Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2023-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-24-878/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-23
Bylos Nr.
A6.-24-878/2023
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00009-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Liubinienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. K.
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-24-878/2023Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00009-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.3; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.11; 1.7; 7.10; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. birželio 23 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant G. N.,dalyvaujant pareiškėjui R. K. ir jo įgaliotam atstovui advokatui M. V.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jos įgaliotam atstovui advokatui K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., būdama (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) nustatytu laiku (iki (duomenys neskelbtini)) nesurengė (nesušaukė) (duomenys neskelbtini), taip pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinės atsakomybėn traukiama R. K. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai. Supranta, kad kaip (duomenys neskelbtini), turėjo įstatymo nustatytu laiku (duomenys neskelbtini), tačiau to nepadarė, nes (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo šaukiami (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) yra ji ir (duomenys neskelbtini) R. K. (Duomenys neskelbtini) buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), ją įsteigė R. K., kuris turėjo (duomenys neskelbtini), vėliau kitą pusę (duomenys neskelbtini) jie, būdami (duomenys neskelbtini), išpirko R. K. vardu ir R. K. buvo paskirta (duomenys neskelbtini). Jos (duomenys neskelbtini) metu (duomenys neskelbtini) pagal ABĮ nustatytus reikalavimus nebuvo šaukiami, nes abu akcininkai, būdami (duomenys neskelbtini), visus klausimus aptardavo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) gal du kartus per visą R. K. (duomenys neskelbtini) laikotarpį buvo išmokėti dividendai, R. K. pasakydavo, kada reikia išsimokėti dividendus, jie buvo pervedami į abiejų akcininkų sąskaitas. Tą gali patvirtinti (duomenys neskelbtini) buhalteriją nuo (duomenys neskelbtini) tvarkanti (duomenys neskelbtini) V. P. Kai buvo išmokami dividendai, R. K. nesikreipė, kad būtų sušauktas (duomenys neskelbtini) šiam klausimui nuspręsti, jis tiesiog pasakė, kad juos reikia išmokėti. R. K. tokiu pačiu modeliu valdė (duomenys neskelbtini), ir patarimus dėl (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) valdymo teikė ir R. K. Jis iki (duomenys neskelbtini) nereikalaudavo šaukti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) reikalais nesidomėjo, jokių pretenzijų R. K. dėl finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo, teikimo nereiškė. Tačiau, kai R. K. (duomenys neskelbtini) užtiko (duomenys neskelbtini) R. K. (duomenys neskelbtini), nuo tada jų santykiai konfliktiški, prasidėjo (duomenys neskelbtini), ir R. K. visokiais būdais stengiasi nubausti R. K.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas K. J. nurodė, kad neginčijama, jog pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti uždarosios akcinės bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė, ANK 119 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali – nesiejama su nusižengimo sukeltomis pasekmėmis arba žala. Tačiau R. K. sąžiningai nurodė, jog visu jos (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, jog R. K. (duomenys neskelbtini) paskirta nuo (duomenys neskelbtini), iki pat šios dienos ji yra (duomenys neskelbtini). Taip pat išraše nurodyta, jog nuo jos (duomenys neskelbtini) pradžios iki pat šios dienos kiekvienais metais finansinės atskaitomybės rinkiniai buvo teikiami Juridinių asmenų registrui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Visu tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) R. K. ir R. K. buvo (duomenys neskelbtini) ir turėjo (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad R. K. kada nors būtų prieštaravęs, jog (duomenys neskelbtini) R. K. (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės metinius rinkinius būtų pateikusi be atskiro (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) R. K. aktyviai ir betarpiškai bendravo su buhalterinę apskaitą tvarkančia specialiste visais finansiniais klausimais, įskaitant dėl dividendų išmokėjimo, kas susiję su grynojo pelno rodikliais, tai yra neabejotinai turėjo būti jam žinoma. Iki šiol R. K. nepareiškė prieštaravimų, kad šiuose finansinės atskaitomybės rinkiniuose rodikliai, patvirtinti R. K. parašu, būtų netikslūs, neteisingi arba iškraipyti. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, jog už (duomenys neskelbtini), tapus R. K. (duomenys neskelbtini), finansinė atskaitomybė buvo tvirtinama ne per 4 mėnesius, o (duomenys neskelbtini), bet R. K. prieštaravimų dėl to nebuvo. Finansinė atskaitomybė už (duomenys neskelbtini) buvo tvirtinta (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini), kai tarp (duomenys neskelbtini) dar nebuvo (duomenys neskelbtini), finansinė atskaitomybė buvo tvirtinama tik (duomenys neskelbtini), vėliau ji tvirtinta (duomenys neskelbtini), tai yra, visada arba daugeliu atvejų - pasibaigus ne 4 mėnesiams, o vėlesnėmis datomis, bet R. K. tam neprieštaravo. Taigi jis nelaikė, kad jo kaip (duomenys neskelbtini) teisės yra pažeidžiamos. Tik kai tarp (duomenys neskelbtini) buvo pradėta (duomenys neskelbtini), atsirado R. K. noras nubausti (duomenys neskelbtini) R. K. tokiomis sankcijomis ir baudų skyrimu. Remiantis reikšmingomis bylos aplinkybėmis, prašo neskirti nuobaudos arba skirti R. K. įspėjimą. Savo (duomenys neskelbtini) pareiškime teismui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) nėra (b. l. 71-72).

Administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal R. K., atstovaujamo advokato M. V., (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriame nurodoma, jog R. K. yra (duomenys neskelbtini), jam priklauso (duomenys neskelbtini). Įmonei (duomenys neskelbtini) R. K. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų (ABĮ 19 straipsnio 5 dalis), šiuo atveju tvirtinti metinį finansinių ataskaitų rinkinį yra visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijoje. Pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. (Duomenys neskelbtini) R. K. nesilaikė įstatyme įtvirtinto reikalavimo per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir susirinkimas nevyko. Pagal ABĮ 37 straipsnio 2 punktą bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą ir pagal to paties straipsnio 12 dalies 11 punktą informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui. (Duomenys neskelbtini) R. K. privalėjo parengti metinį finansinių ataskaitų rinkinį ir jį pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, be to nepadarė. Pagal ABĮ 58 straipsnio 2 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip visuotiniame akcininkų susirinkime nepatvirtintas metinis finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui. (Duomenys neskelbtini) R. K. padarė tris pažeidimus: 1) neinformavo apie šaukiamą eilinį visuotinį susirinkimą; 2) nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo; 3) pateikė juridinių asmenų registrui visuotiniame akcininkų susirinkime nepatvirtintą metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Vienas iš (duomenys neskelbtini) R. K. paaiškinimų, kodėl per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, yra nurodymas, kad R. K. yra (duomenys neskelbtini), kuris jai, kaip (duomenys neskelbtini) (ne kaip (duomenys neskelbtini)), sukėlė skausmą, dėl to ji neva negali bendrauti su šiuo asmeniu ir šaukti susirinkimą. Tai kartu yra ir įrodymas, jog visuotinis akcininkų susirinkimas per įstatymo numatytą terminą tikrai nebuvo sušauktas (b. l. 1-17).

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo pažeistos jo kaip (duomenys neskelbtini) teisės. Jis (duomenys neskelbtini) yra nuo įmonės įsteigimo. Nupirkus (duomenys neskelbtini). akcijas iš prieš tai buvusio įmonės partnerio, R. K. tapo (duomenys neskelbtini). Akcijos iš (duomenys neskelbtini) buvo išpirktos R. K. reikalaujant. Perpirkus įmonės akcijas, ji pačios noru tapo (duomenys neskelbtini). Niekada neorganizavo visuotinių akcininkų susirinkimų (duomenys neskelbtini) buveinėje, kadangi jis su R. K. (duomenys neskelbtini). Kiekvienais metais iki (duomenys neskelbtini), jis visada R. K. pasakydavo, kad ateina terminai ir turi vykdyti įsipareigojimus. Specialių šaukimų nesiųsdavo. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas visada būdavo rašomas. R. K. žinojo, jog yra tam tikri įstatyminiai dalykai, kuriuos reikia padaryti. Atsispausdindavo visus finansinius įmonės dokumentus (tiek dividendų skyrimo, tiek visais kitais klausimais), susėsdavo (duomenys neskelbtini), aptardavo einamuosius klausimus ir viską pasirašydavo. Kiekvienais metais buvo išmokami dividendai, pirmais metais buvo išmokami grynais pinigais, po to būdavo išmokama tiesiogiai į sąskaitas. Dividendus išsimokėdavo akcininkų sprendimu, kuriame būdavo abiejų parašai. Dėl dividendų išmokėjimo ginčų nėra turėję. Jis pasirašydavo visus dokumentus dėl finansinių atskaitomybių, nepasirašė tik už (duomenys neskelbtini), kai nepateikė. Akcininkų sprendimus pasirašymui paruošdavo buhalterija, pateikdavo direktorei, ji atspausdindavo, tada R. K. pasirašydavo. Visus dokumentus pasiruošdavo jis su buhaltere, R. K. tik pasirašydavo. Pasirašyti dokumentai yra išlikę. Gali būti, kad R. K. nekreipdavo dėmesio, ant ko pasirašo. Šiais metais staiga jo parašas tapo nereikalingas. Praėjus 4 mėnesiams po (duomenys neskelbtini) pabaigos, jis prašymo direktorei dėl savo teisių pažeidimo nepateikė, bet žodžiu apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo sakė ne kartą. Tuo metu buvo dideli konfliktai kitose bylose, iki įmonės reikalų jie net nespėjo prieiti. Iki šios dienos jis nereikalavo, kad direktorė pateiktų susirinkimų sprendimus. Jis elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) kreipėsi į R. K. dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo. R. K. sau (duomenys neskelbtini) paskutinius tris metų mėnesius pasididino atlyginimą net iki (duomenys neskelbtini) Eur, įmonė įsigijo automobilį, nebeliko lėšų dividendams paskirstyti. Viskas buvo daroma be jo, kaip akcininko, žinios.

Pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas M. V. teismo posėdyje nurodė, kad R. K. prisipažino, kad VĮ Registrų centrui pateikė nepasirašytus Bendrovės metinės finansinės ataskaitos dokumentus, kad žinojo savo (duomenys neskelbtini) pagal ABĮ, bet visuotinio akcininkų susirinkimo (duomenys neskelbtini) nesušaukė. Prašo R. K. patraukti administracinėn atsakomybėn bei ją nubausti bauda, artima sankcijoje numatytam dydžio vidurkiui. Dokumentai, kuriuos į bylą pateikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. įgaliotas atstovas advokatas K. J., akivaizdžiai parodo, jog (duomenys neskelbtini) R. K. inicijavo susirinkimus šaukdamas ir prašydamas vykdyti R. K. pareigas – šaukti (duomenys neskelbtini) susirinkimus, formuoti darbotvarkę, tačiau R. K. to nedarė. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė, kuri turėjo būti tvirtinama iki (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo laiku patvirtinta ((duomenys neskelbtini)). Tai rodo, jog R. K. sistemingai ir toliau pažeidinėja taisykles, kurios įvardintos įstatyme.

Liudytoja V. P. parodė, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sprendimu įpareigota tvarkyti (duomenys neskelbtini) apskaitą. Su šia įmone dirba nuo (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) į jos įsipareigojimus įeina pilnai tvarkyti dokumentus, pateikti pilnus finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui. (Duomenys neskelbtini) yra R. K. ir R. K., kurie turi (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar liudytoja kasmet pateikdavo VĮ Registrų centrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos ji paruošdavo ir pateikdavo (duomenys neskelbtini) R. K. pasirašyti. Nežino, ar akcininkų susirinkimas patvirtindavo tas ataskaitas. Pas V. P. apskaitos dokumentai būna už metus, po to atiduodami įmonei. Kai atidavė finansinius dokumentus už (duomenys neskelbtini), akcininkų sprendimo nebuvo. Nežino, ar vykdavo akcininkų susirinkimai, ji akcininkų susirinkimo protokolų ir akcininkų sprendimų neruošdavo. Žino, kad teikiant VĮ Registrų centrui dokumentus, buvo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas. Nuo (duomenys neskelbtini) tokie protokolai nebuvo nė karto akcininkų pasirašyti. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagrinde viską telefonu ir el. paštu tvarkė R. K., jis ir priedus paskaičiuodavo. Viskas priklausė nuo jo iki maždaug (duomenys neskelbtini). R. K. ir R. K. buvo (duomenys neskelbtini), visus reikalus įmonėje tvarkė abu. R. K. buvo žinomi konkrečių metų finansiniai rezultatai, koks yra įmonės pelnas. Visi dokumentai, kuriuos teikė VĮ Registrų centrui, yra be R. K. parašų. Liudytojos paslaugų teikimo laikotarpiu iš R. K. niekada nebuvo pretenzijų, kad viešajame registre registruoti finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti be akcininkų sprendimo patvirtinimo. (Duomenys neskelbtini) akcininkams vieną kartą buvo išmokėti dividendai, gal (duomenys neskelbtini) metais. Apie tai kalbėjo su R. K. ir R. K. telefonu ir el. paštu, pateikė jiems finansinius duomenis, visi sutarė. Akcininkų sprendimo išmokėti dividendus negavo, dividendus išmokėjo po pokalbio tiek su R. K., tiek su R. K. Dėl dividendų išmokėjimo nurodymus telefonu davė R. K., jis skubėjo ir liepė kuo greičiau išmokėti dividendus. Liudytoja reikalavo telefonu, el. paštu, kad būtų sudėti akcininkų parašai ant tokio sprendimo. Jai buvo pasakyta, jog akcininkų sprendimas bus, tačiau išmokant dividendus jo neturėjo, tik tikėjosi, kad gaus, nes R. K. pažadėjo, kad bus, tuo metu jis labiausiai viską tvarkė, dažniau skambindavo, dažniau rašydavo. Atvykus į įmonę pasiimti dokumentų ir paprašius R. K. pateikti akcininkų sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, ji atsakydavo, jog R. K. atsiųs, nes jis nepasirašęs. Išmokėjus dividendus, R. K. iki šios dienos jai jokių pretenzijų, kad atliko pavedimą be akcininkų sprendimo, neturėjo. Vėliau, po (duomenys neskelbtini), nebuvo keliamas klausimas dėl dividendų išmokėjimo. Liudytoja pinigų sumas iš įmonės sąskaitos išmokėti gali, turi įgaliojimą.

Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) R. K., kuri yra šios (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 11).

Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų su istorija matyti, jog (duomenys neskelbtini) duomenimis R. K. nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Juridinio asmens vardu veikia vadovas. VĮ Registrų centrui (duomenys neskelbtini) buvo pateikta (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė už (duomenys neskelbtini) (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 30-33, 39-43).

Iš (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašo matyti, jog šios įmonės akcininkai (duomenys neskelbtini) buvo A. B., turintis (duomenys neskelbtini), ir R. K., taip pat turintis (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 12).

Iš pateikto pranešimo apie (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą matyti, jog (duomenys neskelbtini) R. K. (duomenys neskelbtini) pranešimu (duomenys neskelbtini) R. K. informuoja apie (duomenys neskelbtini) R. K. iniciatyva (duomenys neskelbtini) šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatomi svarstyti klausimai dėl: 1) visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimo; 2) (duomenys neskelbtini) R. K. atšaukimo iš (duomenys neskelbtini); 3) naujo (duomenys neskelbtini) išrinkimo; 4) auditoriaus (audito įmonės) išrinkimo ir įpareigojimo atlikti auditą (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) metus; 5) (duomenys neskelbtini) finansinio bei veiklos audito atlikimo už (duomenys neskelbtini) metus (b. l. 5, 13).

Iš metinių finansų ataskaitų teikimo išrašo VĮ Registrų centrui matyti, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) R. K. sudarė balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kuris patvirtintas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7, 14-15).

Iš R. K. atsakymo R. K. į prašymą, matyti, jog R. K. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) akcininkai yra du, tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) R. K., kuris inicijavo (duomenys neskelbtini), tuo R. K. sukeldamas didelę psichologinę ir moralinę traumą. Atsižvelgiant į tai, jog jai sunku dirbti ir bendrauti su minėtu asmeniu, nesušauktas akcininkų susirinkimas, tačiau (duomenys neskelbtini) R. K. gavo visus VĮ Registrų centrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, jam suteikta visa informacija apie įmonės finansinę veiklą. R. K. pageidaujant, galima akcininkų susirinkimą sušaukti artimiausiu metu (b. l. 8, 16).

Iš (duomenys neskelbtini) R. K. paraiškos, pateiktos (duomenys neskelbtini) R. K. matyti, jog jis prašo surengti (duomenys neskelbtini) visuotinį akcininkų susirinkimą. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) prašė paaiškinti, dėl kokios priežasties (duomenys neskelbtini) nevykdė savo pareigos sušaukti akcininkų susirinkimą, bei pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus, tai yra, ar jie yra parengti, kada planuojama juos tvirtinti, kada jie bus pateikti VĮ ,,Registrų centrui“. Atsakyme į paaiškinimą (duomenys neskelbtini) nurodė, jog R. K. yra (duomenys neskelbtini), kuris jai kaip (duomenys neskelbtini) (ne kaip (duomenys neskelbtini)) sukėlė skausmą, dėl to ji neva negali bendrauti su šiuo asmeniu ir šaukti susirinkimą. Iš šio atsakymo akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) negali veikti (duomenys neskelbtini) interesais, nes negeba atskirti savo asmeninių emocijų nuo darbo santykių. Be to, susipažinus su įmonės finansiniais dokumentais, (duomenys neskelbtini) susidarė įspūdis, kad galimai dalis operacijų nėra apskaitoma įmonės buhalterinėje apskaitoje. Remiantis pateiktomis finansinėmis ataskaitomis (nepatvirtintomis akcininkų susirinkime), įmonės pajamos ženkliai didėjo (beveik (duomenys neskelbtini) Eur), tačiau grynasis pelnas išliko praktiškai toks pats, kas kelia abejonių dėl tinkamo įmonės valdymo ir veikimo geriausiais įmonės interesais. Esant tokiems įmonėms rezultatams, matyti, kad be akcininkų pritarimo įmonė įsigijo automobilį. Neaišku, kieno reikmėms jis yra naudojamas. Peržiūrėjus įmonės internetinį puslapį matyti, kad informacija nėra atnaujinta jau kelis metus, įmonės reitingas ir patikimumas yra ypatingai žemas, įmonės prezentacija, prieinamumas pacientams, konkurencingumas neatitinka akcininko keliamų standartų, įmonės rezultatai nėra patenkinami, plėtros nėra, nors tam yra visos galimybės. Siūloma susirinkimo data ir vieta (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Siūloma visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. Dėl (duomenys neskelbtini) R. K. atšaukimo iš (duomenys neskelbtini); 2. Dėl naujo (duomenys neskelbtini) išrinkimo; 3 Nepriklausomai nuo sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) R. K. atšaukimo rezultato, akcininkams susirinkimo metu pateikti žemiau nurodytą informaciją: 3.1. įsigyto automobilio dokumentus, pirkimo pardavimo sutartį, apmokėjimo dokumentus, turto įvedimo į eksploataciją aktą, informaciją, kieno reikmėms naudojamas, kokiam asmeniui priskirtas automobilis naudoti, visus kuro įsigijimo dokumentus (sąskaitas), kelionės lapus, pateikti šios dienos automobilio ridą; 3.2. sutartį su VĮ Registrų centru dėl (duomenys neskelbtini) duomenų teikimo (duomenys neskelbtini); 3.3. atsižvelgiant į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) visos šalies (duomenys neskelbtini) duomenis privalo tvarkyti (duomenys neskelbtini) sistemoje, prašo pateikti informaciją/dokumentus – visas vidaus tvarkos taisykles, susijusias su duomenų privalomu įvedimu į (duomenys neskelbtini) sistemą, ir kaip užtikrinama kontrolė, vykdymas ir t.t. 4. Dėl auditoriaus (audito įmonės) išrinkimo ir įpareigojimo atlikti auditą Bendrovėje už (duomenys neskelbtini) metus. 5. Dėl (duomenys neskelbtini) finansinio bei veiklos audito atlikimo už (duomenys neskelbtini) metus (b. l. 73-74).

Advokatų kontoros ,,(duomenys neskelbtini)“ advokato K. J. (duomenys neskelbtini) atsakyme (duomenys neskelbtini) R. K. į (duomenys neskelbtini) prašymą dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pagal (duomenys neskelbtini) prašyme nurodytą dienotvarkę šaukiamas (duomenys neskelbtini). Susipažinus Juridinių asmenų registro viešai skelbiamais duomenimis, konstatuotina, jog (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinys už (duomenys neskelbtini) metus buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui dar (duomenys neskelbtini). Taigi nuo (duomenys neskelbtini) bet kuris subjektas galėjo ir tebegali susipažinti su (duomenys neskelbtini) finansinėmis ataskaitomis. Apie tai, jog yra susipažinęs su (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkiniu, R. K. nurodė ir savo (duomenys neskelbtini) prašyme (7 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad R. K., kaip R. K. (duomenys neskelbtini), valdoma (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra pateikusi metinių finansinių ataskaitų rinkinio už (duomenys neskelbtini) nei Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Juridinių asmenų registrui (...) (b. l. 77-79).

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini) visuotiniame (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkime, vykusiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant (duomenys neskelbtini) R. K., turinčios(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur nominalios vertės akcijų, kurios balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia (duomenys neskelbtini) balsų, įgaliotam asmeniui K. J. ir (duomenys neskelbtini) R. K., turinčio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur nominalios vertės akcijų, kurios balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia (duomenys neskelbtini) balsų, įgaliotam asmeniui M. V., buvo svarstyta: 1. Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimo; 2. Dėl (duomenys neskelbtini) R. K. (duomenys neskelbtini); 3. Dėl naujo (duomenys neskelbtini) išrinkimo. 4.Dėl auditoriaus (audito įmonės) išrinkimo ir įpareigojimo atlikti auditą (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) metus. 5. Dėl (duomenys neskelbtini) finansinio bei veiklos audito atlikimo už (duomenys neskelbtini) metus. 1. Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimo. l. l. Siūloma: Išrinkti susirinkimo pirmininku (duomenys neskelbtini) R. K. įgaliotą asmenį K. J. Balsuota: už 100 balsų. Nutarta: išrinkti susirinkimo pirmininku (duomenys neskelbtini) R. K. įgaliotų asmenį K. J. 1.2.Siūloma: nerinkti susirinkimo sekretoriaus (Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 3 d.) Balsuota: už 100 balsų. Nutarta: nerinkti susirinkimo sekretoriaus. 2. Dėl (duomenys neskelbtini) R. K. atšaukimo iš (duomenys neskelbtini). Siūloma: (duomenys neskelbtini) R. K. įgaliotas asmuo M. V. siūlo nespręsti dienotvarkėje numatytų 2-5 klausimų, kadangi susirinkime nedalyvauja (Duomenys neskelbtini) R. K. ir į pakartotinį susirinkimą kvieti (duomenys neskelbtini) R. K.. Balsuota: už tai, kad nespręsti dienotvarkėje numatytų 2-5 klausimų ir į pakartotinį susirinkimą kvieti (duomenys neskelbtini) R. K. Už 100 balsų. Nutarta: nespręsti dienotvarkėje numatytų 2-5 klausimų ir į pakartotinį susirinkimą kviesti (duomenys neskelbtini) R. K. (b. l. 80-81).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas pažymi, jog administracinė atsakomybė už juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimą numatyta ne ANK 119 straipsnio 1 dalyje, o ANK 223 straipsnyje. Iš apylinkės teismui adresuoto (duomenys neskelbtini) R. K. atstovo advokato M. V. pareiškimo matyti, jog buvo prašoma pradėti R. K. administracinio nusižengimo teiseną tik pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, jog ANK 590 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą <...> ANK 589 straipsnyje yra išvardintos institucijos, kurių pareigūnams yra suteikti įgaliojimai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus (išskyrus ANK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, kiek tai liečia ANK 223 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, tokie įgaliojimai yra suteikti savivaldybių administracijų pareigūnams (ANK 589 straipsnio 82 punktas) ir VĮ Registrų centro pareigūnams (ANK 589 straipsnio 97 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad tik kompetentinga institucija turi teisę spręsti dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnyje, teisenos pradėjimo, todėl teismas plačiau dėl ANK 223 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo nepasisako.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams arba kitų įstatymuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą arba dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Ši teisės norma yra blanketinė, todėl jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta akcininkų neturtinė teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.52 straipsnio 1 dalį jie sutampa su kalendoriniais metais. Jeigu bendrovėje nesudaryta valdyba, įstatymas pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nustato bendrovės vadovui (ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Administracinė atsakomybė už neveikimu padarytą nusižengimą atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog asmuo, kuris gali būti nusižengimo subjektas, privalėjo (turėjo) veikti ir galėjo veikti.

ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad apie dokumentus, patvirtinančius, kad akcininkams buvo pranešta apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, būtina informuoti susirinkimo pradžioje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. pripažino faktą, jog, nuo (duomenys neskelbtini) būdama (duomenys neskelbtini), nešaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo iki (duomenys neskelbtini). Tačiau R. K. teigė tokį administracinį nusižengimą padariusi tik dėl susiklosčiusios praktikos. Kol nebuvo pradėtas (duomenys neskelbtini) tarp jos ir (duomenys neskelbtini) R. K., pagal jos, kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei jos (duomenys neskelbtini) R. K., likusių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susiklosčiusią praktiką visuotiniai akcininkų susirinkimai šaukiami nebūdavo, visus klausimus abu tiesiog susėdę aptardavo (duomenys neskelbtini) ir bendru sutarimu priimdavo sprendimus dėl įmonės reikalų, jų neįformindami akcininkų susirinkimų protokolais. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) R. K. neteikė prašymo sušaukti akcininkų susirinkimo. Todėl ji ir (duomenys neskelbtini) viską darė kaip ir anksčiau. Iš esmės tokios praktikos neginčijo ir pats R. K. Jis pats nurodė, kad niekada neorganizavo susirinkimų buveinėje, kadangi su R. K. (duomenys neskelbtini). Kiekvienais metais akcininkų susirinkimai buvo šaukiami, dokumentus pasirašydavo (duomenys neskelbtini), visi finansiniai įmonės dokumentai būdavo pasirašyti (tiek dividendų skyrimo, tiek visais kitais klausimais). Iki (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimai formaliai vykdavo (duomenys neskelbtini), visada R. K. pasakydavo, jog ateina terminai ir turi vykdyti įsipareigojimus – atsispausdindavo dokumentus, susėsdavo prie stalo, aptardavo einamus klausimus ir pasirašydavo viską (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad R. K. nekreipdavo dėmesio ant ko pasirašo. Visus dokumentus paruošdavo jis su buhaltere, R. K. tik pasirašydavo. Liudytoja V. P. teisme patvirtino, kad iki (duomenys neskelbtini) metų viską daugiausiai ir aptardavo bei derindavo būtent su R. K., tačiau neigė, kad ji ruošė kokius nors visuotinių akcininkų susirinkimų dokumentus. Tokie dokumentai teismui nebuvo pateikti nė vieno iš proceso dalyvių. Taigi yra pagrindas išvadai, kad iš tiesų tokie eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ir nebuvo surašomi, kaip ir nurodė R. K. Iš R. K., paties R. K. ir liudytojos V. P. paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) visus klausimus dėl įmonės valdymo sprendė labai neformaliai, iš esmės žodiniu susitarimu ar žodiniais nurodymais, kaip, pavyzdžiui, dėl dividendų išmokėjimo akcininkams. Pats pareiškėjas tik (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (tikslesnė data nenurodyta) prašė paaiškinti, dėl kokios priežasties (duomenys neskelbtini) R. K. nevykdė savo pareigos (duomenys neskelbtini) bei pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini), tai yra, ar jie yra parengti, kada planuojama juos tvirtinti, kada jie bus pateikti VĮ Registrų centrui, ir tik (duomenys neskelbtini) raštu pareikalavo informacijos apie Bendrovės veiklą ir inicijavo (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Tai liudija, jog ir pats pareiškėjas savo (duomenys neskelbtini) teisėmis tinkamai nesirūpino ir iki (duomenys neskelbtini) situacijos tarp abiejų (duomenys neskelbtini) pritarė ankstesnei praktikai dėl akcininkų teisių įgyvendinimo, visus klausimus sprendžiant tiesiog žodiniu pasitarimu, neįforminant raštu.

Taigi visi aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiama (duomenys neskelbtini) R. K. būdama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tinkamai nesuorganizavo (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesušaukė jo iki (duomenys neskelbtini), kaip tai numato ABĮ 24 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Tokie R. K. veiksmai atitinka visus ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. (Duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas nustatytu laiku (iki (duomenys neskelbtini)) nebuvo sušauktas ir neįvyko. Pareiga jį sušaukti per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir apie šio susirinkimo sušaukimą informuoti (duomenys neskelbtini), liko nepakitusi ir ją buvo privalu tinkamai įvykdyti. Nepaisydama to, R. K. nepasinaudojo įstatyme nustatytomis alternatyvomis – pasirinkdama akcininkų šaukimo į visuotinį susirinkimą būdus ar sudarydama galimybes akcininkams balsuoti raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, arba dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis (ABĮ 21 straipsnio 3 ir 4 dalys). Laikydamasi rūpestingos, apdairios ir protingos (duomenys neskelbtini) elgesio standartų, ji turėjo visas galimybes nustatytu laiku sušaukti visuotinį (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimą ir apie tai pranešti, tačiau to nepagrįstai nepadarė ir taip pažeidė (duomenys neskelbtini) R. K. neturtines teises.

Šiuo atveju aktualus vienas iš ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų požymių – bendrovės susirinkimo nesušaukimas akcininkams. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad R. K., būdama (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) nustatytu laiku nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame turėjo būti tvirtinami ir finansinių ataskaitų rinkiniai, tai yra R. K., nesušaukdama eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kai eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), pažeidė akcininko neturtines teises – teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl jos veika kvalifikuotina pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį tinkamai.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, jog asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, jog teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).

Pažymėtina, kad tai, jog asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Akcentuotina, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 480 Eur iki 3 000 Eur.

Įvertinęs pažeidėjos ir pareiškėjo paaiškinimus, byloje pateiktą pažeidėjos atsakymą R. K. į prašymą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamą administracinį nusižengimą R. K. padarė netiesiogine tyčia, kadangi ji suvokė pavojingą savo veikos (neveikimo) pobūdį, numatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. K. yra bausta administracine tvarka, tačiau ji neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. R. K. yra (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių kitų neigiamai ją charakterizuojančių duomenų.

Teismo nuomone, R. K. padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas kaip didelio pavojingumo administracinis nusižengimas. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, kaltės formą, paties pareiškėjo elgesį, kai nuo pat (duomenys neskelbtini), kai R. K. tapo (duomenys neskelbtini), tačiau įmonėje eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai realiai nebuvo šaukiami iki tol, kol tarp R. K. ir R. K. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) ir nebuvo pradėtas (duomenys neskelbtini), ir tokio (duomenys neskelbtini) neveikimo R. K. nelaikė pažeidžiančiu jo kaip (duomenys neskelbtini) teises, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas vertina, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, kitos rūšies nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 24 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

R. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė