio 15 d. GPM308 versija 01 neatitinka tikrovės; 20) GPM 308V versija 01 neatitinka tikrovės; 21) 2014 m. balandžio 1 d. GPM308 02 neatitinka tikrovės; 22) GPM308V versija 02 neatitinka tikrovės; 23) 2015 m. liepos 30 d. GPM308 versija 03 neatitinka tikrovės; 24) GPM308V versija 03 neatitinka tikrovės; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir ieškovei išaiškino, kad dėl neteisingų duomenų įrašymo į mokesčių administratoriui pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją ji turi kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ar Valstybinę mokesčių inspekciją (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, ANK 589 straipsnio 32, 66 punktai).
3. Teismas nustatė, kad ieškovė kelia ieškinio reikalavimus dėl atsakovės metinių pajamų deklaracijų turinio pripažinimo neatitinkančiu tikrovės ir jų pripažinimo negaliojančiomis. Teismas pažymėjo, kad pajamų mokesčių deklaracijų teikimas yra gyventojo mokestinės prievolės vykdymas, reguliuojamas imperatyviomis viešosios teisės normomis, kurių nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju yra numatyta administracinė atsakomybė. Tuo tarpu civilinis procesas yra skirtas ginčams, kilusiems iš privatinių teisinių santykių, spręsti ir viešosios teisės normomis nustatyta gyventojų mokestinių prievolių vykdymo tvarka nėra civilinių teisinių santykių atsiradimo atvejis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalis). Be to, vien aplinkybė, kad administracinei atsakomybei kilti dėl neteisingų duomenų įrašymo į mokesčių administratoriui pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją galimai yra suėję ANK 39 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatyti administracinės atsakomybės taikymo terminai nekeičia teismo išvados.
4. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovė, aiškindama ieškinio teikimo aplinkybes, nurodė, jog pajamų mokesčio deklaracijos, kurių turinį siekia nuginčyti ieškovė, buvo pateiktos kaip įrodymai Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-320-480/2022. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka, o teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018). Ieškovei nenurodžius jokių kitų faktinių aplinkybių, iš kurių teismas galėtų spręsti, kaip ieškinio reikalavimų tenkinimas gali pakeisti jos pačios teises ar pareigas, teismas darė išvadą, kad ieškovė pareikštu ieškiniu būtent siekia pakeisti kitoje civilinėje byloje atliktą įrodymų vertinimą, kas negali būti kvalifikuojama kaip savarankiškas materialinio pobūdžio reikalavimas, ypač kai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Apeliantės nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės ir nesiaiškino, kad būtent tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl turtinės teisės, o atsakovė pateikė į kitą civilinę bylą dokumentus kurie aiškiai yra suklastoti. Nagrinėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas netyrė dokumentų klastojimo ar atitikimo tikrovei faktų, formaliai vertino deklaracijas, akcentuodamas tik įrašytas sumas ir tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu pakeitė Kauno apygardos teismo sprendimą. Ieškovė kreipėsi į prokuratūrą dėl byloje esančių deklaracijų turinio patikrinimo, bet prokuratūra atsisakė tai padaryta, nurodydama, kad ne nusikaltimas klastoti deklaracijas ir jomis grįsti įrodymus civilinėje byloje, be to nurodė, kad negali būti pradedamos baudžiamosios bylos, kylančios iš civilinių teisinių santykių ir civilinių bylų. Nustačius deklaracijų neatitikimo tikrovei faktą (atsakovė niekada neturėjo tokių pajamų iš šilauogių ūkio), ieškovė atnaujintų civilinę bylą dėl nuosavybės teisės į jos pačios ir sutuoktinio (mirusio ieškovės vyro) statytą namą, kurį atsakovė (ieškovės anyta) po sūnaus mirties pasisavino, remdamasi suklastotomis deklaracijomis. Tokiu būdu būtų atstatytas teisingumas.
5.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-161-403/2018 teismo išaiškinimais. Minimoje byloje kalbama apie santykius, kurie kyla iš administracinių santykių. Teismas nurodė, kad byloje įrodymai nebus vertinami kaip atskiras dalykas, nes jie vertintini kitoje – administracinėje byloje. Žodis „vertintini“ atitinka tai, kad byla teisminga bus kitam teismui, kur įrodymai dar tik bus vertinami.
5.3. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje nevertino įrodymų – deklaracijų dėl jų suklastojimo galimumo. Todėl šioje byloje teismas turi priimti ieškinį.
5.4. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad nustatymas, jog dokumentai neatitinka tikrovės, pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių. Nustačius, kad ginčo deklaracijos neatitinka tikrovės, būtų pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
5.5. Jeigu teismas manys, kad šioje byloje teismo procesas negalimas, tuomet ieškovė prašo, kad teismas tiek pareiškimą teismui, tiek atskirąjį skundą perduotų Lietuvos Respublikos Prokuratūrai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir negaliojančiomis atsakovės pateiktas asmens pajamų mokesčio deklaracijas.
9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir ieškovei išaiškino, kad dėl neteisingų duomenų įrašymo į mokesčių administratoriui pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją ji turi kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ar Valstybinę mokesčių inspekciją.
10. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, teigiant, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir nesiaiškino, kad būtent tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl turtinių teisių, o atsakovė pateikė į kitą civilinę bylą dokumentus (deklaracijas), kurie aiškiai yra suklastoti, dėl ko, išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą. Nustačius deklaracijų neatitikimo tikrovei faktą, ieškovė atnaujintų civilinę bylą dėl nuosavybės teisės į jos pačios ir sutuoktinio (mirusio ieškovės vyro) statytą namą, kurį atsakovė (ieškovės anyta) po sūnaus mirties pasisavino, remdamasi suklastotomis deklaracijomis.
11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
12. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
13. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas).
14. Kaip minėta, ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija atsakovės pateiktas pajamų mokesčio deklaracijas, teigdama, kad jose nurodyti duomenys yra neteisingi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojai turi deklaruoti gaunamas pajamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24-31 straipsniuose nustatyta tvarka. Už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 straipsnio 2 dalis). Už neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, taip pat kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą gyventojui kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnį ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 138-143 straipsnius.
15. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad pajamų deklaracijų teikimas yra gyventojų mokestinės prievolės vykdymas, reguliuojamas imperatyviomis viešosios teisės normomis, kurių nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju yra numatyta administracinė atsakomybė. Todėl yra pagrindas išvadai, kad viešosios teisės normomis nustatyta gyventojų mokestinių prievolių vykdymo tvarka nėra civilinių teisinių santykių atsiradimo atvejis (CK 1.136 straipsnio 2 dalis), tuo labiau, kad ginčijamos deklaracijos ir jose nurodyti duomenys teisinių santykių nesukuria. Pajamų mokesčių deklaracija įforminami mokestinę reikšmę turintys veiksmai, o ne civiliniai sandoriai ir pan. Tokiu būdu nustatytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
16. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš ieškinio turinio nustatyta, kad ginčijamos pajamų mokesčio deklaracijos, buvo pateiktos kaip įrodymai Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-320-480/2022 pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovėms G. Š. ir J. K. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, bendrosios jungtinės veiklos nustatymo ir turto atidalijimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovės G. Š. patikslintą priešieškinį L. K., G. R. ir A. K. dėl nuostolių priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
17. Apeliantė pažymi, nagrinėjamoje byloje nustačius deklaracijų neatitikimo tikrovei faktą, ieškovė atnaujintų minėtą civilinę bylą, kurią pralaimėjo dėl joje pateiktų neva suklastotų deklaracijų
18. Kasacinis teismas 2011 m. sausio 15 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, kurios faktinės aplinkybės iš esmės yra panašios pareikšto ieškinio nagrinėjamoje byloje aplinkybėms, suformulavo taisyklę, kad įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme.
19. Atsižvelgiant tiek į ieškinyje, tiek į atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinu, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia pakeisti kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje atliktą įrodymų vertinimą, kas negali būti kvalifikuojama kaip savarankiškas materialinio pobūdžio reikalavimas. Pažymėtina, jog ieškovė visus argumentus, išdėstytus ieškinyje, bei pateiktus įrodymus dėl, ieškovės manymu, netinkamai užpildytų deklaracijų turėjo teisę pateikti kaip atsikirtimus Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-320-480/2022. Vien tai, kad teismai minėtoje civilinėje byloje netyrė dokumentų klastojimo ar atitikimo tikrovei faktų, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.
20. Nustatytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-161-403/2018, kurioje pateiktais išaiškinimais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, nes paminėtoje kasacinio teismo byloje minimi įrodymai dar tik bus vertinami kitoje byloje, o nagrinėjamu atveju minimi įrodymai – ginčijamos deklaracijos, jau yra įvertinti kitoje byloje. Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
21. Ieškovė atskiruoju skundu prašė, netenkinus atskirojo skundo, tiek pareiškimą teismui, tiek atskirąjį skundą perduotų Lietuvos Respublikos prokuratūrai, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė dėl neteisingų duomenų įrašymo į mokesčių administratoriui pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją turėtų kreiptis ne į Lietuvos Respublikos prokuratūrą, bet į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ar Valstybinę mokesčių inspekciją (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, ANK 589 straipsnio 32, 66 punktai).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.